Bijo skųstis

Niekas neapsaugotas nuo nelaimių, tačiau net dvi darbuotojų mirtys per septynis mėnesius valstybės įmonėje, kurioje yra šiek tiek daugiau nei 100 darbuotojų, priverčia suklusti.

Vieno darbuotojo mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu, kurį lydėjo netinkamas darbo organizavimas bei darbuotojų saugos pažeidimai. Kitas žuvo kur kas paslaptingesnėmis aplinkybėmis.

Pastarosios nelaimės aplinkybės dar tiriamos, tačiau žiniasklaidos susidomėjimas profsąjungą paskatino nebetylėti apie sunkią darbuotojų, jų teigimu, dalią šioje valstybinėje įstaigoje.

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas, "Kauno dienos" prašymu susisiekęs su direkcijos profsąjungos nariais, konstatavo, kad darbuotojų padėtis šioje įstaigoje bėgant metams tik prastėja.

Ne telepatai

Patys direkcijos darbuotojai į šią darbuotojų teises ginančią organizaciją šiemet nebuvo kreipęsi. "Bijo skųstis", – nenustebo sąjungos pirmininkas.

"Mes – ne telepatai, nėra signalų ir nežinome, kas ten dedasi. Gerai, kad mums paskambinote, pradedame analizuoti bendrą situaciją valstybinėje įmonėje. Jau dabar aišku, kad turime suaktyvinti direkcijos Sveikatos ir saugos komiteto darbą. Jis, galima sakyti, yra iširęs. Didelė netvarka", – dėstė A.Dambrauskas.

Pasiaiškinęs situaciją, jis pateikė valstybės įstaigoje, atrodytų, sunkiai tikėtinus faktus. "Žmonės yra išnaudojami. Pavyzdžiui, baigę darbą darbuotojai turi sėdėti laive per naktį ir laukti, kol juos pakeis kita pamaina. Už tą laiką jiems yra nesumokama. Arba įsivaizduokite, atlikdami darbus darbuotojai laivu nuplaukė į Rusnę. Pasikeitus pamainai – pasiek namus, kaip nori: atplukdė ir paleido. Sutikite, tai yra neteisinga", – teigė A.Dambrauskas.

Negana to, tai – dar ne visi, pirminiais duomenimis, pažeidimai. "Su daugeliu darbuotojų sudaromos sezoninės sutartys. Pasirodo, net ir direkcijos darbuotojų profsąjungos pirmininkas dirba pagal tokią sutartį", – tęsė A.Dambrauskas. Septynis mėnesius atidirba, penkis – laisvas, po to – vėl įdarbinamas, jeigu nekelia triukšmo.

Žmonės yra išnaudojami. Pavyzdžiui, baigę darbą darbuotojai turi sėdėti laive per naktį ir laukti, kol juos pakeis kita pamaina.

Įsisenėjusios bėdos

Anot jo, pagal įstatymus, VVKD atveju pasibaigus navigacijai darbuotojams turi būti skirti budėjimai, laikinai priskirtos apsaugos, laivų remonto darbuotojų funkcijos arba tiesiog mokama už prastovas, o ne verčiami tenkintis sezoninėmis sutartimis.

"Nueita tokiu keliu… Skambinomės į direkcijos Teisės skyrių, susitiksime su direktoriumi. Daug klausimų kilo. Šitą padėtį reikia taisyti. Turėsime juos drausminti. Taip pat planuojame susitikti ir su naujuoju susisiekimo ministru", – veiksmų planą įvardijo profsąjungos vadovas.

A.Dambrauskas minėjo, kad visos šios bėdos direkcijoje – gerokai įsisenėjusios. "Prieš porą metų buvome gavę signalų dėl tokių pačių bėdų. Tuomet išsikovojome, kad dalis darbuotojų dirbtų pagal neterminuotas darbo sutartis. Atėjus naujam direktoriui situacija suprastėjo. Visiškai nepažengta į geresnę pusę", – teigė pašnekovas.

Pats buvo atsakingas

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai VVKD nelaimingų atsitikimų darbe nėra įvykę, tačiau šiemet situacija visai kitokia. Net dvi aukos. Nedaug trūko, kad aukų būtų buvę ir daugiau.

Gegužę darbo metu nuskendo 65-erių metų žemkasės "Nemuno-7" kapitonas-mechanikas S.Z., o lapkričio pabaigoje upėje negyvas rastas kitas direkcijos darbuotojas – 60-metis upeivis-motoristas A.B.

Teisėsauga ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastarąją nelaimę tebetiria, o pirmojo įvykio aplinkybės jau išnagrinėtos. S.Z. žūtis pripažinta nelaimingu atsitikimu.

