Savivaldybė kasmet pripažįsta nebetinkamais naudoti po kelias dešimtis butų, kuriuos valstybės remiami nuomininkai nusiaubia ir paverčia landynėmis. Vėliau miestas už milijonus perka naujus būstus, kurių laukia panaši ateitis.

Per pusmetį – landynė

Šiuo metu Kauno savivaldybė turi apie 150 būstų, kurie pripažinti nebetinkamais naudoti. Kai kurie jų – prestižinėmis vadinamose gatvėse pačiame miesto centre. Kaip sako savivaldybės specialistai, jie bus parduoti, tačiau už visų mokesčių mokėtojų pinigus vėl bus perkami nauji būstai, kurių gyventojai neretai visai nelinkę tausoti to, kas dar nuo sovietmečio vadinama valdiška. Naujiems būstams įsigyti bus skirti ir ES milijonai.

"Kai pamatai, kad po pusės metų tvarkingas butas paverčiamas landyne, o gyventojai akis drasko, esą savivaldybė nieko nedaro ir neretai politikai tokius gyventojus, kuriuos dažniausiai reikia iškraustyti, gina – jie gi vargšai!" – apie norma tapusią praktiką atvirai pasakojo savivaldybės gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė.

Jos duomenimis, šiuo metu Kauno savivaldybė turi apie 3,9 tūkst. socialinių būstų ir dar apie 2,3 tūkst. savivaldybės būstų, kurių gyventojai neprivatizavo iki 2002 m.

"Apie 150 butų atiduota remontuoti, panašiai tiek pat pripažinti nebetinkamais naudoti ir atiduoti privatizuoti arba pakeliui į privatizavimą – užtrunka dokumentų tvarkymo procedūros", – aiškino L.Stankevičienė ir pasidžiaugė, kad dabar teisės aktai leidžia butą pripažinti nebetinkamu naudoti be ekspertizės, kuri anksčiau būdavo būtina.

Paprastai būstai pripažįstami netinkamais naudoti, jeigu jiems remontuoti nepakanka 580 eurų už 1 kv. m.

Turi remontuoti patys

Kas kaltas, kad buvę tvarkingi butai tampa visiškai nebetinkami gyventi? Kas jais turėtų rūpintis? "Nuomos sutartyje yra parašyta: einamuoju remontu būsto viduje gyventojas turi rūpintis pats, bet yra tokių, kurie gyvena penkiolika metų ir mums išdidžiai pareiškia: jūs nieko bute nedarėte!" – dažniausiai besikartojantį scenarijų nupasakojo L.Stankevičienė.

Anot jos, savivaldybė tokiuose būstuose keičia langus ir duris, jei yra pinigų. Savivaldybės lėšomis turi būti tvarkomi ir namo vamzdynai, kiti bendrojo naudojimo įrengimai.

Pasak Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos, valstybė dabar tokiems nuomininkams dar labiau palengvino gyvenimą, nes savivaldybės sumokės ir privalomas kaupiamąsias namo remonto lėšas, ir už namo techninę priežiūrą – anksčiau nuomininkai už tai turėjo sumokėti patys.

"Nematau nieko blogo – tikrai galima padėti, tik kad žmonės geranoriškai tausotų tą duotą turtą. Pernai per didžiausius trenksmus viena ponia, turinti neįgalų sūnų, išsireikalvo ir gavo M.Romerio gatvėje naujai suremontuotą butą su vaizdu į Panemunę. Neseniai vėl mačiau jos raštą, kuriame išdėstyta, kad mes nesirūpiname tuo butu. Atrodo, kad jau esame kalti, jog tas butas per pusmetį apleistas", – pasakojo l.Stankevičienė.

Valdiški nerūpi?

Negi neįmanoma tokių būstų nuomininkų sutramdyti? Atrodo, kad didžiausia bėda ir yra ta, kad tie butai – valdiški. Jais turėtų rūpintis administratoriai, tačiau L.Stankevičienė pripažįsta, kad specialistai tik kartais atvažiuoja ir apžiūri savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

"Jeigu būtų normalus socialinio būsto administravimo įkainis, situacija būtų kitokia. Dabar jis sumažintas nerealiai – iki 0,07 euro centų. Kartą per metus jie pasižiūri, aktą surašo", – apie tokių būstų priežiūrą kalbėjo L.Stankevičienė, tačiau tokį metinį apsilankymą vargiai galima vadinti priežiūra.

"Kauno diena" pernai rašė apie M.Romerio gatvėje nuniokotą savivaldybės socialinį butą, kuriame šiuolaikiški plastikiniai langai buvo išdaužyti ir užkamšyti skudurais. Nors socialinio būsto administratoriai tvirtino reguliariai tikrinę butą, ir tai pažymėta dokumentuose, išdaužytų langų ir niokojimo požymių jie kažkodėl nepastebėjo.

Pirks už milijonus

ES skirs ne vieną milijoną eurų, už kuriuos vėl ketinama įsigyti naujų socialinių būstų.

"Yra jau atėjęs dokumentas. 2016 m. 56 tūkst. eurų bus skirta Kaunui. Vėliau sumos sieks ir 200 tūkst. eurų", – patvirtino L.Stankevičienė, tačiau, anot jos, kol kas dar nelabai yra ką apie tai kalbėti, nes, norint gauti tuos pinigus, reikia parengti investicinį projektą, o savivaldybė savo biudžete privalo numatyti 15 proc. lėšų.

"Planuojame ne statyti ką nors, ne renovuoti, o pirkti, ir ne koncentruotai vienoje vietoje, kaip yra K.Veverskio, Lampėdžių gatvėse, Raudondvario plente. Pirksime pavienius butus, nes, prilaikant namo bendruomenei, juos dar įmanoma sukoordinuoti. O kur tokių būstų daugiau sukoncentruota – vienos problemos", – aiškino L.Stankevičienė.

