Ruošiamasi toliau ginti Neveronių bendruomenės interesus, kuriai kelia grėsmę geležinkelio "Rail Baltica" plėtra. Tam pasiryžusi iš gyventojų ir Kauno rajono savivaldybės atstovų sudaryta derybų grupė.

Akibrokštas bendruomenei

Į Neveronių gimnazijos salę susitikti su "Lietuvos geležinkelių" atstovais ir projektuotojais trečiadienį atėjo 634 gyventojai. Į susitikimą atvyko ir Seimo narė Raminta Popovienė, visas būrys Kauno rajono savivaldybės tarybos narių, administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius.

"Rail Baltica" direkcijos vadovui Antanui Zenonui Kaminskui ir geležinkelio mazgą projektuojančios bendrovės "Aecom" atstovui Mantui Kaušylui teko aiškintis, kodėl tankiai apgyvendintoje teritorijoje projektuojama didžiulė infrastruktūra: lokomotyvų ir vagonų aptarnavimo centras (LVAC), plovykla, administracinis pastatas, 10–12 vėžių kelynas. Numatyta, kad bėgiais per parą dardės daugiau kaip 40 traukinių, bus pakraunama šimtai vagonų.

"Visą laiką manėme, kad šalia senosios geležinkelio vėžės bus tiesiama europinė. Tik atsitiktinai sužinojome, kad gyvenvietėje atsiras didžiuliai pramoniniai statiniai", – teigė Neveronių bendruomenės centro pirmininkė Oksana Šukaitienė.

Argumentai neįtikino

Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė nuogąstavo, kad visi šie objektai suprojektuoti arti gimnazijos, vaikų darželio, gyvenamųjų pastatų, vandens telkinių. Gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė pastebėjo, kad apsauginės sienelės numatytos iki 5 m. aukščio, tačiau antras ir trečias gimnazijos aukštai nuo triukšmo apsaugoti nebus.

Seniūnijoje gyvena beveik 3,5 tūkst. žmonių, iš jų trečdalis – iki trisdešimties metų amžiaus. Jauni žmonės čia noriai kūrėsi, statė namus, tačiau dabar baiminasi, kad jų turtas nuvertės.

A.Petkevičienė pastebėjo, kad Poveikio aplinkai vertinime (PAV) kalbama tik apie triukšmą, tačiau nėra vibracijos, dirvožemio, vandens taršos, socialinių, psichologinių padarinių tyrimo, ekstremalių situacijų prognozavimo.

M.Kaušylas tvirtino, esą įstatymais nustatytos higienos normos nebus pažeistos. "Neveronių gyventojai skundžiasi, kad girdi triukšmą nuo Palemono kelyno. Tačiau Palemone įrengtas vagonų paskirstymo kalnelis, be to, tai rusiška vėžė ir rusiški vagonai, todėl ir triukšmas didesnis. Viso to Neveronyse nebus", – ramino "Aecom" atstovas, tačiau jo argumentai gyventojų neįtikino.

Pripažino klaidas

Vis dėlto projektuotojai pripažino, kad atlikdami vertinimą padarė klaidų ir žadėjo atsižvelgti į bendruomenės reikalavimus.

Savo pastabas ir siūlymus Susisiekimo ministerijai yra pateikusi ir Kauno rajono savivaldybės darbo grupė. Jos vadovas, mero pavaduotojas Jonas Gurskas tvirtino, kad ir savivaldybė, ir bendruomenė gerai supranta projekto "Rail Baltica" reikšmę, tačiau turi priekaištų dėl įgyvendinimo būdų.

"Tenka pastebėti, kad "Lietuvos geležinkeliai" vengė viešumo ir pavėluotai pradėjo dialogą su bendruomene. Ar ne keista, kad projektas buvo pristatytas ne Kauno rajone, o Kauno miesto savivaldybėje? Buvo ir daugiau pažeidimų viešinant projektą", – tvirtino vicemeras.

Ginsis teisinėmis priemonėmis

Neveroniškiai reikalauja, kad planuojami geležinkelio infrastruktūros objektai būtų perkelti į Sergeičikų miško pusę, tačiau ne 100 metrų, kaip mėgino siūlyti projektuotojai, o gerokai toliau, kur nėra gyventojų.

Susirinkimo metu buvo sudaryta derybų grupė iš penkių vietos gyventojų ir dviejų Kauno rajono savivaldybės tarybos narių. "Jei mūsų siūlymai nebus išgirsti, kreipsimės į prokuratūrą, kviesime Europos Komisijos atstovus", – tvirtino derybininkai.

R.Popovienė žadėjo ir toliau atstovauti gyventojams derybose su Susisiekimo ministerija. "Projektas "Rail Baltica" turi realiai tarnauti žmonėms ir nepažeisti jų interesų. Šiuo atveju kalbame apie kelių tūkstančių žmonių gyvenimo kokybę, ypač neramu dėl vaikų", – pabrėžė Seimo narė. R.Popovienės teigimu, ir savivaldybės pateiktos pastabos, ir žmonių reikalavimai yra pagrįsti, todėl į juos būtina atsižvelgti.

Tolesnė "Rail Baltica" projekto eiga turėtų paaiškėti iki birželio pradžios.