"Kauno diena" tęsia pasivaikščiojimus po garsiausias miesto gatves, šįkart – po Laisvės al. Tai gyvas organizmas su savo balandžiais, visų tautų studentais kavinėse, valkatomis, kostiumuotais bankininkais, babom ir poetais, sako šalia jos gyvenantis, dažnai ja vaikštantis arba važinėjantis dviračiu TV laidų vedėjas ir rengėjas Rytis Zemkauskas.

Švelnesnis miestas

Su R.Zemkausku susitikome prie Petro Mazūro skulptūros "Žmogus", stovinčios M.Žilinsko galerijos prieigose. Atsitiktinai? "Man – tai Kauno simbolis", – sako jis ir prisimena, kaip protestuodamas prieš davatkų užmojį skulptūrą nugriauti, ketino ir pats atitinkamai apsirengti.

"Pastatytas kaip caro tvirtovė, Kaunas visada buvo vyriškas miestas. Būnant laikinąja sostine reikėjo gintis, veikė gynybinis mentalitetas, tad natūralu, kad vyro vaidmuo buvo labai gajus. Kaunas yra toks vyriškai naivus, stiprus, atsakingas ir truputėlį infantilus. Nori būti gražus. Turi tokio poviškumo. Šita skulptūra šalia naivumo turi ir graikiško atspalvio. Vadinasi, tai jau kultūra. Ir tai yra gerai", – pasivaikščiojimą po Laisvės al. pradeda Rytis.

Anot jo, Kaunas po truputį keičiasi, darosi minkštesnis, moteriškesnis ir dėl to žavesnis. "Kauno gyvenime atėjo nuostabus laikas – jis švelnėja. Šiandien tai, ko gero, labiausiai tinkamas ramiam gyvenimui Lietuvos miestas", – sako Rytis ir priduria, kad Laisvės al. taip pat keičiasi.

Kauno passagatta

"Žmogų" palikdami už nugaros, iš karto įsukame į vidurinę alėjos dalį, supamą liepų.

"Aš mėgstu eiti pačiu viduriu. Kodėl? Tam, kad jausčiau jos kūrėjų pagrindinę idėją. Ašis, kurios gale yra Įgulos bažnyčia, namai ir faktas, kad keletą mėnesių per metus Laisvės al. grindinys nemato saulės, yra labai įdomu. Alėja taip keistai orientuota, kad maždaug nuo lapkričio iki vasario saulė nė karto nepašviečia į alėjos grindinį. Sustiprina mūsų, kaip šiaurės šalies, vaizdą ir įneša niūrios paslapties", – sako R.Zemkauskas.

Alėjos gyvenimą jis lygina su italų tradicija, kai apie 8 val. vakaro išeinama į gatves pažiūrėti į kitus ir parodyti savęs. Ir tai vadinama passagatta. Anot R.Zemkausko, Laisvės al. ir buvo specialiai sukurta tam, kad žmonės galėtų parodyti save ir pasižiūrėti į kitus. Tai ir yra kaunietiška passagatta.

Jaunuolis Rytis iš Studentų miestelio į Laisvės al. specialiai pasirodyti ir važiuodavo – susitikdavo su merginomis, paskyręs pasimatymą prie fontano. "Alėja žavinga. Net truputį platesnė, negu reikia. Vadinasi, ji yra tokia gera, kad miestas turi pasistengti tapti toks pat kilnus. Pamažu gal tai įvyks", – regis, vien ėjimu alėjos grindiniu džiaugiasi pašnekovas.

Mažiau prasto skonio

Kol dauguma skundžiasi, kad viskas keičiasi tik blogyn, R.Zemkauskui atrodo, kad visi pokyčiai tik į gera.

"Mažėja purvo, šiukšlių, mažėja blogo skonio, mažėja nesupratimo ir, atvirkščiai, – didėja noras gyventi gražiai. Aš tuo labai džiaugiuosi. Laisvės al. nebėra batų alėja – viena po kitos atsidaro naujos kavinės, pilna studentų. Sezono metu visus savo studentus galiu sutikti šiose kavinėse, kai kurie dėstytojai čia rengia konsultacijas, o rektorių gali pamatyti su studentais prie bokalo alaus", – Rytis ir pats sako dažniausiai būnantis centrinėje alėjos dalyje, prie fontano, kur poroje kavinių geria vieną skaniausių kavą Kaune.
"Kuo žmonės jausis laimingesni, tuo jie daugiau išeis į gatves ir daugiau jose sėdės. Tai normalu", – R.Zemkauskas pastebi, kad nors Kaunui dar reikia atrasti savo savastį, bet čia vyrauja kitokia energetika nei didmiesčiuose.