"Dėl gegužės 4 d. žuvusio S.Z. tyrimas yra nutrauktas. Kadangi dėl šios veikos nukentėjo tik pats mirusysis laivo kapitonas S.Z., kuris ir buvo atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų darbe laikymąsi, kitiems asmenims žala nebuvo padaryta, todėl konstatuotina, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių", – teigė buvusi Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Erika Bogusevičiūtė.

Direkcijos vadovų atsakomybės, informavo E.Bogusevičiūtė, nenustatyta, nes žuvusysis pats buvo atsakingas už darbų saugą tame laive. Viena iš tyrimų metu nustatytų aplinkybių – nebuvo užtikrinta, kad įvykio metu kapitonas-mechanikas S. Z. ir kapitonas-mechanikas A.T. dėvėtų jiems išduotas gelbėjimosi liemenes, o ruošiantis žemkasės švartavimui inkaro lynas buvo išvežamas ne specialiai tam skirta ir pritaikyta valtimi.

"Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – netinkamas darbų organizavimas. Taip pat pažymėtina, kad inspektavimo metu nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimams pašalinti birželio 7 d. surašytas reikalavimas", – teigė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas Ramūnas Rakauskas.

S.Z. kraujyje alkoholio nerasta, duomenų apie A.B. blaivumą teisėsauga pateikti dar negali.

Vieną išgelbėjo, kito nespėjo

Iš karto po nelaimės direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas sakė, kad S.Z. buvo patyręs darbuotojas, darbo vietoje visuomet elgdavęsis labai atsakingai. Įmonėje kapitonas išdirbo 35 metus.

Jis atsidūrė vandenyje ir nuskendo atliekant Nemuno vagos valymo darbus. "Kaip pasakojo įvykį matę darbuotojai, mėginant iš valties nuleisti inkarą, upės srovė apvertė valtį su joje buvusiais dviem įmonės darbuotojais. Kolegos iš šalia stovėjusio laivo išmetė du gelbėjimosi ratus. Vienas darbuotojas spėjo sugriebti ratą ir buvo įtrauktas į laivą. Kitas gelbėjimosi rato pagauti nespėjo. Valtimis nuplaukę kolegos jį pagavo žemiau upėje, ištraukė į krantą ir ėmė gaivinti, tačiau nesėkmingai", – pasakojo direkcijos atstovai.

Direkcijos darbuotojo A.B. žūtį gaubia paslaptis. Vyro, likusio nakvoti žemsiurbėje, pasigesta dar naktį, tačiau policijai apie jo dingimą pranešta tik ryte. Paskutinį kartą A.B. matytas apie aštuntą vakaro. Jis galėjo likti nakvoti laive, kaip tą naktį padarė tos pačios žemsiurbės kapitonas, bet galėjo ir grįžti namo.

A.B. kūną narai rado Nemune ties Lampėdžiais.

VVKD interneto svetainėje skelbiama, kad navigacijos sezonas Nemune šiemet tęsėsi iki lapkričio 9 d. Susidomėjome, ką žemsiurbė galėjo veikti upėje lapkričio pabaigoje. Paaiškėjo, kad navigacijos sezonas vis dėlto buvo pratęstas iki gruodžio pradžios, tačiau po antrosios žūties sezonas staigiai uždarytas.

A.Ivanauskas:  skundų nesulaukiau

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas A.Ivanauskas, atremdamas profsąjungos išsakytus priekaištus, tvirtino, kad su darbuotojais elgiamasi taip, kaip leidžia įstatymai.

A. Ivanauskas. 15min.lt nuotr.

– Kokių priemonių direkcijoje imtasi po darbuotojo žūties gegužę?

– Direkcijoje buvo sudaryta komisija nelaimės priežastims ištirti, pateiktos išvados, atliktas papildomas rizikos faktorių tyrimas, patikslintos sudėtingo, netipinio darbo atlikimo technologinės kortelės, iš naujo peržiūrėtos atsakomybės ir procedūros, įsigijus šiuolaikiškas, patogiai dėvimas liemenes, nuolat pabrėžiama laivų įgulų nariams, kad gelbėjimosi liemenė, kaip pagrindinė saugos priemonė, privalo būti dėvima, nepaisant to, kad teisinis reguliavimas numato nemažai procesų laive, kada jos yra neprivalomos. Vyksta konsultacijos su įvairių sričių saugos specialistais. Iš esmės keičiami saugos kontrolės mechanizmai naudojant šiuolaikines technologijas. Kiek galėdami padedame žuvusiojo šeimai.

– Kokių priemonių direkcijoje imtasi po darbuotojo žūties lapkričio mėnesį?

