Sulaukė ir grasinimų?

"Rašau jums norėdamas informuoti apie nederamą Seimo nario Mindaugo Puidoko elgesį. Pastaruoju metu teko tiek savo akimis matyti, tiek ir girdėti apie atvejus, kai minėtas Seimo narys, bendraudamas su Savivaldybės įmonių vadovais, naudoja spaudimą priimti jam naudingus sprendimus", – toks laiškas, adresuotas Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui bei savivaldybės vadovams, pasiekė ir "Kauno dieną".

Laiško autorius pasirašė tik kaip "susirūpinęs kaunietis" ir neslėpė motyvo – pilietiškas žmogus baiminasi politiko ir jo partijos keršto.

"Bendraudamas su įmonių vadovais, M. Puidokas jiems pasakoja apie savo gerus santykius su Kauno meru ir turimą įtaką. Jis teigia, kad visi dalykai yra suderinti su meru. Seimo narys ne kartą grasino, kad įmonių vadovams atsisakius paklusti jam, pasiskųs merui ir įmonių vadovai tą pačią dieną bus atleisti", – intriguojančius dalykus dėstė laiško autorius.

Jis pasidalijo abejonėmis, ar toks Seimo nario elgesys yra deramas ir leistinas. "Nejaugi bandoma sugrįžti į ne tokius senus laikus, kai Kaune išrinkti vienos kitos partijos nariai jausdavosi kaip dievai ir tiek mero, tiek kitų aukštų valdininkų duris atidarinėjo kojomis?" – laišką baigė kaunietis.

Pastaruoju metu teko tiek savo akimis matyti, tiek ir girdėti apie atvejus, kai minėtas Seimo narys, bendraudamas su Savivaldybės įmonių vadovais, naudoja spaudimą priimti jam naudingus sprendimus.

Primena intrigantą

Kad Seimo narys M. Puidokas pradėjo varstyti savivaldybės administracijos darbuotojų kabinetų duris bei minti savivaldybės kontroliuojamų bendrovių slenksčius, neneigė ir miesto vadovai.

"Labiausiai nemėgstu tų prašalaičių intrigantų, kurie visur vaikšto prisistatinėdami mero, premjero ar Prezidentės vardu. Iš šio Seimo nario kol kas nematau jokios naudos miestui", – nesirinko žodžių Kauno vadovas V. Matijošaitis.

"Iš savivaldybės išgyvendinome praktiką, kai tarybos ar Seimo nariai vaikščiodavo pas skyrių vedėjus ar įmonių vadovus ir spręsdavo savo ar sau artimų žmonių reikalus. Savivaldybėje įvedėme labai aiškią tvarką – jei turi kokių prašymų, pageidavimų ar siūlymų, kreipkis raštu į administracijos direktorių. Visi darbuotojai, kuriuos anksčiau tampydavo už virvučių, kas netingėdavo, pradėjo dirbti laisvai, kūrybiškai ir savo galva. Ir tai iškart davė rezultatų", – pastebėjo V. Matijošaitis.

Žemiški reikalai

"Toks įspūdis, kad ne savivaldybė mieste yra šeimininkė, o yra dar kažkokių šeimininkų, kurie neaiškiais būdais bando kažkur kažką suderinti. Seimo nariai galėtų geriau tinkamai atlikti savo darbą Seime, kad įstatymai, pagal kuriuos paskui turi dirbti ir gyventi savivaldybės, būtų parengiami bei priimami tinkamai", – M. Puidoko elgesiu stebėjosi ir Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Jam užkliuvo, kad kai kuriems Seimo nariams "valstiečiams" ūmai parūpo tokie žemiški klausimai: dėl autobusų maršrutų Aleksote, dėl vienos mokyklos reikalų, dėl kažkurios gatvės apšvietimo. Nors vicemeras nei patvirtino, nei paneigė, bet "Kauno dienos" žiniomis, savo reikalus savivaldybės administracijos darbuotojų kabinetuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse bandė spręsti ne tik M. Puidokas, bet ir kiti "valstiečių" atstovai Seime.

