Uždaryti ir palikti

Į "Kauno dieną" kreipėsi grupė Raseinių gyventojų. Jų teigimu, situacija rajone baisi ne tiek dėl sergančiųjų koronavirusu, kiek dėl keliamos įtampos, streso ir prievartos.

"Mes nenorime sakytis nei savo pavardžių, nei kokį darbą atliekame. Taip elgiamės saugumo sumetimais, bet mūsų visur pilna ir mes žinome, kuo ir kaip gyvena raseiniškiai. Skelbiama, kad čia židinys ant židinio, o mes matome realią padėti ir tai, kad į viešumą patenka gerokai perdėta informacija", – telefonu viena kitą papildydamos kalbėjo kelios raseiniškės.

Kaip didžiausią blogybę moterys įvardijo reikalavimą darytis testus. Esą didžiųjų Raseinių rajono įmonių vadovai grasina atleidimu iš darbo, jei darbuotojas nesidarys testo.

Raseinių gyventojai tvirtina, kad esą įtampa keliama dirbtinai, o situacija realiai yra žymiai geresnė, nei skelbiama.

"Į mane kreipiasi "Norvelitos" darbuotojai, kurie autobusiukais vežami testuotis. Žmonės klausia, ką jiems daryti. Aš visus drąsinu, kad neprivaloma darytis testų. Niekas nieko negali priversti elgtis prieš jų valią. Be to, mus gina įstatymas. Tačiau įmonė sugalvojo, kad tai yra vidaus tvarka ir gąsdina atleidimu iš darbo", – moterys redakcijai persiuntė susirašinėjimą su įmonės darbuotojais.

"Norvelitos" puslapyje iš tiesų skelbiama, kad "įmonės vadovybė informavo visus UAB "Norvelita" darbuotojus apie prievolę atlikti COVID-19 tyrimus pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą "Dėl Raseinių rajono gyventojų ištyrimo dėl COVID-19 ligos".

Neatmetama tikimybė, kad žmonių nenorą darytis testus nulemia tai, kad jokių simptomų nejaučiantiems žmonėms nustatomas teigiamas COVID-19 testas, o būdami saviizoliacijoje jie nesulaukia jokios pagalbos.

"Mano testas buvo teigiamas. Darbovietėje dėl to buvo baisiai nepatenkinti, lyg aš kažką apkrėčiau. Bet aš pati nieko nejaučiu ir niekas nuo manęs neužsikrėtė. Buvo sūnus namie, išlydėdama jį pabučiavau, bet ir jis neapsikrėtė, o mes su vyru turime sėdėti užsidarę. Antrą testą pasidarėme. Ir vėl teigiamas, tai dar sėdime. Jau iš proto galima išeiti. Gydytojai skambini – neatsiliepia. Vėliau jau perskambino ir pasiūlė raminamųjų", – guodėsi saviizoliacijoje esanti raseiniškė.

Moteris sakė, kad per visą saviizoliacijos laikotarpį su ja nesusisiekė joks Visuomenės sveikatos centro specialistas ar savanoris, niekas jos nepaklausė, ar nereikia kokios pagalbos, niekas nepasidomėjo jos psichologine būsena, todėl moteris jaučiasi uždaryta ir palikta.

Juntama įtampa

"Pasitarkite su vaistininku" – šis posakis mažame miestelyje yra ne rekomendacinis, o gyvenimo kasdienybė. Vaistininkas mažame miestelyje yra lyg barometras gyventojų nuotaikoms nusakyti. O nuotaikos Raseiniuose, ir vaistininko lūpomis, yra labai prastos. Žmonės daugiau perka nereceptinių raminamųjų preparatų, guodžiasi dėl įtampos ir nepasiekiamų gydymo paslaugų.

Akivaizdu, kad Raseiniuose akimirksniu plinta ir antikvakseriškos kalbos, ir įvairios sąmokslo terorijos.

Vaistinėje žmonės pasakoja, esą teigiamus testų rezultatus gauna net tie, kurie užsiregistruoja, bet nenuvykta į mobilųjį punktą paimti mėginį iš nosiaryklės. Vaistinėje žmonės dalijasi gandais, kad esą kone prieš atliekant mėginius jiems pasakoma, kad testas bus teigiamas.

Dar vienas raseiniškius šokiruojantis momentas – paimtų mėginių skaičius ir rezultatai.

Raseiniuose esantis mobilusis patikros punktas, anot raseiniškių, dažniausiai tuščias. Esą kiek praeina, tiek ten nė vieno automobilio, kuriuo būtų atvykę pasidaryti testų. "Iš kur tie skaičiai, kai ten, kiek matome, visada tuščia", – klausimus bėrė raseiniškiai.

Ne mažesne problema raseiniškiai įvardija atliekamų tyrimų patikimumą. Vieni su kitais dalijasi pastebėjimais apie testų rezultatus. Esą testų rezultatų seka – neigiamas, teigiamas, neigiamas – leidžia daryti prielaidą apie netikslumą.

