Dar dau­giau – jau šian­dien siek­da­mos op­ti­mi­zuo­ti veik­lą pir­miau­sia iš­ma­nių nau­jo­vių dai­ro­si įvai­raus dy­džio pra­mo­nės ir vers­lo įmo­nės. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, vien Kau­no re­gio­ne vi­du­ti­niš­kai per me­tus įre­gist­ruo­ja­ma apie 2 tūkst. nau­jų ūkio su­bjek­tų.

„Kuo to­liau, tuo la­biau su­si­pi­na ga­my­bi­nės ir in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos, to­dėl šiuo­lai­ki­nėms pro­ble­moms spręs­ti bū­ti­ni komp­lek­si­niai spren­di­mai“, – įsi­ti­ki­nęs Kau­no ko­le­gi­jos Tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­to de­ka­nas G. Pil­kis, pa­sa­ko­jan­tis, kad šiuo­lai­ki­nė­je ga­my­bo­je ir vers­le pro­gre­sas pa­sie­kia­mas tai­kant ne vie­ną tech­no­lo­gi­ją, o vi­są jų de­ri­nį.

Ge­gu­žės 10-12 d. Kau­no ko­le­gi­jos spe­cia­lis­tai sa­vo pa­sie­ki­mus pri­sta­tė tarp­tau­ti­nė­je tech­no­lo­gi­nių ino­va­ci­jų pa­ro­do­je „Balt­tech­ni­ka 2017“. Ko­le­gi­jos dės­ty­to­jų ir stu­den­tų su­konst­ruo­tas in­ži­ne­ri­nes sis­te­mas, jun­gian­čias elekt­ro­ni­kos, au­to­ma­ti­kos ir in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ele­men­tus, tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti arti 5 tūkst. ga­my­bos, ino­va­ci­jų ir in­ži­ne­ri­nių spren­di­mų pro­fe­sio­na­lų iš dvy­li­kos ša­lių.

Kaip pa­brė­žia Lie­tu­vos ir už­sie­nio darb­da­viai, šiuo­lai­ki­niams tech­no­lo­gams, in­ži­nie­riams ir ki­tiems spe­cia­lis­tams, be spe­ci­fi­nių įgū­džių ne ma­žiau svar­būs bend­rie­ji ge­bė­ji­mai, ku­rių vie­nas – mo­kė­ji­mas dirb­ti kū­ry­biš­kai.

Platus pa­siū­ly­mų spekt­ras

Be­ne di­džiau­sio in­te­re­san­tų bū­rio pa­ro­do­je su­si­lau­kė Kau­no ko­le­gi­jos Tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­to stu­den­tų Ed­vi­no Vo­ve­rio, Žil­vi­no Še­rio ir Man­to Sa­ka­laus­ko sumo­de­liuo­ta iš­ma­ni lo­gis­ti­kos pro­ce­sui val­dy­ti skir­ta duo­me­nų su­rin­ki­mo sistema, ku­ri orien­tuo­ta į smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo po­rei­kius. „Ku­ria­me ir siūlo­me eko­no­mi­nį va­rian­tą, nes bū­tent ne­di­de­lėms įmo­nėms bran­gūs technolo­gi­niai spren­di­mai sun­kiai įper­ka­mi“, – pa­sa­ko­jo vie­nas iš sis­te­mos kūrė­jų E. Vo­ve­ris ir pa­brė­žė, kad pro­to­ti­pui nau­do­ti pa­ly­gin­ti ne­bran­gūs automati­kos ir elekt­ro­ni­kos ele­men­tai bei at­vi­ro ko­do pro­gra­mi­nė įran­ga.

Pa­sak stu­den­tų, įdie­gus sis­te­mą į san­dė­lį, val­dy­to­jams rea­liu lai­ku tap­tų prieina­mas au­to­ma­ti­zuo­tas in­for­ma­ci­jos srau­tas apie ste­la­žuo­se su­krau­tų prekių svo­rį, būk­lę, pa­kro­vi­mo ir iš­kro­vi­mo lai­ką bei ki­ti svar­būs duo­me­nys. Tai san­dė­lio val­dy­to­jams pa­dė­tų spręs­ti at­sar­gų val­dy­mo, sau­gos pro­ble­mas ir padė­tų už­tik­rin­ti tin­ka­mas kro­vi­nių lai­ky­mo są­ly­gas. In­for­ma­ci­ja bū­tų priei­na­ma nau­do­jant mo­bi­liuo­sius įren­gi­nius. Įdo­mų au­to­ma­ti­zuo­tą pa­siū­ly­mą vie­šo­jo maiti­ni­mo įmo­nėms pa­tei­kė stu­den­tai Dau­man­tas Bu­lo­ta ir Lu­kas Na­vic­kis. Vaiki­nai su­mąs­tė su­kur­ti bly­nų ke­pi­mo įren­gi­nio val­dy­mo in­for­ma­ci­nę sis­te­mą su po­zi­cio­na­vi­mo plat­for­ma. Pap­ras­tai ta­riant, ne­di­du­kės stak­lės au­to­ma­tiš­kai pils­ty­tų ant spe­cia­lios kait­len­tės teš­lą, ap­vers­tų ap­skru­du­sį bly­ną ir iš­ke­pu­sį perkel­tų ant spe­cia­lios dan­gos. Kol kas stu­den­tai ga­min­ti įren­gi­nį dar tik įpusėjo, bet juo­kau­ja, kad lai­ko tu­ri so­čiai – iki stu­di­jų pa­bai­gos li­ko ge­ri me­tai.

