Tautinės bendrijos: miestas nuo mūsų nusisuko

Veiklų netrūksta

"Esame visiškoje nežinioje. Vasaros pabaiga, o mes neįsivaizduojame, kas bus rudenį. Nežinome, ar turėsime stogą, kur galime rinktis ir repetuoti, todėl negalime planuoti veiklos", – sakė muzikos pedagogė, Kauno armėnų bendrijos dainų ir šokių ansamblio "Hayrenik" vadovė Ema Silvija Bojadžian.

Nors armėnų bendruomenė Kaune nėra labai didelė – ją sudaro apie 40 narių, veiklos netrūksta. Kauno įvairių tautų kultūrų centre E.S.Bojadžian repetuoja su savo ansambliu, moko vaikus sekmadieninėje mokyklėlėje.

"Sudarome grafikus, deriname, kada repetuoti, kad vieni kitiems netrukdytume. Labai svarbu, kad yra du aukštai – į vieną sutilpti būtų neįmanoma. Jeigu pirmame aukšte vyksta parodų atidarymas, tada antrame – repeticijos ar kiti renginiai. Ir taip visą dieną; nuo ryto iki vakaro. Kai iš šono žiūri, gal atrodo, kad ten nieko nevyksta, bet iš tiesų veiklos yra labai daug", – kaip ir kitų bendrijų atstovai, E.S.Bojadžian labiausiai bijo likti be stogo.

"Labai džiaugiamės Centro mums suteiktomis sąlygomis: muzikine aparatūra, kolonėlėmis, mikrofonais, apšvietimu. Jei tai atims, viskas subyrės. Galima nepasiduoti, bet reikia turėti lėšų nuomotis kitas patalpas, o tai būtų neįmanoma", – pasak "Hayrenik" vadovės, ansamblis prieš dešimt metų susikūrė pradėjus repetuoti šiose patalpose. Dabar "Hayrenik" planuoja šimtus koncertų per metus, rengia įvairius edukacinius projektus.

Į Vilnių nevažinės

E.S.Bojadžian pasakojo, kad anksčiau bendruomenė glausdavosi, kur tik pasitaikydavo proga, o dabar jau 15 m. turi savo antruosius namus, kur sekmadieniais susirenka skirtingos Kauno armėnų kartos.

"Mūsų seneliai ir tėvai ateina pabendrauti, pabūti kartu, o mažieji mokosi armėnų kalbos ir istorijos. Lietuvoje gyvena apie 1500 armėnų, daugiausia Vilniuje ir Klaipėdoje. O Kaunas – lietuviškas miestas, todėl čia daug mišrių šeimų. Visi mes užaugę lietuviškose mokyklose, bet nuo savęs nepabėgsi, reikia pažinti šaknis, todėl mažus vaikus to mokome. Labai gerai, kad vienose patalpose kelios kartos susirenka", – pasakojo moteris.

Valstybės planus Centrą sujungti su Tautinių bendrijų namais Vilniuje E.S.Bojadžian vadina absurdu: "Į Vilnių žmonės tikrai nevažinės. Ir čia sunku prikalbinti jaunimą ateiti, o į kitą miestą važinėti būtų nesąmonė: kainuoja ir pinigų, ir laiko. Galima bandyti iš idėjos laikytis, bet tai labai skaldo bendruomenę."

Esame visiškoje nežinioje. Vasaros pabaiga, o mes neįsivaizduojame, kas bus rudenį. Nežinome, ar turėsime stogą, kur galime rinktis ir repetuoti, todėl negalime planuoti veiklos.

Pasak jos, Kauno įvairių tautų kultūrų centre vykdavo ne tik tautinių bendrijų renginiai: čia būdavo rengiami koncertai, filmų vakarai, parodos: "Iš Kauno atėmus tokią erdvę, miestas labai daug netektų."

Kviečia pasikalbėti

Kauno rusų kultūros centro "Mokslas-Šviesa" pirmininkė, buvusi garsi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Tatjana Vilčinskienė teigė netikėtą Kultūros ministerijos žinią supratusi kaip Centro likvidavimą.

"Mes nesuprantame, kodėl miestas mus atiduoda Departamentui ir kokie žaidimai čia vyksta. Jeigu kituose miestuose egzistuoja tokie namai, kodėl Kaune reikia naikinti? Kodėl miestui mes nebereikalingi? Tokiame lietuviškame mieste šitas centras yra labai reikalingas, visi esame Lietuvos piliečiai, politika neužsiimame – tik kultūra ir švietimu", – pasak T.Vilčinskienės, Centre puikiai sugyvena visos bendrijos, dirba puikus kolektyvas, vadovauja šiuolaikiškas direktorius.

Anot jos, niekas negali paaiškinti, kodėl buvo pradėtas įstaigos pertvarkymas. Esą Kauno savivaldybė aiškino, kad perimti jos dalį inicijavo Tautinių mažumų departamentas, o nuvykus į Vilnių valdininkai ramino, kad viskas bus gerai. Vis dėlto, konkretaus atsakymo, koks likimas laukia Centro ir tautinių bendrijų Kaune, nebuvo.

"Jau antrus metus jaučiame nuolatinę įtampą, viską sprendžia už mūsų nugarų, o su mumis nesikalba. Mes jus rinkome, ateikite ir pakalbėsime", – politikus, kurių dėmesį tautinės mažumos jaučia tik per rinkimus, dialogui kvietė rusų bendrijos atstovė.

Jaučiasi nereikalingi

Moteris buvo nustebusi, kad Kaunui besiruošiant tapti Europos kultūros sostine, dalyvauti projekte nebuvo pakviestos mieste gyvenančios tautos: "Vienas iš jų šūkių – daugiakultūriškumas. O su mumis niekas net nesusitiko, nepakalbėjo. Kodėl kviečia menininkus iš užsienio, kai mes esame Kaune? Atrodo, kad miestas nuo mūsų nusisuko."

Anot jos, tautinės mažumos visada buvo graži miesto dalis, kolektyvai dalyvaudavo pagrindinėse Kauno šventėse. "Savo veiklą tęsime ir toliau, tačiau jaučiame, kad miestui esame nebereikalingi. Politiškai tai labai keistas požiūris", – liūdėjo T.Vilčinskienė.

Pasak jos, blogiausia šioje situacijoje tai, kad niekas bendrijoms nepasako, ar liks Kauno įvairių tautų kultūrų centras, ar jie bus išvaryti lauk. "Dirbame visuomeniniais pagrindais ir jeigu reikėtų nuomotis kitas patalpas, tikrai neįstengtume", – tikino moteris.