Šalia vandens telkinių iškilusių prabangių namų savininkai neretai siekia pakrantę paversti privačia. Pranešimai apie tai aplinkosaugininkams nėra naujiena, tačiau ne visi skundai turi pakankamą pagrindą. Riba tarp teisėto užtvarų statymo ir pažeidimo – labai slidi.

Ieškojo vietos išsimaudyti

Dėl prie pat vandens telkinių iškilusių tvorų dažniausiai redakcija sulaukia skundų iš poilsiautojų ir žvejų. Paskutinis atskriejo iš naujų maudynių vietų Lampėdžio ežere ieškojusio kauniečio.

"Vieną kartą užsukome į nuošalią Valdovo žirgyno gatvelę, vedančią prie ežero. Ten pamatėme, kad dalimi ežero gali naudotis tik išrinktieji – vietiniai prabangių namų savininkai, normalų priėjimą prie vandens užtvėrę tvoromis, gyvatvorėmis", – redakcijai pranešė kaunietis.

Į nurodytą vietą su žurnalistais atvykęs Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (Kauno RAAD) Kauno miesto agentūros vadovas Eugenijus Vainalavičius pažeidimų rado, bet ne tokių rimtų, apie kokius kalbėjo skaitytojas.

Tvorą derėtų atitraukti

Pagal galiojančius įstatymus žemės savininkai, net jei jų sklypas tęsiasi iki pat vandens, privalo palikti 5 m pločio prieigą prie vandens telkinių. Nei vielinėmis tvoromis, nei gyvatvorėmis praėjimo užtverti nevalia.

E.Vainalavičius apžiūrėjo keturis prie vandens suformuotus sklypus. Kampinis – puikiai prižiūrėtas, su gražia pievele ir vandens link aukštėjančia tvora. Ji tęsiasi iki stačios pakrantės, o baigiasi likus keliems metrams iki vandens. Norint praeiti pakrante, tenka leistis stačiu, smėlėtu krantu. Nepatogumų čia kyla, tačiau anot E.Vainalavičiaus, pažeidimo nėra. Bent jau kol vandens lygis karjere kritęs.

"Dabar, kai vanduo šiek tiek atsitraukęs, čia tikrai yra 5 m tarpas. Dėl šventos ramybės tvorą truputį atitraukčiau, bet didelės problemos čia nėra, praeiti galima. Tiesa, jei norėtumėte įsitaisyti ant šios gražiai prižiūrėtos pievelės, privalėtumėte gauti žemės savininko leidimą, nes jo sklypas eina iki pat vandens", – žiūrėdamas į sklypo planą pasakojo E.Vainalavičius.

Rado ir statybų pėdsakų

Antrajame sklype prieiga prie vandens buvo apžėlęs meldais, kitais vandens augalais. Tokia laukine pakrante vaikščioti sunku, bet vienintelis pažeidimas – numestas nukirstas dekoratyvinis medis.

Realiausi pažeidimo pėdsakai rasti trečiajame sklype – ten kažkada statytas didžiulis karkasas. Ant polių statybai naudotų plastikinių vamzdžių parašyta jų pagaminimo data – 2008 m.

"Atrodo, kad per apsivalymo nuo nelegalių konstrukcijų vajų ši konstrukcija buvo ardyta. Matyti, kad geležinės sijos ne taip seniai pjautos. Bet teks jas dar labiau trumpinti, nes pakilus vandens lygiui iki normos – 5 m atstumo – tikrai nebus. Be to, betono laužas negali gulėti pakrantėje – teks susirinkti", – pasakojo E.Vainalavičius.

Ketvirtąjį sklypą nuo viso pasaulio skyrė didelė, aukšta ir tanki vandens augalų juosta. Nors ji trukdė praeiti vandens pakrante ir buvo sklypo ribose, sklypo šeimininkui niekas negresia. "Jei čia būtų praėjimas, tai būtų dviprasmiška situacija. Jei savininkas sugalvotų čia padaryti žmonėms praėjimą, kiltų problemų. Čia yra Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis, kuriame savavališkai negalima to daryti", – pasakojo E.Vainalavičius.

Kauno miesto agentūros vadovas visas pastabas pasižymėjo, ir žadėjo čia pat apsilankyti truputį vėliau – kai dar labiau pakils vandens lygis.