Rengiantis į automobilių turgų, būtina pasitikrinti savo žinias apie ES. Tai konstatuota, įvairių tarnybų pareigūnams pradėjus kryžiaus žygį prieš transporto priemonių perpardavinėtojus, vengiančius mokėti mokesčius valstybei.

Tarpininkai nesiafišuoja

Jau po pirmųjų reidų į Kauno ir Marijampolės automobilių turgavietes bei apsilankymų joms atstojančiose Alytaus aikštelėse beveik atsakyta į klausimą, kodėl mūsų gatvėse padaugėjo prabangių transporto priemonių.

"Pagal aptiktus įkalčius dalis besipuikuojančiųjų tokiais automobiliais yra jų perpardavinėtojai, užsiimantys tuo nelegaliai ir nemokantys jokių mokesčių", – linkęs konstatuoti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, kuruojančio ikiteisminius tyrimus, kuriuos atlieka ekonominė policija, Valstybės sienos apsaugos, Muitinės kriminalinės bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius.

Anot pareigūno, šio šešėlinio verslo atstovams jau seniai turėjo kaisti ausys – pastaruoju metu apie juos dažnai buvo kalbama ne tik įvairiuose teisėsaugos tarnybų pasitarimuose, bet ir sprendžiant darbinius klausimus su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovais. Po šių pasitarimų pastarieji patikrino, kokius dokumentus "Regitros" filialų, įsikūrusių prie automobilių turgaviečių, darbuotojams pateikia ką tik įsigytas transporto priemones registruojantys asmenys.

Pirmiausia įsitikinta, kad "Regitros" darbuotojai visą dėmesį skiria tik registruojamam automobiliui – ar jo nėra Lietuvoje ir užsienyje vogtų transporto priemonių duomenų bazėje.

Remiantis reidų rezultatais, beliko konstatuoti, kad "Regitros" veiklos silpnosios pusės kai kuriems automobilių perpardavinėtojams yra žinomos jau seniai.

Nustatytas ne vienas galimas dokumentų klastojimo atvejis. Visi susiję su mūsų turgavietėse automobilius įsigijusių asmenų pateiktomis užsienietiškomis transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartimis, vadinamaisiais kaufvertragais. Šiuose aiškiai, tiesa, ne lietuvių kalba, parašyta, kad jie pirko automobilius užsienyje, sudarydami sandorius su buvusiais įsigytų transporto priemonių savininkais. "Sandoris" patvirtintas abiejų pusių parašais.

Absurdas,, susijęs su automobilio įsigijimu užsienyje, konstatuojamas ne tik išvertus šiuos "dokumentus" į lietuvių kalbą. Juose – tik buvusio savininko ir pirkėjo pavardės. Apie perpardavinėtoją – jokių duomenų, dėl to jam leidžiama nedalyvauti registruojant automobilį "Regitroje". Maža to, buvusio savininko duomenys gali būti netikri.

Nusikaltimų puokštė

"Mūsų prielaidomis, tikrosios sutartys, pagal kurias perpardavinėtojai įsigyja šiuos automobilius užsienyje, yra sunaikinamos", – teigė E.Zuzevičius. Jis nenorėjo atskleisti visų ikiteisminio tyrimo paslapčių, bet pasidalijo nuogirdomis, kad naujuosius "dokumentus" įtariamieji ne viena nusikalstama veika susimaketuoja patys – tiesiog turguje.

Tada belieka šalia tikros ar išgalvotos buvusio savininko pavardės suraityti neva jo parašą.

Beveik neabejojama, kad tokiuose "dokumentuose" nurodoma ir melaginga sandorio, parduodant parsigabentą automobilį jau naujam pirkėjui, kaina. Su tikrąja gautų pinigų suma, nuo kurios privalu sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, perpardavinėtojas tyliai dingsta, nes dažniausiai verčiasi šia ūkine-komercine veikla be leidimo.

