"Apgailestauju, kad universitetas, turėdamas savo rankose kultūrinę vertybę, nerado jai tinkamo panaudojimo", – sakė KTU dėstytojas architektas Gintaras Balčytis.

Spalio 29 d. viešame aukcione už 1,2 mln. eurų parduotą pastatą Laisvės al. 55 tarpukariu valdė bendrovė "Pienocentras", pirmame aukšte įrengusi krautuvę, valgyklą bei užkandinę, o viršutiniuose – administracines patalpas bei butus. Sovietmečiu čia veikė populiarusis pieno baras. XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas pastatas laikomas vienu ryškiausių Kauno tarpukario modernizmo pavyzdžių.

"Manau, pats pardavimo faktas nėra kažkuo smerktinas. Gaila, kad universitetas, kuriame aš dėstau, mato to pastato daugiau piniginę vertę nei kultūrinę. Vis dėlto tai yra reprezentacinis pastatas", – stebėjosi Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docentas.

Pasak jo, universitetas yra kultūros įstaiga, o architektūra taip pat yra kultūros lauko sritis: "Galėčiau apgailestauti, kad kultūrinė įstaiga, galbūt šiek tiek nepagalvojusi, architektūrą vertina per finansinę, o ne per kultūrinę prizmę. Kad ir kaip ten būtų, KTU taip pat rengia architektus ir buvo galima ieškoti būdų, kaip tą pastatą išlaikyti savo rankose, nes pinigai ne viską lemia."

Žiūri optimistiškai

Architektas prisipažino neįsigilinęs, kokios buvo šio sprendimo priėmimo aplinkybės, tačiau neabejoja, kad pastato panaudojimo galimybes rektoratas buvo apsvarstęs. "Suprantu, kad KTU stengiasi sukurti tokį universitetinį miestelį vienoje vietoje, kad pastatai nebūtų išblaškyti po visą miestą. Amerikoje ir Anglijoje tokie miesteliai turi savo tradicijas, todėl turbūt bandoma eiti tuo keliu", – sakė G.Balčytis.

Pasak jo, tarpukario architektūra yra lyg Kauno kultūros vėliava, o "Pienocentro" rūmų pastatas yra svarbus tokios architektūros įvaizdis: "Gal tai vertybinis klausimas? Gal tik architektai laiko jį svarbiu, o kiti žmonės nemato vertės? Apgailestauju, kad neradome kažkokio kitokio būdo, kaip tiktai jį parduoti."

Nors G.Balčytis nežinojo, ką su pastatu darys naujieji jo šeimininkai, ragino nenusiteikti blogiausiam variantui.

"Jeigu ten bus administracinės patalpos, tai bus labai teisinga funkcija, nes pastatas ir buvo skirtas "Pienocentro" administracijai. Pagal paveldo taisykles būtų ne tik išlaikytas pastatas, bet ir atkurta jo funkcija", – teigė architektas.

G.Balčytis apgailestauja, kad nebuvo kitos išeities, kaip tik parduoti "Pienocentro" rūmus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Leido reinvestuoti

Kauno centre esančius valstybei priklausiusius pastatus KTU valdė patikėjimo teise. Tačiau kodėl universitetui buvo leista parduoti valstybinį turtą, o gautą pelną pasilikti sau?

Vyriausybės kanceliarija patvirtino, jog teisės aktai nenumato, kad perdavus nereikalingą institucijų veiklai vykdyti valstybės turtą VĮ Turto bankui parduoti, gautos lėšos grįžtų aukštajai mokyklai, todėl Vyriausybė universiteto patikėjimo teise valdomą turtą šiais metais perdavė jos nuosavybėn.

"Vyriausybė pritarė nereikalingo turto investavimui ir perdavimui KTU, kad ši galėtų turtą parduoti, o gautas lėšas panaudotų investicinio projekto, skirto universiteto infrastruktūrai optimizuoti ir atnaujinti", – komentavo Vyriausybės kanceliarija.

Jos atsakyme rašoma, kad Vyriausybė, patvirtinusi universitetų pertvarkos planą, nurodė, jog vienas iš instrumentų institucijų tinklui optimizuoti yra perteklinio aukštųjų mokyklų turto reinvestavimas: "Tai leidžia nenaudoti lėšų nereikalingam turtui išlaikyti, o tokį turtą pardavus, gautas lėšas panaudoti reikalingai infrastruktūrai modernizuoti, kartu stiprinant studijų ir mokslo kokybę."