"Gydytojos dukra du kartus tyrėsi ir gavo teigiamus atsakymus, tačiau ji nenusileido ir važiavo į Kauną. Ten tyrė dėl koronaviruso paėmę kraujo mėginį ir gavo neigiamus atsakymus, – natūralu, kad tokios žinios raseiniškiams kelia abejonių mobiliajame punkte imamų mėginių atliekamų testų rezultatais. – Net ir testuotojos neslepia, kad tie testai rodo pieno riebumą."

"Mes čia susirinkome, kad papasakotume, kad Raseiniuose niekas taip neserga, kaip apie mus skelbiama. Tik tiek, kad dėl tokios situacijos žmonės jaučia didžiulę įtampą, yra užspausti, verčiami darytis testus ir bijo prarasti darbus", – situaciją Raseiniuose apibūdino su "Kauno diena" kalbėjusios moterys.

Meras sveiksta

Bene pirmasis viešas raseiniškis, susirgęs koronavirusu, buvo rajono meras Andrius Bautronis. Jis tebėra saviizoliacijoje. "Antras testas buvo teigiamas, nors jaučiuosi gerai. Tačiau virusas, matyt, dar nepasišalino", – neslėpė A.Bautronis. Jis pasakojo, kad maždaug savaitę kamavo aukšta temperatūra, galvos skausmas, kosulys, nieko neužuodė ir nejautė skonio. Tokių simptomų, kaip stiprus kaulų laužymas ir dusulys, merui pavyko išvengti.

Raseinių rajono mero A.Bautronio teigimu, informacijos apie COVID-19 ir paaiškinimų, kodėl reikia tirtis, yra užtektinai, tačiau tai nesustabdo įvairių gandų ir sąmokslo teorijų. (T. Biliūno/Fotobanko nuotr.)

Remdamasis statistika apie mažėjantį užsikrėtimų skaičių, meras viliasi, kad dviejų savaičių lokalaus karantino turėtų pakakti. Jis neslėpė, kad raseiniškių nuogąstavimai jį pasiekia.

"Labai didelė įtaka, kad žmonės vengia kalbėti apie tai, jog susirgo koronavirusu. Tada ir susidaro įspūdis, kad aplinkui nieko nepažįstame sergančio. Gali šalia sirgti kaimynas, tačiau pasisakyti stabdo svetimos gėdos jausmas nežinia už ką. Ta liga susirgai juk ne savo noru. Daug atvejų, kai žmonės net nežino kur užsikrėtė", – galimas nerimo priežastis minėjo A.Bautronis.

Meras neatmeta tikimybės, kad jei panašaus dydžio kaip Raseiniai miestuose būtų mobilieji punktai ir būtų atliekami profilaktiniai testavimai, Raseiniai nebūtų išimtis. Meras svarstė, kad informacijos apie COVID-19 ir paaiškinimų, kodėl reikia tirtis, yra užtektinai.

Tokių antikvakseriškų kalbų buvo ir yra. Kiek įmanoma viešiname informaciją, o priimti sprendimai duoda rezultatą, ir tai akivaizdu.

"Informacijos tikrai pakanka. Bet kai yra dešimt straipsnių apie tai, kas yra koronavirusas, kaip jis kenkia, kokie šalutiniai veiksniai, atsiranda vienas, kad imant tepinėlį pažeidžiama žmogaus aureolė arba smegenų žievė ir išbėga smegenys, toks vienas antivakseriškas straipsnis kažkaip stebuklingai nukonkuruoja tuos dešimt mokslinių straipsnių. Tada pasipila: va meluojama, pinigai plaunami. Visuomenėje yra tokia opcija, kad per koronavirusą plaunami pinigai, bet kad tai savivaldybei ir valstybei neša nuostolius, nesvarstoma. Mobiliojo punkto pastatymą gal taip pat įsivaizduoja kaip kažkokių pinigų atėjimą. Nesuvokiamas dalykas", – kalbėjo A.Bautronis.

Nuogąstavimai perspausti

Anot Raseinių rajono mero A.Bautronio, apribojimai Raseinių rajone buvo įvesti dar porą savaičių prieš paskelbtą karantiną. Didesni apribojimai jaučiami tik prekybos centruose, jie reguliuoja srautus ir apriboti autobusų maršrutai.

"Aišku, papildomos tvarkos bendrijose ar bendrovėse gali atsirasti kaip rekomendacinio pobūdžio, o tai, kas numatyta vyriausybės nutarime, mes turime vykdyti. Papildomi sprendimai neturi prieštarauti Vyriausybės nutarimui, žmogaus teisėms ar judėjimo laisvėms. Iš bendrovių ar bendrijų gal atsirado stipresnis raginimas tirtis", – mini Raseinių rajono meras.

Meras neslėpė girdintis raseiniškių poziciją, esą gal geriau nesitirsiu, nežinosiu ir bus gerai, nes kitaip turės nurodyti, su kuo bendravo. Meras abejoja ir prievartiniu testavimu: "Manau, kad perspausta. Aišku, mes raginame, bet nė vieno žmogaus negali priversti."

Meras pripažino, kad girdisi kalbų apie tai, jog karantinas nieko nereiškia, tepinėlis nieko neparodo: "Tokių antikvakseriškų kalbų buvo ir yra. Kiek įmanoma viešiname informaciją, o priimti sprendimai duoda rezultatą, ir tai akivaizdu."