2012–2013 m. Kauno savivaldybė įsigijo daugiau kaip 50 naujų tvarkingų socialinių būstų už valstybės skirtus pinigus. Vien 2013 m. Vyriausybė skyrė 2,5 mln. litų Kauno savivaldybei socialiniams būstams įsigyti, tačiau jau po kelių mėnesių kai kurių socialinių būstų vaizdas būna apgailėtinas, o įžūlesni jų nuomininkai pradeda minti savivaldybės slenksčius, esą ji nesirūpina būstais.

Sumokame visi

Vis dėlto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja L.Stankevičienė prisipažįsta, kad labiausiai jai galvą skauda dėl nelegaliai savivaldybei priklausančiuose būstuose gyvenančių kauniečių.

"Jeigu būtų įmanoma, visus juos drastiškai iškeldinčiau, ir dalis eilėje laukiančiųjų socialinio būsto tikrai turėtų kur gyventi. Jų skolos – ne 100 ir ne 200, o tūkstančiai eurų, ir jie dar visaip mus smaugia, kaip mes drįstame keldinti, eina pas politikus, sulaukia užtarimo, ir vėl sukasi uždaras ratas. Jeigu žmogus nemoka už nieką keletą metų, už jį sumokame mes visi iš biudžeto ir skundžiamės, kad biudžetas tuščias, o jis vis tiek įsivaizduoja esąs teisus", – apgailestavo savivaldybės darbuotoja.

Dar pernai politikai skelbė, kad savivaldybė kasmet patiria mažiausiai apie 580 tūkst. eurų nuostolių vien dėl to, kad beveik 17 proc. savivaldybei priklausančių butų yra neišnuomoti arba savavališkai užimti. Tokiais atvejais savivaldybė ne tik negauna pajamų iš socialinio būsto nuomos, bet ir turi apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, šildymą.

Paklausta, kiek kauniečių dabar nelegaliai gyvena savivaldybei priklausančiuose būstuose, L.Stankevičienė tikino, kad šiuo metu yra dvylika kritinių atvejų, kai gyventojus iškeldinti būtina, tačiau jie vis tiek ieško užtarėjų. "Tiesiai šviesiai pasako: gyvenu ir gyvensiu, jeigu teismas nesukraus daiktų ir neiškels", – dėstė tarnautoja.

Kompensacija – popierinė galimybė

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo naujovė, leidžianti vietoj socialinio būsto rinktis piniginę kompensaciją paprastai arba išperkamajai būsto nuomai. Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai turėjo sumažinti laukiančiųjų socialinio būsto eiles, tačiau, metams ritantis į pabaigą, akivaizdu, kad naujovė įstrigo mirties taške.

"Galimybė yra, bet norinčiųjų ja pasinaudoti – ne. Lietuvoje šitas procesas tikrai niekur nevyksta", – tikina Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vasarą grūmojo pirštu savivaldybėms, esą šios neskuba tvarkyti poįstatyminių aktų, kad naujove žmonės galėtų pasinaudoti. Kauno savivaldybė šią savaitę patvirtino tvarkos aprašą. Liepą buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad į Kauno savivaldybę kreipėsi keturi asmenys, pageidaujantys patys nuomotis būstą ir gauti kompensaciją nuomai, tačiau atrodo, kad jų norą užgesino biurokratiniai reikalavimai.

"Vienam žmogui, kad ir kiek gyvenamojo ploto jis nuomotų, pagal įstatymą galime kompensuoti 15,6 eurų už 98 kv. m per mėnesį. Jeigu procesas ir vyktų, didelė šeima turėtų nuomoti mažą butą, kad ta kompensacija bent kiek būtų juntama", – pastebėjo L.Stankevičienė.

Anot jos, yra ir daugiau aplinkybių, lemiančių, kad šia valstybės parama nesinaudojama. L.Stankevičienė paaiškino, kad buto nuomotojas Registrų centre privalo įregistruoti nuomos sutartį ir už paslaugą nuomininkui mokėti pinigus valstybei. "To tikrai niekas nenori daryti. Juk visi žinome, kad praktiškai niekas iš privačių nuomotojų šito nedaro – nuoma yra šešėlyje", – šyptelėjo savivaldybės atstovė. Dar vienas apribojimas, atbaidantis pretendentus į valstybės paramą, yra tas, kad tuo laikotarpiu, kol mokama kompensacija už būsto nuomą, žmogaus laukimas eilėje socialiniam būstui gauti sustabdomas.

"Praktiškai žiūrint, tai yra tik popierinė galimybė. Netgi jeigu trijų asmenų šeima surastų nuomotoją, sutinkantį legalizuoti savo paslaugą, būtų neekonomiška. Ar už 45 eurus išsinuomosite dviejų kambarių butą? Jokių šansų. Visą likusią sumą žmogus turės susimokėti pats ir dar sustos jo eilė socialiniam būstui gauti. Žmonės lieka gyventi taip, kaip iki šiol, ir nelegaliai nuomodami moka pigiau", – situaciją apibūdino l.Stankevičienė.

Iš viso šiai naujai kompensavimo rūšiai šiemet valstybės biudžete numatyta 4,75 mln. eurų. Kaunui planuota skirti 0,47 mln. eurų. Jeigu netasiras norinčiųjų ir galinčiųjų gauti kompensaciją būsto nuomai, šie pinigai bus grąžinti į valstybės biudžetą.

Skaičiai

4 – tiek socialinių būstų, tinkamų nuomoti, šiuo metu turi Kauno savivaldybė

3 676 – tiek kauniečių šiuo metu laukia eilėje gauti socialinį būstą.