Nau­jo­ves tai­ko ir ki­to­se sri­ty­se

Bū­si­mie­ji in­fot­ro­ni­kos, au­to­ma­ti­nio val­dy­mo, kom­piu­te­ri­nių tink­lų ad­mi­nist­ra­vi­mo stu­den­tai pa­ro­dos lan­ky­to­jams pa­tei­kė ir ki­tų spren­di­mų, ku­rie orien­tuo­ti į bui­tį ir lais­va­lai­kį. Vie­ni pa­tei­kė iš­ma­nio­jo na­mo funk­ci­jų val­dy­mo sis­te­mos pro­to­ti­pus, ki­ti pro­gra­ma­vo va­di­na­muo­sius su­mo ro­bo­tus – jų var­žy­bos ren­gia­mos ir Lietuvo­je. Stu­den­tas Er­nes­tas Mo­liu­šis į pa­ro­dą at­si­ve­žė lai­vo mo­de­lį, ku­ris valdo­mas nuo­to­li­niu bū­du ir nau­do­jant vir­tua­lią ap­lin­ką. To­kie lai­vų mo­de­liai domi­na en­tu­zias­tus iš vi­so pa­sau­lio – pro­fe­sio­na­lios lai­vų lenk­ty­nės ypač mėgsta­mos Len­ki­jo­je, Ki­ni­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se.

„Mes, dės­ty­to­jai, dirb­da­mi su stu­den­tais, la­bai ska­ti­na­me stu­den­tų kū­ry­biš­ku­mą, ka­dan­gi nau­joms ir pra­ktiš­kai pri­tai­ko­moms idė­joms gim­ti rei­ka­lin­gos tin­ka­mos są­ly­gos“, – tei­gia stu­den­tų pro­jek­tų vys­ty­mą ku­ruo­jan­tis Kau­no ko­le­gi­jos lek­to­rius Da­nie­lius Ado­mai­tis.

Tin­ka­mas są­ly­gas stu­den­tų kū­ry­biš­ku­mui ak­cen­tuo­ja ir G.Pil­kis: „Kaip pa­brė­žia Lie­tu­vos ir už­sie­nio darb­da­viai, šiuo­lai­ki­niams tech­no­lo­gams, in­ži­nie­riams ir ki­tiems spe­cia­lis­tams, be spe­ci­fi­nių įgū­džių, to­kių kaip gra­fi­nis kom­piu­te­ri­zuo­tas at­vaiz­da­vi­mas (vi­zua­li­za­vi­mas) bei au­to­ma­ti­zuo­tas pro­jek­ta­vi­mas, ne ma­žiau svar­būs bend­rie­ji ge­bė­ji­mai, ku­rių vie­nas – mo­kė­ji­mas dirb­ti kū­ry­biš­kai.“

Pa­sak de­ka­no, įmo­nės sie­kis iš­lik­ti rin­ko­je ar­ba užim­ti jo­je ly­de­rio po­zi­ci­jas neat­sie­ja­mas nuo dar­buo­to­jų ge­bė­ji­mų su­kur­ti nau­jus pro­duk­tus, pa­siū­ly­ti ori­gi­na­lias pa­slau­gas. Tai­gi su­ge­bė­ji­mas kel­ti nau­jas idė­jas, mąs­ty­ti ne­ste­reo­ti­piš­kai tam­pa vie­na ver­tin­giau­sių dar­buo­to­jo sa­vy­bių.

Įver­tin­ti ir anks­čiau

Kau­no ko­le­gi­jos spe­cia­lis­tai ro­bo­ti­kos sri­ty­je įver­ti­na­mi ne­be pir­mą kar­tą. Prieš pus­me­tį ši ko­le­gi­ja bu­vo no­mi­nuo­ta už tai­ko­muo­sius moks­li­nius ty­ri­mus, pri­si­de­dan­čius prie ro­bo­tų kū­ri­mo. Ro­bo­tų kū­rė­jų no­mi­na­ci­jų rin­ki­muo­se Kau­no ko­le­gi­ja sto­ja į vie­ną gretą su Kau­no tech­no­lo­gi­josir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tais.