Pereiti į pagrindinį turinį

Požiūris į menininkus ir nusikaltimų aukas (Metų kaunietės rinkimai)

2023-02-01 03:00
DMN inf.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su dar dviejų šaunių kandidačių į Metų kaunietės titulą veikla.

Rebeka Bruder (kairėje) ir Kristina Mišinienė (dešinėje)
Rebeka Bruder (kairėje) ir Kristina Mišinienė (dešinėje) / Asmeninio archyvo nuotr.

15. Rebeka BRUDER – tapytoja, pernai išrinkta Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove ir jau spėjusi svariai prisidėti prie vietinių kūrėjų ir kultūros sklaidos. Ji yra pavyzdys, kad tapytojos talentas gali puikiai derėti su teisės mokslų diplomu ir su Generolo J. Žemaičio karo akademijoje įgytu atsargos leitenanto laipsniu.

„Mano, kaip skyriaus vadovės, tikslas, kad mūsų menininkai būtų matomi ir adekvačiai vertinami. Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais“, – aiškino R. Bruder.

Kaunietė siekia, kad kolegos turėtų galimybių pristatyti savo darbus, būti matomi ir garsinti Lietuvą. „Ir čia susiduriame su iššūkiais, nes finansavimas kultūrai yra toks menkas, kad sudėtinga apskritai vykdyti bet kokias veiklas. Drįsčiau teigti, dauguma veiklų vyksta tik dėl absoliutaus kūrėjų altruizmo“, – konstatavo veikli moteris, dedanti pastangas, kad ši situacija ir požiūris į menininkus keistųsi.

R. Bruder, kaip ir daugybė kitų kauniečių, nori matyti savo miestą ir šalį klestinčius, stabilius, kuriuose gausu kultūros ir įvairių kitų veiklų, kur gyventų laimingi žmonės.

„Šie tikslai bendri mums visiems, nepriklausomai nuo lyties, todėl atskirai sau, kaip moteriai, jų nekeliu. Stengiuosi daryti tai, kas yra mano valioje, kad prisidėčiau prie bendros gerovės kūrimo, tikiu Kaunu, tikiu savo šalimi, nes kasdien matau žmones, kurie dirba su atsidavimu, ir tai neabejotinai motyvuoja stengtis dėl jų dar labiau“, – dėstė kandidatė į Metų kaunietės vardą.

Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais.

Atsakydama į klausimą apie įsimintiniausius veiklos momentus, R. Bruder kalbėjo, kad labiausiai įsimena tos akimirkos, kai, nepaisant iššūkių ir sunkumų, pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Jeigu kažkas pavyko, pasidžiaugia ir eina dirbti toliau, nes veiklos – iki kaklo.

Svarbiausių R. Bruder gyvenime dalykų trejetuke – šeima, sveikata ir laisvė. „Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė“, – vardijo pašnekovė.

09. Kristina MIŠINIENĖ – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė. Sutelkė specialistų ir savanorių padėti prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms teikiant socialines, psichologines, teisines, saugaus būsto paslaugas, vykdant prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniu lygmeniu.

„Prieš 20 metų, kai šalies politinė, socialinė, kriminogeninė situacija buvo gana sudėtinga, prekeiviai žmonėmis be jokių kliūčių, būriais mūsų žmones vežė į Vakarų Europą seksualinei, darbo vergovei, kilo mintis, kad reikia duoti atkirtį, organizuoti pagalbą tylinčioms, iškankintoms aukoms“, – veiklos pradžią prisiminė K. Mišinienė.

Pati su bendramintėmis kūrė veiklos strategiją, praktikoje bandė taikyti įvairias pagalbos formas. „Jau tada išsikristalizavo pagrindinės kryptys ir pobūdis – nesėdime kabinetuose, aktyviai ieškome nukentėjusių asmenų, motyvuojame žmones priimti mūsų pagalbą ir, labai svarbu, nepaliekame aukų vienų teisiniuose procesuose, esame kartu nuo pat pareiškimo parašymo momento iki paskutinės teismo instancijos“, – pasakojo kaunietė.

Bendromis pastangomis pasiektas milžiniškas progresas. „Šiandien aukas vengiama taip užgaulioti, menkinti, tai girdėjome savo darbo pradžioje. Turime vienus griežčiausių ES įstatymų dėl prekybos žmonėmis. Egzistuoja tarptautinės kontrolės priemonės, kurios griežtai kontroliuoja tarptautinių susitarimų įgyvendinimą“, – lygino K. Mišinienė. Deja, mažiausiai progreso – seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ar suaugusiuosius užkardymo ir pagalbos šioms aukoms srityje.

KOPŽI centras padėjo keliems tūkstančiams moterų, vaikų, vyrų. „Ne visi jie iki galo atsistojo ant kojų, buvo ir yra atvejų, kai patirtos traumos, gyvenimo situacijos nutempia žemyn, tačiau mums visada yra labai svarbu grąžinti žmogui jo orumą, pastūmėti gijimo, augimo, išeities ieškojimo link. Neslėpsiu – džiaugiuosi ir dėl to margo būrio prekeivių žmonėmis, sutenerių, prievartautojų, kurie dėl nukentėjusiųjų drąsių liudijimų, pareigūnų ir prokurorų atsidavimo ir sunkaus darbo buvo patraukti atsakomybėn ir nuteisti“, – vardijo pašnekovė.

Ji apgailestavo, kad visuomenėje vis dar gaji aukos kaltinimo tradicija: kodėl pasitikėjo, kodėl siekė geresnio gyvenimo. Tačiau juk ne visi gebame suprasti manipuliacijas, pasipriešinti, ištverti vienatvę. Tai labai paranku išnaudotojams, ieškantiems naujų aukų, kuriomis visuomenė, teisėsauga sunkiai patikės ar net visai neišgirs.

Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo.

K. Mišinienė pasigenda bendradarbiavimo iš įvairių tarnybų pusės. Jų dokumentai blizga, bet štai realybėje, teigė visuomenininkė, sunkiai dalijamasi informacija, ištekliais, geranoriškumu.

„Į duris beldžiasi nauji iššūkiai. Gaila, mūsų mieste jiems vis dar nėra tinkamo atsako. Pavyzdžiui, migrantų išnaudojimas darbe. Ne visada tai yra prekyba žmonėmis, tačiau dažnai matome tikros vergovės apraiškų, kai žmonės, atvykę iš besivystančių šalių ir nežinantys mūsų įstatymų, tampa nesąžiningų darbdavių įkaitais. Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo. Buvo labai skaudu, nežinau, ar kauniečiai žino apie tuos įvykius, kai prabilę apie išnaudojimą miesto prestižiniame SPA salone iš egzotinių šalių atvykę masažo meistrai nieko nepasiekė. Triumfavo brangius advokatus nusisamdęs darbdavys“, – pateikė pavyzdį K. Mišinienė.

Jos kryptis – stiprinti, specializuoti teisinę pagalbą nukentėjusiems, kad advokatai laikytų garbės reikalu profesionaliai atstovauti nusikaltimų aukoms.


BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

Portale kauno.diena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Heiga“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, partneriams „Centro kredito unijai“, „Etapas Group“, „lgiausi limuzinai“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų