Trijų dukrų mama, įkūrusi ir vystanti verslą, randa laiko kitoms moterims konsultuoti, dalyvauti verslininkų bendruomenės susitikimuose, sportuoti. Per šventes ir moksleivių atostogų metu namuose krykštauja ar vaikiškai kariauja ir trys berniukai – sužadėtinio Deivido sūnūs iš ankstesnių santykių. Asta neslėpė – vasarą jos pavardė jau bus kita, o versle jau kuris laikas jie yra bendraturčiai.

– Kas jus sieja su Kauno rajonu?

– Nuo 2016 m. gyvenu Drąseikių kaime (Lapių seniūnija) ramioje, jaukioje vietoje šalia miško. Mano darbas susijęs su žmonėmis, tad po jo norisi ramybės, gamtos, tylos. Žinoma, ji – retenybė, nes namai pilni vaikų klegesio ir juoko. Produkcijos gamybos cechas – taip pat pakaunėje, Akademijos miestelyje. Nuo namų toloka, tačiau būtent čia po ilgų paieškų pavyko rasti jaukias, nedideles, gamybos standartus atitinkančias patalpas.

Įvertinimas: A. Teresevičienę labai pradžiugino Kauno rajono savivaldybės apdovanojimas kategorijoje „Jaunas verslas“, įteiktas verslininkų pagerbimo vakare./ E. Mališausko nuotr.

– Koks jūsų išsilavinimas ir ką veikėte iki dukryčių gimimo?

– Kauno technologijos universitete (KTU) baigiau Viešojo administravimo bakalauro studijas. Svajojau dirbti STT, tačiau jau studijų metais pradėjo kirbėti mintis apie savo verslą. Ypač kai sulaukdavau pastabų, kad man, tiek daug kalbančiai ir norinčiai tiek visko pakeisti, tai bus labai sunku. Paskutiniame kurse atlikdama praktiką jau turėjau savo – mėsos gaminių pardavimo – verslą. Jį sukūrėme kartu su tuomečiu vyru Vytautu. Baigusi studijas, dirbau prekyboje, plėtėme verslą, kūrėme komandą. Gimusios dukrytės – Agnė, kuriai dabar devyneri, šešerių Adelė ir ketverių Austėja – man netrukdė vadovauti verslui, puikiai pavykdavo viską suderinti, kadangi su žindomais kūdikiais keliauti yra paprasta ir tobula. Buvau ta mobili, aktyvi mama, kuri ir versle spėja, ir su vaikais dalyvauja mamų ir vaikų susitikimuose, ir sau skiria laiko pabūti vienumoje ar su draugėmis susitikti mergaitiškai pasikalbėti.

– Kokia buvo jūsų mamos reakcija sužinojus, kad nelaukdama, kol atžalos paaugs, priėmėte sprendimą derinti motinystę ir verslą?

Mano mama visada mane palaiko. Tai yra tas žmogus, pas kurį galiu atvažiuoti ir šokinėdama iš džiaugsmo, ir apsipylusi ašaromis iš skausmo.

– Mano mama visada mane palaiko. Tai yra tas žmogus, pas kurį galiu atvažiuoti ir šokinėdama iš džiaugsmo, ir apsipylusi ašaromis iš skausmo. Net jei pridarau klaidų, mano mama visada pasiruošusi priimti, palaikyti, išklausyti. Neretai, sužinojusi mano sprendimus, pasitikslina, ar aš tikrai viską spėsiu. Tačiau ji geriausiai iš visų žino mano charakterį – jei jau užsimanau, tai ir gaunu.

– Kas pastūmėjo nerti į kitą verslą?

– Po septyniolikos metų su dukrų tėčiu pasukome skirtingais keliais. Jis liko ankstesniame versle, o aš norėjau ko nors naujo. Dalyvaudama vienoje ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) sesijoje nagrinėjau klausimą, kaip save realizuoti. Tuo metu mažiausiai dukrytei tebuvo devyni mėnesiai, tačiau norėjau veiklos, gebėjau suderinti motinystę ir verslą. Ugdančioji vadovė Milda Sabienė mane įspraudė į kampą ir pastūmėjo gaminti lakštukus ne tik sau ir draugams. Juos sukūriau, kai ieškojau sveikų, be pridėtinio cukraus, saldumynų pirmagimei. Pastūmėta Mildos, pradėjau bandomąją gamybą, skaičiavau kainas ir pardaviau pirmąją „Dreamfood“ produkciją.

Jau per pirmuosius tris mėnesius jais susidomėjo tiek daug žmonių, draugų draugų ir visai nepažįstamų, kad asortimentas išaugo iki keturiolikos skirtingų rūšių lakštukų, iš vaisių ir uogų trintos masės, be jokių priedų, tirštiklių, cukraus, miltų. Pradėjau domėtis ir ieškoti gamybos cecho, jaučiau, kad noriu tai tęsti, kad žmonėms reikia šio sveiko ir skanaus produkto.