Kartu su minėtu nusikaltimu, anot E.Zuzevičiaus, jam dar būtų galima inkriminuoti ir dokumentų klastojimą, ir neteisingos informacijos valstybės tarnautojui pateikimą.

Dviguba pamoka

Teisėsaugininkų duomenimis, dažniausiai gabenančiųjų automobilius priekabomis maršrutai veda į Vokietiją. Kiek rečiau – Prancūziją, Belgiją ir Liuksemburgą.

Atliekamas ir vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su automobiliu, pargabentu iš Šveicarijos. Nors iki šiol gabenti į Lietuvą automobilius iš šios valstybės nebuvo populiaru.

Minėtas sandėris, per kurį panaudotas toks pats jau aprašytų klastočių scenarijus, – dvigubai pamokantis. Jis atskleidė dar vienus spąstus, kuriuose gali atsidurti naujo automobilio turguje besidairantys asmenys. Ypač tie, kurie negali be pagalbos išvardyti visų 28 ES narių.

Šveicarija šiam sąrašui nepriklauso. Kaip ir Norvegija, Islandija ar Lichtenšteinas. Muito mokestis, įvežant į Lietuvą automobilius iš užsienio, neprivalomas tik tada, jeigu grįžtama iš kurios nors ES narės.

Susidaro apvali suma

Aprašomu atveju pirkėjas to greičiausiai nežinojo arba jį suklaidino tai, kad Šveicarija – Europos valstybė. Automobilio perpardavinėtojas buvo suinteresuotas tai nutylėti. Kaip ir tai, kad už šį "VW Passat" muito mokestis nesumokėtas. Apie tai naujam šio savininkui netrukus priminė iš VMI atėjęs pranešimas.

Remiantis mūsų įstatymais, už automobilį, įvežtą į Lietuvą ne iš ES šalių, reikia sumokėti 10 proc. muito ir 21 proc. pridėtinės vertės mokesčius nuo jo vertės, nurodytos pirkimo–pardavimo dokumentuose.

Aišku automobilį pardavusio anonimo pėdsakai jau buvo atšalę, o pagal jo įbruktus "dokumentus" naujasis transporto priemonės savininkas pats buvo pirkęs jį Šveicarijoje ir parsigabenęs į Lietuvą.

Rizika gali nepasiteisinti

Išsigandęs užgriuvusios nepelnytos finansinės naštos, apgautasis nusprendė kreiptis į policiją. Anot E.Zuzevičiaus, smarkiai rizikuodamas, nes, jeigu pavyks įrodyti, kad šis nusikalstamas sandėris vyko siekiant abipusės naudos, jį gali užgriūti nauji nemalonumai.

"Turime prielaidų, kad pirkėjui pareikalavus iš perpardavinėtojo dokumentų, šis ima kelti sąlygas: "Jeigu dokumentai bus užpildyti, kaip priklauso, išaugs automobilio vertė. Tada jis kainuos ne penkis, o septynis tūkstančius, nes padidės ir mano išlaidos, sumokėjus visus privalomus mokesčius", – dalijosi turima informacija prokuroras, toliau tvirtindamas, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo galimų sukčių spąstų – išsiaiškinti sandorio partnerio asmenybę.

Pasak E.Zuzevičiaus, automobilio ieškantis asmuo tiesiog privalo apsispręsti, ko nori: pigaus daikto ar ramybės. Nes rizikuoja ne tik tapti nusikalstamo sandėrio dalyviu, bet ir vėliau prarasti galimybę apginti savo kaip vartotojo teises. Jeigu, pavyzdžiui, paaiškėtų, kad nusipirko automobilį su defektais.

Paprašyta vokiečių pagalbos

Be to, įrodžius, kad automobilio pirkėjas leidosi įtraukiamas į nusikalstamą sandėrį, jis rizikuoja tapti ir padidinto teisėsaugininkų bei mokesčių inspektorių dėmesio objektu.