Šildė tuščias sienas

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Margaritos Jakštonienės, teisiškai valstybės turto disponavimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas bei Vyriausybės nutarimai dėl valstybės turto investavimo ir valstybinių aukštųjų mokyklų nekilnojamojo turto sandorių.

"Valstybės turtą universitetai gali parduoti tais atvejais, kai turimas turtas yra perteklinis arba jo neapsimoka išlaikyti. Tokiu būdu disponuojamas turtas išnaudojamas efektyviau – gautos lėšos reinvestuojamos į mokslo ir studijų kokybę. Pavyzdžiui, parduodamas senas pastatas, kurio nebereikia ir neapsimoka remontuoti ar šildyti tuščias sienas, o už gautas lėšas įrengiamos naujos laboratorijos arba sutvarkomi studentų bendrabučiai", – komentavo specialistė.

Anot jos, kalbant apie KTU, lėšos, gautos už parduotą perteklinį nekilnojamąjį turtą, bus panaudotos infrastruktūrai gerinti: "KTU planuoja įrengti daugiafunkces aktyvaus mokymosi erdves skirtinguose fakultetuose, sukurti daugiafunkcę mokymosi erdvę su biblioteka ir kompiuterių klase ir t.t.".

Vertės nematė

Vis dėlto, ar priimant tokius nutarimus nėra sukuriami papildomi saugikliai, ypač svarbią kultūrinę vertę turinčiam turtui? Pasak Vyriausybės atstovų, aukcionuose parduodant kultūros paveldo statusą turinčius pastatus, specialių reikalavimų nėra numatyta. Visas nekilnojamasis turtas, nepriklausomai nuo to, ar jį parduoda VĮ Turto bankas, ar universitetas, parduodamas viešuose aukcionuose už didžiausią pasiūlytą kainą.

"Teisės aktų nustatyta tvarka rengiant Vyriausybės nutarimą dėl turto investavimo, jis derinamas su VĮ Turto banku, ar šis turtas nereikalingas valstybės reikmėms. Aptariamu atveju nei valstybės reikmėms, nei Kauno miesto savivaldybės reikmėms pastatai nebuvo reikalingi, jų pritaikymas pareikalautų didelių biudžeto lėšų, todėl Vyriausybė leido minėtą turtą investuoti ir parduoti", – komentavo Vyriausybės kanceliarija.

Spalio mėnesį parduoti penki pastatai – jau trečiasis KTU investicinis etapas. Pirmuoju etapu, kurį Vyriausybė patvirtino dar 2014 m., buvo parduoti 4 nekilnojamo turto objektai už 2,9 mln. eurų, per antrąjį etapą – trys pastatai, už kuriuos gauta 136,4 tūkst. eurų pajamų. Paskutiniu etapu parduoti vertingiausi pastatai – KTU juos pardavė už 6,17 mln. eurų.

Apgailestauju, kad universitetas, turėdamas savo rankose kultūrinę vertybę, nerado jai tinkamo panaudojimo.

Pasekė pavyzdžiu

KTU buvo pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos investuotos į infrastruktūros gerinimą. Jos pavyzdžiu pasekė ir kitos aukštosios mokyklos.

Šalia "Pienocentro" rūmų esantys buvę "Pažangos" bendrovės rūmai, tarpukariu suprojektuoti architekto Felikso Vizbaro, taip pat laukia Vyriausybės sprendimo. Laisvės al. 53 esantis pastatas patikėjimo teise yra valdomas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).

"Jau prieš metus VDU pateikė dokumentus Švietimo ir mokslo ministerijai, kad Vyriausybė priimtų sprendimą dėl pastato investavimo į Vytauto Didžiojo universitetą ir jis būtų valdomas nuosavybės teise bei suteiktas leidimas jį parduoti. Sprendimas dar nėra priimtas", – "Kauno dienai" komentavo VDU atstovė spaudai Ina Žurkuvienė.