Dieną sunku ir prasilenkti – žmonės kažkur skuba, kalbasi apsėdę fontaną, lūkuriuoja ant suoliukų liepų šešėlyje. Anot pašnekovo, tokią atmosferą kuria tai, kad Laisvės al. yra atiduota pėstiesiems.

"Automobilių eismas yra ne išeitis, jis sugadina bendruomenę, viską perkerta. Eismui čia ne vieta. Visur lindimas su automobiliu yra primityvios bukos galios kišimas. Tai būtų nusikalstamas trumparegiškumas, nes buvimas automobiliuose žmones atitolina vienus nuo kitų ir neleidžia suvokti savęs kaip pėščiųjų bendruomenės su vaikais vežimėliuose, turistais, šuniukais, gatvės muzikantais (kas gi girdės tavo gitarą automobilių triukšme?) dalį ir pajusti, ką kitas galvoja. Va, einame, ir pažiūrėkite, kiek žmonių. Vakarais irgi daugėja", – Rytis griežtai nukerta, kad būtų pirmasis, kuris gultų ant bėgių prieš automobilių eismą Laisvės al. Ir patars taip elgtis kitiems.

Mokosi būti kartu

R.Zemkauskas pastebi, kad Laisvės al. susikūrė nerašytos taisyklės, reguliuojančios joje vaikštančiuosius, važiuojančiuosius dviračiu ir kertančiuosius automobiliu.

"Prireikė laiko, tačiau žmonės dabar supranta, kas yra dviračių takas. Atsirado daugiau važiuojančiųjų dviračiu į darbą, o ne tik pramogai sėdančių ant dviračio. Kitas puikus dalykas – pėsčiųjų perėjos, kur nelabai aišku, kas ką turi praleisti. Čia atsiranda savireguliacijos momentas. Nėra jokių ženklų, aiškinančių, ką privalai daryti. Aišku, visko būna, kad ir per koją pervažiuoja, bet ir gerai. Nes taip žmonės pamažu ir kartais konfliktuodami mokosi būti kartu. Ne reikalauja, kad kas nors padarytų tvarką, o patys reguliuoja. Ir žiūri, atkreipia dėmesį vieni į kitus", – pasak jo, jau pats dviračių takas pakeitė miesto vaizdą, ir tai yra natūrali jo kaita.

Nuo grindinio Rytis užverčia galvą į viršų – jį džiugina, kad tvarkomi antri Laisvės al. pastatų aukštai. Apsigyvena žmonės, kuriasi įstaigos, renovuojamos erdvės. Procesas ilgas – Kauno centras yra rečiausiai apgyvendintas miesto rajonas, tačiau net ir Italijos senamiesčiai skundžiasi, kad nebėra gyventojų.

"Mes turime rasti naujų būdų. Reikia suprasti, kad vieno mirimas yra kito gimimas. Visada. Aš už restauruotus namus, už naujo jungimą su sena, už elegantišką tarnavimą žmogui, o ne muziejiniams griuvėsiams. Manau, kad stiklas gali derėti su XIX a. antra puse. Ir šalia viso to naujo – nuostabūs tarpukario architektūros pavyzdžiai", – ranka į modernias mansardas rodo Rytis.

Nors miestas atsinaujina, jis norėtų, kad būtų atgaivintos legendinės kavinės "Tulpė", tarpukariu buvusi Konrado cukraine, "Vakaras", prieš tai gyvavęs kaip "Versalis" ir "Metropolis", iš kurio telikęs vardas: "Tai yra Laisvės al. savastis ir žavesys."