"Pagal galiojančias generalinio prokuroro rekomendacijas, visais atvejais, atliekant ikiteisminius tyrimus dėl galimai padaryto finansinio ar ekonominio pobūdžio nusikaltimo, yra tikrinamas ir įtariamųjų turto bei pajamų kilmės teisėtumas", – perspėjo E.Zuzevičius, apeliuodamas į 2010 m. gruodį įsigaliojusią Prezidentės inicijuotą baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą.

Tas pats gresia ir pradėtų ikiteisminių tyrimų įtariamiesiems, kurie ieškomi, pasitelkus kolegas Vokietijoje. Naudodamiesi ryšiais su giminingomis šios valstybės institucijomis, išaiškinti jokių mokesčių nemokančius prekeivius automobiliais bando ir teisėsaugininkai, ir mokesčių inspektoriai. Jų bendras tikslas – nustatyti ir įtariamuosius, ir tikrą suklastotais dokumentais užmaskuoto sandėrio vertę.

Vilties tai padaryti yra, nes visais atvejais automobiliai, dėl kurių įsigijimo aplinkybių pradėti ikiteisminiai tyrimai, turėjo užsienyje savininkus.

Į teisinės pagalbos pašymus disciplinuoti vokiečiai visada atsako per kelis mėnesius. Kauno teisėsaugininkai, ypač tie, kurie tiria automobilių vagystes, jau seniai efektyviai bendradarbiauja su kolegomis iš Vokietijos.

Komentaras

Judita Stankienė

Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė, atliekanti tarnybos viršininko funkcijas

Prekybos naudotais automobiliais sektorių jau kurį laiką stebime itin atidžiai. Siekdami išsiaiškinti sukčiavimo schemas, padedančias automobilių pardavėjams nuslėpti pajamas ir išvengti mokesčių, bendradarbiaujame su "Regitra", Valstybine kelių transporto inspekcija, Transporto priemonių draudikų biuru, muitine, užsienio valstybių mokesčių administratoriais. Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrities VMI patikrino 73 prekeivius naudotais automobiliais ir priskaičiavo 753 tūkst. litų papildomų mokesčių, baudų bei delspinigių. Dažniausiai nustatyti pažeidimai: dokumentų klastojimas, automobilių, įsigytų ES, neįtraukimas į apskaitą, jų pardavimas mažesnėmis nei įsigijimo kainomis neįregistravus individualios veiklos. Atkreipiame dėmesį, kad dėl automobilių perpardavinėtojų vengimo mokėti mokesčius dažniausiai nukenčia pirkėjai. Remdamiesi Gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijomis, aiškinamės ir mokesčių vengimo rizikos grupei priklausančius asmenis. Tarp jų – ir automobilių prekeivius. Deklaracijos yra lyginamos su VMI turimais bei iš trečiųjų šaltinių gautais duomenimis apie asmenų pajamas, turtą ir išlaidas. Tai atliekama pagal dešimtis parametrų. Vėliau, naudodami tam tikrus atrankos kriterijus, pavyzdžiui, neatitikimą tarp gaunamų pajamų ir turimo turto, deklaruotų lėšų ne banke sumą ir kt., vykdome tikrintinų asmenų atranką. Per ją didžiausias dėmesys skiriamas turimo turto ir pajamų neatitikimui. Taip pat asmenims, kurie neturi žinomų pajamų šaltinių, bet įsigijo turto, jį išlaiko ir patiria kitų išlaidų, t. y. galimai gauna nedeklaruotų pajamų, įskaitant pajamas, galimai gaunamas iš šešėlinės ekonomikos. Kontrolės veiksmams – mokestiniams tyrimams ir patikrinimams – atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias. Per vykdomus mokestinius tyrimus ir patikrinimus visada vertinama, ar asmens pajamos yra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, o turtas įsigytas tik iš įstatymų nustatyta tvarka deklaruotų ir apmokestintų lėšų. Jei kyla įtarimas, kad turtas įsigytas ar suteiktos paskolos iš galimai įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, o asmuo neturi prievolės deklaruoti pajamų, mokesčių administratorius turi teisę nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti.