1. Alfredas Bagdonas, docentas, Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas, gydytojas pulmonologas ir vidaus ligų gydytojas

Kuri sritis svarbesnė: vidaus ar plaučių ligų? Gydytojui jos abi labai svarbios. Medicinos mokslų daktaro disertaciją A.Bagdonas apsigynė iš pulmonologijos – apie sergančiųjų bronchine astma fizinį pajėgumą ir reabilitaciją. Pradėjęs dirbti moksliniu bendradarbiu, svajojo apie klinikinį darbą: juk studijavo mediciną tam, kad būtų gydytoju.

"Tuomet, kai baigiau medicinos studijas, mokslas nebuvo atskirtas nuo praktikos", – mena šiemet 60-mečio jubiliejų minėsiantis gydytojas, pacientų vertinamas už profesionalumą, nuoširdumą, kolegų – už erudiciją ir aukštą kultūrą.

Dirbti Kauno klinikinėje ligoninėje Vidaus ligų skyriaus vedėju A.Bagdonas pradėjo 1990 m. vasario mėnesį, jau būdamas mokslų daktaru ir turėdamas pedagoginį docento vardą. Nepaisant to, jis visąlaik tobulinasi: kongresai, konferencijos, seminarai – nuolat docento A.Bagdono darbų kalendoriuje.

Mylimas darbas, anot A.Bagdono, yra svarbiausia gyvenime. Tiesa, svarbiausiu dalyku jis įvardija šeimą, trečiu – pomėgius. Domėjimasis politika – ketvirtoje vietoje.

2. Gediminas Čereškevičius, Lašo klinikos vaikų ligų gydytojas

Vilniaus universitetą 1981 m. baigęs ir gydytojo pediatro diplomą gavęs G.Čereškevičius dėl savo pasirinktos profesijos nesudvejojo nė akimirkos ir jai atidavė jau daugiau nei pusę savo gyvenimo – 36 metus. Būtent šiemet ir G.Čereškevičiui – 60 metų.

"Galima sakyti, kad esu pediatras iki kaulų smegenų. Padėjau užauginti nemažą būrį kauniečių ir labai smagu, kai buvę pacientai, sukūrę šeimas, patiki savo mažylių sveikatos priežiūrą. Aš juos vadinu savo anūkais", – neabejotinai tokiu požiūriu, kupinu tėviškos meilės, G.Čereškevičius pelno pacientų pagarbą.

Lašo klinikoje jis dirba jau keturiolika metų. Prieš tai darbavosi Kauno Kalniečių poliklinikoje, dar anksčiau – Kėdainiuose, o pirmoji darbovietė buvo gimtuosiuose Švenčionyse. Ir visąlaik – pirmojoje grandyje, su vaikais.

"Pediatro darbas turi didelių pranašumų. Mes nuolat matome stebuklą, kaip iš mažo nykštuko užauga didelis žmogus. Labai didinga tai stebėti", – sako dviejų jau suaugusių vaikų tėvas, gydytojo darbe besivadovaujantis principais nepakenkti, o abejojant – gerai apsvarstyti ir tik tada priimti sprendimą.

3. Olegas Karumnas, Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas

Kaunietis, gimtajame mieste medicinos studijas baigęs 1971 m. ir tapęs gydytoju chirurgu, iki šiol tebetriūsia savo pirmojoje darbovietėje – dabartinėje Respublikinėje Kauno ligoninėje. Kaip keitėsi jos pavadinimas, taip kito ir gydytojo pareigos: nuo gydytojo chirurgo iki vyr. gydytojo pavaduotojo medicinos ir civilinės gynybos reikalams, Operacinės, Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyrių vedėjo pareigų.

2011 m. O.Karumnui Kauno prezidentūroje įteiktas Kauno mero ir Almos Adamkienės apdovanojimas-padėka "Geriausiam chirurgui". Gydytojas priklauso įvairioms chirurgų draugijoms, per savo ilgametę darbo praktiką ne kartą stažavosi užsienio ligoninėse. Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriuje atliekama per 1 400 operacijų per metus. Pats vedėjas per metus atlieka 180–200 operacijų. Ne tik dėl itin aukšto profesionalumo, bet ir dėl žmogiškųjų savybių su juo, sako ne vienas kolega, sutiktų eiti į žvalgybą.

