Kaune suskaičiavo paukščius: gulbių – daugiau, o rudagalvės antys išnyko

Kauniečiams įprasti miesto gyventojai tiek vasarą, tiek žiemą – karveliai, varniniai paukščiai ir kirai. "Kovai, kurie laikosi būriais, auštant skrenda maitintis į sąvartynus, dažniausiai Lapes, o vakare grįžta į miestą. Panašiai išgyvena ir mieste gyvenantys kirai – jų maisto šaltinis yra įvairios maisto atliekos, neuždengti konteineriai", – sakė S.Rumbutis.

Anot jo, ornitologai pastebi, kad kovų kolonijų Lietuvoje mažėja. Pagrindinė priežastis – geresnis atliekų tvarkymas, uždari konteineriai, šiukšlių rūšiavimas, uždaresni sąvartynai. Prie šių paukščių skaičiaus mažėjimo prisideda ir nelegalus jų šaudymas.

Mėgavosi šilta žiema

Atliekomis galintys maitintis paukščiai galėtų laisvai išgyventi žiemą mieste. "Sunkiau būtų tiems, kurie maitinasi skraidančiais vabzdžiais ir jų lervomis: kregždėms, musinukėms, devynbalsėms, pečialindoms ir daugeliui kitų rūšių. Taip ir smulkiais žinduoliais, varliagyviais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis besimaitinančiam gandrui. Šie paukščiai žiemą iškeliauja toli į pietus", net iki Pietų Afrikos – pasakojo ornitologas.

Vis dėlto, dėl šiltos žiemos pradžios buvo pastebėta ir užsilikusių paukščių. "Antys, žąsys išskrido tik tada, kai spustelėjo didesni šalčiai, kai sniegas užklojo jų maisto plotus. Per Kalėdas ornitologų draugija pastebėjo ir pempę, ir kitas tam laikotarpiui nebūdingas paukščių rūšis, bet tai atsitiko greičiausiai dėl paukščio ligos. Užkluptas viruso ar parazitų, jis neturi jėgų tolimam skrydžiui, pasilieka čia, o prasidėjus šalčiams greičiausiai ir žūsta", – sakė S.Rumbutis.

Kita vertus, specialiai į Kauną žiemoti atskrenda į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti vandens paukščiai: pilkoji antis, smailiauodegė antis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, juodakaklis naras, mažoji gulbė, gulbė giesmininkė, jūrinis erelis.

Žuvusius paukščius – į muziejų

Žiemos metu pasitaiko, kad žmonės randa sužeistų ar žuvusių paukščių. Anot ornitologo S.Rumbučio, jei paukštis žieduotas, jį reikėtų atnešti į Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje įsikūrusį Lietuvos paukščių žiedavimo centrą. Jei tai nepavyksta, privalu nurašyti arba nufotografuoti žiedo duomenis ir juos perduoti minėtam centrui.

Radus sužeistą paukštį reikėtų kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, įsikūrusią Šv.Gertrūdos gatvėje. Jos specialistai rūpinasi laukinių paukščių reabilitacija, gydymu ir paleidimu į laisvę.

Žuvusius paukščius priima Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologijos skyrius. "Jei žmogui tai nekelia neigiamų emocijų, jis turėtų įdėti paukštį į kelis maišelius ir atnešti mums. Jei nepavyksta jo pristatyti iš karto, derėtų palaikyti šaldymo kameroje.

"Prie paukščio reikia pridėti kortelę su radimo vieta, data ir radusiojo pavarde. Iš tokių paukščių nebūtinai padarysime iškamšą – galbūt odą, skeletą ar kaukolę įtrauksime į muziejaus fondus", – sakė Ornitologijos skyriaus vedėjas S.Rumbutis.