– Šiuo metu vyksta tiek išoriniai, tiek ir vidinis direkcijos tyrimai nelaimės priežastims nustatyti, analizuojama visa įmanoma informacija. Glaudūs santykiai palaikomi su žuvusiojo šeima.

– Ar įžvelgiate savo, kaip vadovo, kaltės dėl šių nelaimių?

– Visos įmonėje nutikusios nelaimės man yra be galo skaudžios ir nors ne viskas tiesiogiai priklauso nuo manęs, matyt, ne viskas per dvejus mano vadovavimo metus buvo padaryta.

– Ką naktį laive veikė darbuotojas, jeigu jo darbo laikas jau buvo pasibaigęs?

– Šiuo metu vyksta tyrimas ir nėra žinoma, ar naktį laive darbuotojas buvo.

– Ar darbuotojas, tą naktį, kai žuvo, laive galėjo būti likęs vienas?

– Šiuo metu vyksta tyrimas. Tą naktį laivų vilkstinėje buvo keturi darbuotojai.

– Kodėl darbuotojai verčiami dirbti pasibaigus jų darbo laikui ir jiems nemokama už viršvalandžius? Kiek šiemet darbuotojams priskaičiuota viršvalandžių?

– Pagal mano turimą informaciją, direkcijoje nėra nustatyta atvejų, nėra gauto nė vieno pareiškimo, kad darbuotojai būtų verčiami dirbti viršvalandžius. Priešingai, sudarant darbo grafikus yra visuomet atsižvelgiama ne tik į gamybinius poreikius, bet ir įgulos narių planus bei pageidavimus.

Su visais darbuotojais, baigusiais darbą laivuose, už viršytą darbo valandų skaičių yra atsiskaityta – sumokėta kaip už viršvalandinį darbą arba, jei patys pageidavo, suteikti laisvadieniai.

– Kaip organizuojamas darbuotojų parvežimo į Kauną klausimas, kai jų darbo laikas pasibaigia jiems būnant už miesto ribų?

– Kol kas tik svarstome tokią galimybę. Teisės aktai nenumato pareigos darbdaviui vežti darbuotojus į darbo vietą ir atgal. Tačiau daugelyje gamybinių laivų įrengtos gyvenamosios ir buitinės patalpos, jei darbuotojas nusprendžia poilsio metu likti laive.

– Kodėl su kai kuriais darbuotojais sudaromos sezoninio darbo sutartys, o ne paliekami dirbti visus metus, kaip to reikalauja įstatymas?

– Mūsų veikla iš esmės yra sezoninė. Reikalingos skirtingos kompetencijos, gebėjimai navigacijos ir žiemos periodais. Pagal galimybes siekiame mažinti sezoniškumo įtaką darbuotojų poreikiui. Tam būtina plėsti atliekamų komercinių, gamybinių darbų asortimentą. Deja, šie pokyčiai reikalauja didelių pastangų ir yra labai inertiški.

Buvęs viceministras problemų nematė?

Ką tik kadenciją baigęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, praėjusią savaitę atsakydamas į "Kauno dienos" klausimus, tikino, kad yra visiškai patenkintas Vidaus vandens kelių direkcijos ir jos vadovų darbu.

Darbuotojų žūtis, apverktinos laivybos Nemune sąlygos, už ką yra tiesiogiai atsakinga direkcija – viskas, S.Girdausko nuomone, tiesiog dėl  prasto direkcijos finansavimo.

– Kaip įvertintumėte faktą, kad per paskutinį pusmetį nuskendo net du direkcijos darbuotojai?

– Nelaimingi atsitikimai.

– Darbo inspekcija nustatė, kad pirmąją nelaimę lydėjo darbų saugos pažeidimų virtinė. Tyrimas dėl antrosios žūties dar nebaigtas.

– Informaciją apie šias nelaimes gavau. Abu žuvę kapitonai turėjo didelę darbo patirtį, tad turėjo elgtis atsargiau. Tai, kad jie neišsigelbėjo, galbūt lėmė išgąstis, šokas įkritus į šaltą vandenį. Be to, jų jėgos ir sveikata buvo ne kaip aštuoniolikmečių. Pasenusi įranga irgi blogina darbo sąlygų saugumą.

Sunku privilioti jaunus specialistus dėl mažų atlyginimų ir dėl to, kad jiems direkcija gali pasiūlyti naudotis tik pasenusia technika.

– Kaip vertinate direkcijos darbą?

– Ji dirba pagal galimybes. Baigėsi politikavimai, žaidimai, susitvarkė mikroklimatas. Dabar normaliai veikia, dirba. Kai tik pradėjome dirbti (prieš ketverius metus prasidėjus viceministro kadencijai, aut. past.) gaudavome begalę skundų, buvo daug vargų, piktumų.