– Panašu, kad nei vyriausybė, nei savivaldybė neišgirdo Seimo kvietimo. Ar jūs turite paaiškinimą kodėl?

– V. Kavaliauskas: Aš tiesiog manau, kad jie neatliko savo normalios pareigos, organizuodami tokį konkursą. Antras klausimas, aš manau, kad labai blogai buvo padaryta apklausa. Visi mes išbandėme ir pamatėme – gali balsuoti, kiek nori, kokia nori pavarde, viskas bus priimta, iš to paties kompiuterio, kiek nori kartų. Kaip tik praėjusią savaitę, sekmadienį, mes nuo fondo kreipėmės į vyriausybę ir Kultūros ministeriją, prašydami leisti mūsų ekspertams susipažinti su kompiuterinėmis serverių išklotinėmis, kaip buvo balsuojama. Tiesiog negali būti, kad taip skyrėsi rezultatai. Jeigu „Vilmorus“ darė dvi apklausas, pagal vieną 84, pagal kitą 76 proc., ir staiga čia 30 ar 20 proc.

Na, negali būti, nes „Vilmorus“ neturėjo jokio intereso klastoti, tos apklausos nebuvo mūsų užsakytos. Manome, kad tiesiog buvo klastojami žmonių balsavimai, visiškai neatsižvelgta į daugumos balsavimo rezultatus, kai 7 žmonės nusprendė kitaip negu dauguma Lietuvos žmonių. Ar taip gali būti, tuo labiau, kad tie žmonės [komisijos nariai] buvo iš anksto išreiškę savo pozicijas. Dar gegužės mėnesį mes premjerui pateikėme sąrašus ir citatas tų žmonių, kaip jie iš anksto pasisako prieš bet kokį patriotinį simbolį. Tai po to viskas buvo beprasmiška, kokią komisiją daryti, kai viskas buvo aišku.

Kaunas yra labai ambicingas miestas, turintis puikių architektų. Ir mes iš anksto sutinkame su bet kuria vieta, kur jie nuspręs.

– Dar yra vienas toks iš svarbiausių paaiškinimų, kodėl nereikia Vyčio, nes paminklas yra atgyvena šiais laikais ir skulptūra apskritai yra mirusi tradicija, sako autorius to laimėjusio projekto. Ką jūs į tai atsakytumėte?

– Gal jie po užsienius nevažinėja, gal jie nematė? Aš dabar buvau Vengrijoje, Segede. Tai miestelis porą kartų mažesnis už Vilnių ir dešimt kartų daugiau turintis parkų ir nuostabių paminklų. Klausiau, kaip jie renka, atsakė, kad visuomeninė komisija. Sakau, koks paskutinis paminklas? Atsakė, kad pastatė paminklą žmogui, kuris išleido pirmą romaną vengrų kalba. Žinote, kai aš važinėju po Lietuvą, nes fondas, mes agituojame, tai žmonės sako – jie, matyt, visi yra rusų agentai. Sakau, kad ne rusų agentai, jie tiesiog neišsilavinę žmonės, kurie, matyt, mokykloje nesimokė Lietuvos istorijos, kurie ir dabar, matyt, neskaito knygelių. O po to savo nežinojimą nori pridengti tuo, kad dabar jau nebe mada skaityti knygų, statyti paminklus ir nebe mada žinoti savo istoriją. Šiaip aš manau, kad šitą diskusiją jau reikėtų užbaigti. Mes visiškai kitoje situacijoje jau kelinta diena. Sumušėme rankomis su Kauno savivaldybe, mes esame tikrai pasiryžę padaryti įspūdingą paminklą.

– Ar jau visiškai aišku, kur paminklas Kaune galėtų būti?

– Mes pasakėme, kad kaip fondas pasirūpinsime skulptūra, mes bandysime surinkti pinigus. Aš dar kartą kreipiuosi į žmones, ačiū jums labai. Mes turime 400 žmonių pervedimus. Tai tikrai rodo, kad tai bus žmonių, tai nebus biudžeto pinigais pastatytas.

– Jūs norite pasakyti, kad šitas paminklas bus pastatytas ne iš biudžeto pinigų?