Organizuotumas: Agnė, kuriai dabar devyneri, šešerių Adelė ir ketverių Austėja Astai netrukdė vadovauti verslui, rasti laiko sau, dukrytėms, draugėms, pomėgiams./ Regimanto Zakšensko nuotr.

– Skamba kaip sėkmės istorija.

– Iš tiesų ne viskas klostėsi sklandžiai. 2020 m. rudenį išsiskyriau su Vytautu, po trijų mėnesių mamai diagnozavo sunkią ligą, o dar po trijų mėnesių netikėtai mirė mano tėtis. Su juo ryšys buvo ypatingas, mirtis mane labai stipriai sukrėtė. Tačiau turėjau išlikti stipri dėl savo mergyčių, už kurias buvau atsakinga, tad negalėjau palūžti. Labiausiai po netekties atsigauti padėjo dėkingumas, juk net 33 metus turėjau galimybę patirti nuostabiai šiltą tėčio meilę, leisti laiką kartu.

Praėjus mėnesiui po tėčio mirties netikėtai mano gyvenime atsirado mano svajonių vyras Deividas. Būtent toks, apie kokį garsiai esu svajojusi: kad labai skaniai gamintų, kad turėtų vaikų tiek, kiek aš ar dar daugiau, kad būtų išmintingas, vyriškas. Šis žmogus buvo kaip dovana po paties sunkiausio mano gyvenime pusmečio.

Daug kas, išgirdę mūsų meilės istoriją, siūlo parašyti knygą. Susipažinome internetu (Deividas gyveno ir dirbo užsienyje), vienas kitam pajutome daugiau nei susižavėjimą. Po savaitės bendravimo, nors dar nebuvome gyvai susitikę, jau buvome nusprendę kartu apsigyventi. Jam atskridus, mūsų istorija tęsėsi toliau su darna, harmonija ir meile. Deividas yra keturių vaikų – aštuoniolikmetės Akvilės, vienuolikmečio Dominyko, aštuonmečio Domanto ir penkerių Danilo – tėtis. Trys jo sūnūs dažnai pas mus atvyksta, praleidžia čia visą vasarą, pavasario ir žiemos atostogas. Esame labai laimingi – ne tik mūsų santykiai puikūs, bet ir vaikai labai gerai sutaria nuo pat pažinties pradžios. Jie laukia susitikimų, džiaugiasi žaisdami kartu.

Praėjus porai mėnesių nuo atvykimo, Deividas prisijungė prie mano veiklos, sukūrė papildomų produktų. Dabar turime keturias pozicijas gaminių – vaisių lakštukai, imbierų ir ciberžolių sultys, gurmaniški produktai ir marinuotos alyvuogės. Dviese ir gaminti, ir prekiauti nespėjome, tad plėtėme komandą. Šiuo metu gamyboje dirba trys žmonės, prekyboje – taip pat trys. Produkciją realizuojame ūkininkų turgeliuose, parodose, mugėse ir mažose įdomių produktų parduotuvėlėse skirtinguose miestuose.

Gausa: per šventes, moksleivių atostogų metu namuose krykštauja net šeši vaikai./ Asmeninio archyvo nuotr.

– Kam teikiate prioritetą – šeimai ar verslui? Kaip tai pavyksta suderinti?

– Man prioritetas yra šeima, o verslas – po jos, tačiau viską suderinu planuodama. Yra dienų, kurios paskirtos darbui, tada dirbu, dažniausiai tai būna savaitgaliai, kai vyksta mugės ir parodos. Pirmadienis ir trečiadienis – mano laisvos dienos, kai skiriu laiko savo poreikiams, poilsiui, laikui su mylimuoju arba vaikais. Kiekvienai dukrai skiriu savo laiko – jį leidžiame tik dviese, tai ypač svarbu. Leidžiame jį taip, kaip jai norisi.

Turiu ir savo pomėgių: lankau solo latino šokių treniruotes ir žaidžiu badmintoną. Nuo 2016 m. einu sąmoningumo keliu, esu baigusi ne vienus mokymus, vedu asmenines konsultacijas moterims. Dažniausios temos: prioritetai, santykiai su vaikais, savivertė. Taip pat esu didžiausios ryšių plėtros ir rekomendacijų organizacijos pasaulyje BNI Bokšto narė.

– Ko palinkėtumėte kitoms jaunoms mamoms?

– Nepamesti savęs, savo poreikių, pomėgių, svajonių. Būti drąsioms ir mylinčioms – visų pirma save, o tada tą kupiną vidinį meilės šaltinį paskleisti ir kitiems: vaikams, vyrui, tėvams, draugams. Planuokite savo laiką nepamiršdamos savęs. Kai vaikai miega pietų miego, skirkite laiko savo poreikiams. Pasitikėkite savimi, mylėkite, mėgaukitės savimi ir savo gyvenimu. Labiausiai jūsų šeimai reikia laimingos mamos, žmonos, dukros, sesės.