Važiuojant gatve niekada negali žinoti, kas slypi už vienų ar kitų namų durų. Aleksote, Veiverių gatvės pradžioje, dviaukščiame name prie pašto prieš dešimtis metų rinkosi žmonės iš visos Lietuvos ir Sovietų Sąjungos, nes ten buvo visiems puikiai žinoma Reškevičienės sodyba. Privatus Botanikos sodas – taip buvo vadinamas kaunietės Marijonos kiemas. Šimtai matytų ir nematytų Lietuvoje gėlių puošė darbščios moters rojaus kampelį. Ir dabar čia auga vienas iš trijų tokių įspūdingų medžių Lietuvoje – sekvoja.

Šią savaitę M.Reškevičienė atšventė 100-ąjį savo gimtadienį. Jubiliejaus proga aleksotiškę sveikino Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė su kolega ir Kauno miesto tarybos narys Rosvydas Marcinkevičius, įteikęs jubiliatei sveikinimą nuo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio.

Nors silpnai girdinti ir matanti ponia Marijona visus žavi labai šviesiu protu. Moteris prisimena ne tik vardus, pavardes žmonių, su kuriais bendravo jaunystėje, bet ir augalus, kuriuos augino. Ir ne šiaip juos prisimena, tačiau žino ir jų lotyniškus pavadinimus, ir pamena, kaip jie atkeliavo į jos visą gyvenimą puoselėtą sodą. Sekvoja – medis, kuris įprastai auga Šiaurės Amerikos žemyne ir nepritaikytas augti Lietuvoje – stūkso pas Marijoną viduryje kiemo nematydamas vargo.

Turi dirbti tai, ką mėgsti, tai, ką moki, ir tai, kas tau patinka.

100-metė aleksotiškė didžiuojasi savo šeima: 3 vaikai, 13 anūkų ir 24 proanūkiai ir proanūkės puošia senolės giminės medį. Moteris juokauja, kad tai ne pabaiga, nes pasaulį turi išvysti ir 25-asis, jubiliejinis proanūkis. Vienas iš Marijonos vaikų, sūnus Arimantas Raškinis, buvęs Seimo narys, užsiminė apie mamos kelionę po Lietuvą pėsčiomis, tačiau, tik pradėjus jam pasakoti istoriją, Marijona nutraukė jį, nes norėjo tai padaryti pati.

Maždaug 1938 m., prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, Marijona ir dvi jos draugės sugalvojo keliauti po Lietuvą pėsčiomis. Trys draugės, susikrovusios kuprines, mėnesį keliavo po šalį, aplankydamos įspūdingas vietas. Tai tik parodo, kokia stipri tiek fiziškai, tiek psichologiškai buvo ir yra šimtametė senolė.

Pasiteiravus, kokia yra ilgo ir gražaus jos gyvenimo paslaptis, moteris atsakė vienu žodžiu: "Darbas". "Turi dirbti tai, ką mėgsti, tai, ką moki, ir tai, kas tau patinka", – pridūrė jubiliatė.

Jaunystėje sulaukusi priekaištų, kad nebaigė studijų, nedirbo, anot kitų, rimto darbo, moteris neišsižadėjo savo gyvenimo nuostatų ir sakė sau, kad svarbiausia yra užauginti gražią šeimą ir daryti tai, kas patinka. Taip ji tapo viena garsiausių gėlininkių, sukūrė gražią šeimą ir užaugino puikius vaikus.

Viena iš M.Reškevičienės dukrų užsiminė, kad sulaukti 100 metų mamai padėjo ir jos užsispyrimas. Nė karto per savo gyvenimą ponia Marijona negulėjo ligoninėje, o sušlubavus sveikatai nesutikdavo gerti ir vaistų. Sakydavusi, kad geriausias vaistas – savo sode liestis prie žemės ir augalų, su jais kalbėtis. Tai ir padėjo jai išlikti stipriai ir sveikai.