Kauniečiai yra registravę daugiau nei 13 tūkstančių naminių gyvūnų. Augintiniui nugaišus, ne vienas šeimininkas turi pasukti galvą, kur padėti mirusio mažojo draugo kūnelį.

Numylėtinį palaidojo paslapčia

Kaunietė Agnė net nustėro, kai veterinaras paklausė, ar ji nugaišusį triušiuką, kurį augino šešerius metus, paliks gyvūnų klinikoje utilizacijai. „Kaip aš galiu leisti savo draugą išmesti į šiukšlyną? Per tiek metų jis tapo šeimos nariu ir noriu turėti vietą, kur galėčiau jį aplankyti, pasodinti gėlytę jo atminimui“, – pasakojo nusiminusi moteris, nusprendusi keturkojį užkasti prie daugiabučio esančiame sodelyje.

Agnė apgailestavo, kad Kaune nėra gyvūnams oficialiai skirtų kapinių. Trūksta ir informacijos, kur ir kaip galima laidoti augintinius. Todėl ir sodelyje su savo numylėtu augintiniu liedama ašaras moteris atsisveikino slapčia nuo kaimynų, kad neturėtų nemalonumų.

Mieste kapinėms nėra vietos

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Baranauskienė teigė negirdėjusi, kad kas nors į savivaldybę būtų kreipęsis dėl gyvūnų kapinių steigimo. Tokių prašymų tvirtino negavęs ir Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Ričardas Petras Kliučinskas. „Tikriausiai žmonės išsiverčia ir be jų“, – spėjo pašnekovas. Būtent šiai tarnybai reikėtų kontroliuoti laidojimą tokiose kapinėse, jeigu savivaldybė kada nors jas nuspręstų įsteigti.

„Gyvūnų laidojimas yra aktualus, tačiau Kaune trūksta vietos žmonėms laidoti, ką jau kalbėti apie gyvūnus“, – atsiduso savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus pavaduotojas Valdemaras Olšauskas.

Užsienyje daugėja šeimininkų pageidavimų būti palaidotiems kartu su savo augintiniais. V.Olšausko nuomone, jeigu tai būtų leidžiama Lietuvoje, norinčiųjų tikrai atsirastų.

Šiemet Vilniuje 4 ha plote pradėjusiose veikti naminių gyvūnų kapinėse jau yra palaidoti keli augintiniai. Už gyvūnų laidojimą šiose kapinėse mokėti nereikia.

Kiek gyvūnų utilizuoja – neaišku

„Dainavos veterinarijos“ direktorius Mintautas Sakavičius teigė, kad dauguma žmonių nugaišusių arba užmigdytų gyvūnėlių nenori atiduoti utilizavimo įmonei ir juos pasiima namo. „Vieni planuoja palaidoti kaime, kiti savo žemės sklype“, – atskleidė veterinarijos gydytojas.

Be to, utilizavimui nudvėsusius gyvūnus priimančios įstaigos šią paslaugą teikia ne už dyką, todėl kai kurie žmonės bando ieškoti kitos išeities.

Veterinarijos klinikos, renkančios gaišenas, jas vėliau perduoda vienintelei Lietuvoje esančiai gyvūninės kilmės atliekų utilizavimo įmonei „Rietavo veterinarinė sanitarija“. „Utilizavimo kaina priklauso nuo gyvūno svorio – apie 1-1,5 Lt už kilogramą. Atsižvelgiame į įvairias aplinkybes, pavyzdžiui, jeigu šuo labai didelis, plaukuotas, jis, aišku, svers daugiau“, – sakė Gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ direktorė Jurgita Laurynaitytė.

„Rietavo veterinarinės sanitarijos“ atstovai, paklausti, kiek per metus utilizuoja gyvūnų, klausimus paprašė atsiųsti raštu, tačiau per savaitę neatsiuntė jokio atsakymo.

Nepataria laidoti po kaimyno langais

„Lietuvoje gyvūnų laidojimo tradicijos yra labai senos, gyvūnus leidžiama laidoti patiems ir dabar. Aišku, reikia atitinkamai giliai užkasti, kad neatkapstytų plėšrūnai“, – įspėjo Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Pagal Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimus, pastipusį gyvūnėlį savininkas gali užkasti savo privačioje valdoje arba įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įteisintoje teritorijoje, tačiau jeigu gyvūnas buvo užsikrėtęs užkrečiamosiomis spongiforminėmis encefalopatijomis, būtina pasirūpinti, kad jis atsidurtų šalutinių gyvūninių produktų deginimo įmonėje ir ten būtų utilizuotas.

Stambų gyvūną reikėtų laidoti 2-3 metrų gylyje. Mažiems pakaktų ir metro gylio. „Negalima laidoti arti šulinio bei kaimynui po langais. Buvo toks atvejis, kai tarpusavyje nesugyveno kaimynai, vieni paskundė kitus, savo valdoje palaidojusius nugaišusį augintinį. Atkasėme ir „Nuaras“ tą lavonėlį nuvežė utilizacijai į Rietavą“, – pasakojo tarnybos vadovas.

Jis mano, kad geriausias būdas nugaišus gyvūnui vis dėlto yra utilizacija. „Ir dėl ligų platinimo, ir dėl aplinkos taršos. Aš irgi savo gyvūnus skaudančia širdimi atidaviau utilizacijai. Ir beveik tuo džiaugiuosi, nes nereikėjo išgyventi laidojimo procedūros“, – neslėpė R.P.Kliučinskas.

Jam teko atsisveikinti su dviem savo šunimis – rotveileriu ir šnauceriu, kuriuos augino ilgiau nei 10 metų.

Kates ir šunis būtina registruoti

Mieste laikomus šunis ir kates privaloma registruoti ir identifikuoti (taip lengviau rasti paklydusių gyvūnų savininkus). Kitus gyvūnus šeimininkai gali registruoti savo noru. Šuns registravimas ir identifikavimas kainuoja 20 litų, katės – 10 litų. Už daugiabučiuose laikomus šunis reikia mokėti po 5, už kates – po 2 litus per mėnesį. Už privačioje valdoje laikomus gyvūnus mėnesinių mokesčių nėra.

Gyvūnų registravimo centre kauniečiai yra užregistravę 13 195 gyvūnų, iš jų 11 326 yra šunys, 1858 – katės, o  dar kitokių augintinių – 11 (daugiausiai šeškai). Nugaišus gyvūnui būtina apie tai pranešti šiam centrui.

Gyvūnų kapų bažnyčia nešventina, bet šeimininkai gali melstis Šv. Jurgiui ir Šv. Pranciškui. Šie šventieji yra laikomi gyvūnėlių globėjais.