"Yra savivaldybės planai, numatyti darbai, o kai akivaizdžiai vyksta geri pokyčiai, atsirado politikų, kurie nori su tais gerais darbais susitapatinti, neva jie tai daro. Iš Seimo narių norisi solidesnio bendravimo ir darbo, o ne smulkių intrigėlių ir smulkmeniško įkyrumo", – pabrėžė S. Kairys.

Kaip tik šią savaitę savivaldybei pavaldžių įmonių vadovai pristatinėjo veiklos rezultatus, bet šia tema viešai kalbėti vengė. Savivaldybės vadovai visų bendrovių vadovus įspėjo, kad jie ir bendrovės, kurioms paskirti vadovauti, nepavaldūs Seimo narių nurodymams, juolab po asmeninių politikų vizitų neprivalo vykdyti jų prašymų, pageidavimų ar nurodymų.

Gyrėsi gerais santykiais

"Atėjau į Seimą ne tam, kad tyliai sėdėčiau kamputyje ir laukčiau algos. Jeigu žmonės mane išrinko ir kreipiasi į mane, kad kažkas mano apygardoje ne taip, mano pareiga padėti problemą išspręsti ir ginti visuomenės interesus. Darau viską, kas yra būtina, ką Seimo narys ir turi atlikti", – skambiai pareiškė M. Puidokas, į Seimą išrinktas Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje.

Pasiteiravus, ar apie jo apsilankymus savivaldybės kontroliuojamose įmonėse ir savivaldybės administracijos darbuotojų kabinetuose žino miesto vadovai, M. Puidokas kartojo, kad esą santykiai su savivaldybės vadovais yra puikūs.

"Noriu patikinti, kad visada klausimai yra sprendžiami savivaldybės vadovybės, o į skyrius kreipiamasi raštais, kai problema yra maža, techninė ir dėl jos neverta trukdyti vadovų. Puikiai bendradarbiaujame su aleksotiškiu vicemeru Povilu Mačiuliu, netrukus susitiksime su visomis Aleksoto bendruomenėmis dėl Aleksoto bendruomenės centro statybos Botanikos sode ir kitų su Aleksotu susijusių problemų", – gyrėsi Seimo narys.

Tik ką tokiais atvejais Seimo narys gali padaryti? Susitikti, gražiai pakalbėti ar daryti kam nors spaudimą, kad greičiau išspręstų klausimą, jeigu tuo rūpinasi savivaldybė, jos darbuotojai ar savivaldybės konkursus laimėjusios įmonės.

"Savivaldybė gal ne visada turi galimybę laiku išgirsti žmones. Jeigu į mane žmonės kreipiasi, aš, kaip Seimo narys, privalau atsakyti žmonėms ir rasti vieną ar kitą sprendinį", – dėstė M. Puidokas.

Jis kategoriškai neigė, kad spręsdamas esą kauniečiams svarbius klausimus prisistatė ar prisidengė miesto mero ar vicemerų vardu. "Jeigu aš kreipiuosi, tai kreipiuosi Seimo nario M.Puidoko, tai yra savo vardu. Būtų netinkama ir neetiška kažkur vykti ir kreiptis mero vardu", – tikino Seimo narys.

Komentaras

Doc. dr. Bernaras Ivanovas, Vytauto Didžiojo universiteto politologas

Įstatymas apibrėžia Seimo nario kompetencijos ribas, ką Seimo nariai privalo daryti. Paprastam piliečiui galioja principas, kas neuždrausta, tas leidžiama, o biurokratams ir politinio pasitikėjimo pareigūnams priešingai: kas neleidžiama, tas uždrausta. Tai fundamentalus principas, kurio privalu paisyti.