Centrinis paštas – gražiausias

Artėjant prie buvusios "Skalsos" parduotuvės, dabar Kauno apylinkės teismo rūmų, iškyla tarpukario modernizmo perlas – Centrinio pašto pastatas. "Tai man gražiausia Kauno architektūra", – mostelėja jo link pašnekovas. Jis prisimena, kaip nuotraukose buvo matęs vietoj dabartinio T.Ivanausko zoologijos muziejaus įamžintą stiklinį pasažą.
"Laisvės al. galėtų būti stiklu dengtas pasažas, – Rytis užverčia galvą ir susimąsto. – Jei kas tokį projektą įvykdytų, man visai patiktų. Ji gali tokia būti – visiškai aiškiai suvoktas sąmoningas miestietiškos, šiek tiek teatrališkos kultūros darinys."

Kairėje – Miesto sodas. Jame dabar pastatytos laipynės vaikams. "Mano dukroms čia labai patikdavo. Labai gerai, kad jos čia įrengtos", – Rytis pereina prie kito objekto – skulptoriaus Roberto Antinio paminklo R.Kalantai.

"Tai yra gero skonio kūrinys. Vienas šauniausių kam nors pastatytų paminklų. Tie, kurie galvoja apie automobilių eismą ir kitokias nesąmones, tegu pažiūri, kaip yra kuriama kultūra", – sako pašnekovas ir suka į paskutinį alėjos kiemą.

Čia pasislėpusi nedidukė Šv.Gertrūdos bažnytėlė ir Kauno marijonų vienuolynas. Vaško kvapas nuveda į atskirą patalpą, pilną žvakių, kurias uždega pagalbos prašantys žmonės. "Kiek daug vilties", – tarstelėja ir atsisveikina.

Komentaras

Šarūnas Kiaunė
Architektas, Laisvės al. rekonstrukcijos projekto autorius

Kas atsitiko Laisvės al.? Prieš 30 metų puiki idėja, kai Laisvės al. paversta pėsčiųjų gatve, liko iki galo neįgyvendinta. Anksčiau visas judėjimas ir komunikacija į kvartalus vyko iš Laisvės al. pusės. Kai šis ryšys – privažiavimas, aptarnavimas – buvo nutrauktas, o naujų iš Kęstučio ir K.Donelaičio g. nebuvo sukurta, visiškai degradavo kvartalų vidus. Tiesa, bene vienintelę jungtį iš Laisvės al. į K.Donelaičio g. ties "Park Inn" viešbučiu yra pavykę įgyvendinti. Ji ir dabar gyva ir vystosi iki šiol. Taigi turime Laisvės al., kuri yra kaip atvirukas, o jos aplinka išpuvusi. Kurdami pirminį konkursinį projektą dar 2005 m. tuo ir vadovavomės – atgaivinti Laisvės al. galima tik plėtojant gyvenimą kvartaluose.

Esame suskaičiavę Laisvės al. kvartalų užstatymo intensyvumą – jis lygus priemiesčių sodybiniam užstatymui. Vienintelis normaliai išplėtotas, užstatytas kvartalas, kuriame intensyviausias užstatymas, atitinkantis miesto statusą, yra Centrinio pašto kvartalas. Rekonstruojant Laisvės al. bus pakeistos dangos, mažosios formos, atsiras naujų detalių, atkurtais bėgiais važiuos šiuolaikiškas viešasis transportas – keleiviniai vagonėliai, tačiau norint, kad gatvė prisikeltų naujam gyvenimui, reikia kad tvarkytųsi ir kvartalai, įvairūs skersiniai pasažiukai. Gyventojai gali rodyti iniciatyvą, bet be miesto pagalbos patys to nepadarys.

Urbanistai yra apskaičiavę, kad norint Laisvės al. užpildyti pėsčiųjų srautu ir padaryti ją gyvą, Kaunas turėtų būti Barselonos dydžio. Automobiliai šiais laikais nėra labai blogai. Ypač vakare, kai žmonių srautas Laisvės al. gerokai sumažėja. Todėl buvo pasvarstymų, kad maždaug nuo 8 val. vakaro viena puse būtų galima paleisti transporto eismą. Dėl to ji nepasidarytų važiuojama, tiesiog žmonėms atsirastų galimybė į restoraną, kavines atvažiuoti automobiliu. Jei visuomenė to norėtų, tai įgyvendinti būtų nesudėtinga. Laisvės al. projekte bandėme gatvei grąžinti pradinį bulvaro vaizdą, koks jis buvo tarpukariu. Bus aiškiai išskirta centrinė gatvės dalis su liepų alėja, buvusios važiuojamosios dalys, atkurti bėgiai, šaligatviai palei pastatus.