– Ne iš biudžeto.

– Ir Vilniui tokį siūlėte?

– Ir Vilniui. Ir Vilniuje mums to neleido. Ir pirmas dalykas – tai bus įspūdingas paminklas, ką Kaune mums garantuoja. Pagal vietą bus ir dydis. Nebus taip, kad koks nors žaislinis Vytis, kaip sakė, reikia metro aukščio, kad vaikučiai galėtų užlipti, 2,5 metro, kad jis nedominuotų aikštėje.

– Jums tokias sąlygas kėlė komisija?

– Man labai įdomu, kas tas sąlygas sugalvojo? Kas nusprendė, kad Vytis turi būti mažas, kad jis negąsdintų žmonių? Mūsų tautos simbolis neturi būti įspūdingas?!

– Bet jūs buvote nusileidę, jūs pamažinote jį tada?

– Mes, kaip fondas, nedalyvavome šitame ŠMC visame žaidime. Mes tiesiog atsisakėme dalyvauti ir tą pasakėme ministrui pirmininkui, nors jis labai prašė mūsų dalyvauti ir sakė – „tik dalyvaukite, viskas bus tvarkoje“.

– Tai dabartinis premjeras Saulius Skvernelis už tai, kad Vytis būtų Vilniuje, aš taip suprantu?

– Jis mums sakė taip, bet kartu jis sakė, kad toje komisijoje nebus tų angažuotų žmonių, ir nė vienas komisijos narys nebuvo pakeistas.

– Grįžtame į Kauną, į tą vietą. Dar nėra apsispręsta kur?

– Ne, nėra, bet aš pasitikiu kauniečiais, Kaunas yra labai ambicingas miestas, turintis puikių architektų. Ir mes iš anksto sutinkame su bet kuria vieta, kur jie nuspręs.

– Kur jis bus gaminamas?

– Čia irgi šiek tiek priklauso nuo Kauno. Mes pasirašėme sutartį dar vasario mėnesį su Ukrainos meistrais. Bet dabar kauniečiai, kurie irgi turi neblogą patyrimą, kaip tik Jono Vileišio skulptūrą padarė – Vokietijoje išliejo, sakė – puikiai ir pigiai. Vienas prašymas – tie, kas aukojate, parašykite nors savo telefoną. Mes gauname pavedimą iš sąskaitos į sąskaitą. Mes kiekvienam aukotojui išrašome diplomą – Vyčio rėmėjo diplomą. Norėtume įteikti kaip nors, mes paskui ieškome tų žmonių, kaip juos surasti, kad jie žinotų? Mes išrašysime diplomą netgi tiems, kas vieną eurą dovanoja. Ir tas vienas euras labai svarbu. Mes dabar iš Lazdijų gavome 133 eurus, ir ten sąrašas žmonių: du žmonės po vieną eurą, du žmonės po 2,5. Puiku! Žinote, yra tokių, kur įnešę 6 tūkst. dolerių, 5 tūkst. eurų. Tas vienas euras yra lygiai toks pat svarbus, kaip tos didelės sumos, nes kiekvienas aukoja pagal tai, kiek jis gali. Ir abu jie turės teisę pasakyti, kad čia yra mūsų.

– Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradėjo kalbėti, kad Vytis vis dėlto turėtų likti Vilniuje. Ar tai reiškia, kad dar gali vykti kažkokios derybos, ar Vyčio fondas yra nusprendęs – Kaunas ir viskas?

– Manau, kad jau nebe. Jau pavėluota. Mes labai norėjome Kultūros komiteto paramos. Tikrai labai norėjome.

– Bet jos negavote?

– Aš nežinau, kaip pasakyti. Mes labai norėjome jį matyti Vilniuje. Ir skulptorius norėjo jį matyti Vilniuje. Mes prieš gerą pusmetį ir su prezidentu apšnekėjome, gal iš karto į Kauną, bet vis tiek dar bandėme, bet, kai pamatėme, kad jokių galimybių... aš net tokį keistą kalambūrą pasakiau – „Kaune mūsų nepasieks juoda Kultūros ministerijos ranka“.

– Ačiū už pokalbį.