"Dėkoju Dievui, kad vis dar galiu dirbti", – tiek apie save tepasako O.Karumnas.

4. Rimantas Kėvalas, profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas

Jau šešiolika metų – Vaikų ligų klinikos vadovas ir pernai Kauno klinikose įkurto Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas. Profesorius, dirbantis pedagoginį ir mokslinį darbą, daugybės mokslinių straipsnių bei vadovėlių autorius ir bendraautoris, Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojas konsultantas-ekspertas, Amerikos širdies asociacijos kursų "Skubi specializuota pagalba vaikams" instruktorius. Daugiau nei ketvirtis amžiaus praleista sunkiausiame bare – Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, iš jų 21 metai – einant vadovo pareigas. Greta – ligonių, gydomų įvairiuose skyriuose, konsultavimas. Dveji darbo metai praleisti Australijoje, Karališkosios Melburno ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

Vienu svarbiausių pastarųjų pasiekimų, kad ir kaip būtų keista, profesorius R.Kėvalas laiko 2016 m., kaip UNICEF eksperto, Kirgizijoje paruoštą projektą "Skubi pagalba sunkiai sergantiems vaikams". Jis įgyvendintas finansuojant Japonijos vyriausybei ir UNICEF. Tai padėjo išgelbėti tūkstančius vaikų gyvybių.

"Ilgainiui supratau, kad privalau kovoti už vaikų teises. Vaikas – labiausiai pažeidžiama ir pati savęs negalinti apsaugoti visuomenės dalis. Lietuvoje pažeidžiamos netgi pagrindinės vaiko teisės: būti apsaugotam nuo visų rūšių smurto, būti sveikam ir gauti aukščiausio lygio sveikatos apsaugą", – apgailestauja profesorius R.Kėvalas, kuris gydė ne vieną smurto auką.

5. Dalia Liukaitienė, Vilijampolės sveikatos centro šeimos gydytoja

"Nuo vaikystės svajojau būti gydytoja. Dažniausiai žaisdavau ligoninę. Lėlės ir meškinai buvo mano pacientai. Mokykloje kryptingai siekiau tikslo, lankiau biologijos, sveikatos būrelius. Studijuodama universitete dirbau slaugytoja, medicinos seserimi", – taip apie save pasakoja gydytoja, kurią jos pacientai vadina savo šeimos drauge, pačiu nuoširdžiausiu žmogumi, į kurį galima kreiptis, ištikus bėdai, su didžiule viltimi, kad atsilieps ir padės.

"Nuo 1999 m. pradėjusi dirbti šeimos gydytoja supratau, kad į kiekvieną pacientą žiūriu kaip į artimą: kaip į tėvus, senelius, vaikus, brolius, seses", – žmogaus ryšio su žmogumi viešą paslaptį atskleidžia gydytoja D.Liukaitienė.

Tokiu požiūriu gydytoja vadovavosi ir dirbdama Elektrėnuose, ir Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje Kaune. Dabar ji – poliklinikos, kurioje dirbama nestandartiškai, gydytoja.

"Mūsų gydytojai turi laiko pacientams, nes jau juos registruojant atsižvelgiama į ligos pobūdį. Jei žmogus ateina pirmą kartą ar dėl sunkios ligos, neabejotinai jam skiriama daug daugiau laiko", – paaiškina Vilijampolės sveikatos centro vadovas Artūras Krūvelis.

Dirbdama tokioje įstaigoje, o ir anksčiau niekada nenusivylusi savo profesijos pasirinkimu, gydytoja D.Liukaitienė sako, kad, jei tektų gyventi iš naujo, rinktųsi tą patį darbą, nes tiesiog myli žmones.

Balsuokite iki balandžio 25 d. Tai galite padaryti ir čia.