Jeigu yra kažkokia lobistinė veikla, reikia ją vykdyti pagal įstatymus ir kad politinis laukas būtų skaidrus, bet to nėra. Lietuvoje apskritai yra negera situacija dėl lobistinių veiklų. Nors ir priimtas lobistinę veiklą reglamentuojantis įstatymas, yra kažkokie oficialūs lobistai, bet politikai dažniausiai net supratimo neturi, kaip turėtų deramai elgtis.

Pas mus daug problemų dėl korupcijos, nepotizmo, ir šiame kontekste auga tokie negražūs reiškiniai, kai vienas ar kitas politikas ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Tokią veiklą pirmiausia turėtų įvertinti pats Seimas.

Žurnalistai gali iškelti problemą, bet tolesnių veiksmų galėtų imtis ir teisėsauga – apeliuoti į instituciją, kuri turėtų atverti duris tyrimams. Bet man atrodo, kad kol kas tiesiog nėra bendro supratimo ir toks netinkamas Seimo nario elgesys vis dar yra priimtina praktika. Šiuo atveju kalbame apie vieną Seimo narį, nors tokių yra dešimtys, kurie taip elgiasi, tik niekas apie juos nekalba. Tai rodo mūsų politikos skaidrumo arba neskaidrumo lygį. Politikai, Seimo nariai turėtų atstovauti visiems žmonėms ir paisyti fundamentalių principų bei įpareigojimų.

M. Puidokui ir visiems kitiems Seimo nariams reikėtų perskaityti Seimo nario priesaiką, kas ten parašyta ir ko reikia laikytis. Neseniai prisiekė, gal skaitė automatiškai ir nesigilina, o gal jau pamiršo. Apskritai tai yra politinės kultūros klausimas – toks kultūros tiesiog trūksta. Net aukščiausi politikai demonstruoja mužikišką kultūrą. Mužikiškumas politikoje Lietuvoje tampa savotišku mados ženklu, dėl ko kai kurie politikai net iškyla. Pati visuomenė diktuoja madas, nes jeigu visuomenei tai būtų nepriimtina, ji už skverno patrauktų ir sakytų: tu, vaikine, gal susilaikyk. Bet jeigu niekas už skverno netraukia, vadinasi, toks elgesys tinka.

Įtartinas M. Puidoko rūpinimasis krepšiniu

M. Puidoko vardas prieš devynerius metus linksniuotas kitoje įtartinoje istorijoje.

2008 m. įkurtas naujas "Aisčių-Atleto" klubas, kurio vadovu tapo M. Puidokas, užsitikrino beveik 1 mln. litų Kauno savivaldybės paramą. Jaunais ir nebrangiais vietiniais žaidėjais nusprendęs remtis "Aisčių-Atleto" klubas suformavo solidų apie 1,7 mln. litų biudžetą, bet vis tiek įlindo į skolų liūną – nesumokėjo už salės nuomą, atlyginimų negavo žaidėjai.

Klubo vadovas M. Puidokas tuomet tvirtino, kad panašių problemų nuolat atsiranda ir kitoms Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandoms, tačiau kilo abejonių, ar tinkamai ir skaidriai buvo panaudoti kauniečių pinigai.

Didžiausią atlyginimą – 140 tūkst. litų už sezoną LKL žaidusioje pagrindinėje "Aisčių-Atleto" komandoje šį sezoną gavo Valdas Dabkus. Šis puolėjas – klubo direktoriaus M. Puidoko giminaitis.

Nors M. Puidokas gynėsi, kad tokią algą V. Dabkus gavo ne dėl giminystės ryšių, vis dėlto "Aisčiai-Atletas" tais metais "mylėjo" ne vieną M. Puidoko giminaitį – sudarė medicinos priežiūros sutartį su klinika "Natura Munda", priklausiusia direktoriaus tetai. Už paslaugas šiai klinikai Kauno klubas oficialiai pervedė kelias dešimtis tūkstančių litų.

Nors ir neigė visus priekaištus, M. Puidokas pasitraukė iš "Aisčių-Atleto" direktoriaus pareigų.