Praėjusią savaitę apie planuojamą aukcioną paskelbė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), ketinanti parduoti į paveldo registrą įtrauktą pastatą Vilniaus centre, Gedimino prospekte netoli M.Mažvydo bibliotekos. Vyriausybė akademijai šiemet perdavė dalį patikėjimo teise valdytų patalpų: parduodamą pastatą Gedimino prospekte, taip pat patalpas T.Kosciuškos, Pamėnkalnio gatvėse, bendrabutį Giedraičių gatvėje. Visų jų vertė viršija 16 mln. eurų. Dalį gautų lėšų LMTA planuoja investuoti į naują pastatų kompleksą Olandų gatvėje.

Visų planų neišduoda

"Pienocentro" rūmus, buvusį Ekonomikos ir verslo fakulteto pastatą (Laisvės al. 55) už 1,2 mln. eurų įsigijusi įmonė "Tranvia" apie pirkinį kalbėti nebuvo linkusi. "Nelabai kol kas komentuojame, bet iš principo ten administracinė paskirtis", – įmonės direktorė Jovita Mažeikienė pažadėjo visuomenę apie pokyčius informuoti, kai tik bus aiškesni planai.

Buvusį Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto pastatą (Kęstučio g. 27) už 1,8 mln. eurų įsigijusi įmonė "Eika" kol kas svarsto įvairius jo panaudojimo variantus. "Tai galėtų būti daugiafunkcis objektas, kuris prisidės prie centrinės Kauno miesto dalies atgaivinimo ir bus dar vienas pavyzdys, kaip seni ir nenaudojami statiniai gali atgimti iš naujo, pavirsdami naujomis ir moderniomis erdvėmis gyventi, kurti bei būti", – anot įmonės generalinio direktoriaus Domo Dargio, objekto įsigijimą paskatino sėkminga patirtis plėtojant "Solo Society" projektą miesto centre.

Buvusį Ekonomikos ir verslo fakulteto pastatą (Kęstučio g. 8) už 1,47 mln. eurų įsigijusios bendrovės "SLR Group" atstovas Rytis Sologubas taip pat tikino, kad kol kas nėra jokių planų: "Lauksime, kol pasibaigs sandoris. Dar net nesame savininkais. Dar net su architektais nebuvo susitikimų. Per daug dar viskas nauja."

Buvusį Humanitarinių mokslų fakulteto pastatą (Gedimino g. 43) nusipirkę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pirmieji viešai paskelbė apie įsigytą turtą. "Rūmai keletą metų siekia, kad jiems būtų grąžintas organizacijos lėšomis pastatytas pastatas K.Donelaičio g. 8. Iki šiol neatgavusi savo istorinio pastato, organizacija buvo priversta nuomotis patalpas. Įvertinus bendrą situaciją ir patiriamas išlaidas, nusipirkti nekilnojamąjį turtą pasirodė ekonomiškai naudingiau", – pranešime teigė rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė.

Buvusį KTU bendrabutį (A.Mickevičiaus g. 39) už 300 tūkst. eurų įsigijusios įmonės "Ąžuolas LT" atstovas Romas Navickas patikino, kad nors aiškios vizijos dar nėra, bet įmonės investicija – ilgalaikė, vadinasi, pastatas nebus perparduodamas: "Tai bus nuoma. Arba atskirų butų, arba viso komplekso. Pastatas turi viešbučio paskirtį, tik kol kas neaišku, ar ten gyvens studentai, ar turistai, atvykę į Kauną." Anot jo, jau vyksta paruošiamieji darbai, projektavimas, diskusijos su specialistais, todėl gali būti, kad jau šįmet prasidės pastato rekonstrukcijos darbai. Pastatas statytas sovietmečiu, todėl paveldosaugos reikalavimų nėra.

Eugenijus Valatka

Kauno technologijos universiteto rektorius

Viskas, kas yra suplanuota, yra suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija dar prieš paskelbiant aukcionus. Ir tos lėšos bus labai tikslingai nukreiptos naujoms mokymosi erdvėms įvairiuose fakultetuose visame universitete kurti. Taip pat lėšų bus skirta naujai bibliotekai studentų miestelyje įkurti. Tai bus moderni, visą parą veikianti biblioteka, kurios studentams labai trūksta. Manau, kad šita investicija suteiks daugiau motyvacijos ir plėtos bei puoselės akademinę kultūrą.