Moteris citavo prieš metus  Kauno miesto savivaldybės platintą pranešimą, kuriame skelbta, kad su Lampėdžio ežeru besiribojančioje teritorijoje, prasidedančioje Raudondvario pl., bus įrengti natūralios skaldelės takai, poilsio aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės.

Skaitytojai labiausiai užkliuvo sakinys, kad „dolomitinės skaldos pagrindu įrengtais takais bus patogu naudotis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems“.

Ji siūlė šiuo metu išbandyti išgirtąjį taką. „Važiuojant dviračiu jokio patogumo nėra. Pradžioje kelias šiaip sau, toliau tragedija, dviračio laužymas. Nepatogu vaikščioti ir pėstiesiems. Padarytas paprastos skaldos statybinis kelias nepanašus į dviratininkams ar pėstiesiems įrengtą taką“, – piktinosi kaunietė.

Ji klausė, kiek takas kainavo, ir kam reikėjo tokio kelio? „Buvo galima padaryti siaurą asfalto taką, kaip Kauno r. Šilelio kaime, ar panašų, tada tikrai būtų patogu tiek dviratininkams tiek pėstiesiems. Manau, kad kelias padarytas privažiavimui prie ten esamų privačių sklypų, prisidengiant dviračių taku ir nenustebčiau, jog greitu laiku  prasidės statybos, – atviravo Vita.

Padarytas paprastos skaldos statybinis kelias nepanašus į dviratininkams ar pėstiesiems įrengtą taką.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad situacija apie tako būklę yra žinoma.

„Atskiruose takų ruožuose stambesnė skalda prasimušė į paviršių. Vadovaujantis rangos sutarties nuostatomis, darbams suteikiama 5 metų garantija, tad atsiradusius defektus rangovas privalės ištaisyti“, – komentavo vedėja.

Ji teigė, kad kaunietės įtarimai dėl neva tikrosios tako paskirties – nepagrįsti. „Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiuoju planu, statybos santakos teritorijoje negalimos. Įrengtu taku galės naudotis toje draustinio dalyje esančių žemės sklypų savininkai (tą numato įstatymai)“, – kalbėjo R. Savickienė.