Aktyvios mamos, auginančios įvaikintus ar globojamus vaikus ir savanoriaujančios įvairiose  vaikų globos įstaigose, Vaikų reabilitacijos ligoninėje "Lopšelis" įrengė stebėjimo kameras. Tai padės ir vaikams, ir darbuotojams.

Rėmėsi patirtimi

Bendradarbiaujančios su kūdikių namais, vaikų dienos centrais ir organizuojančios įvairius atvirus susitikimus visuomenei Kauno mamos susibūrė į asociaciją "Augame meilėje". Jos narės Aistės Viplentienės šeimoje auga du įvaikinti vaikučiai.

"Rėmėmės Vilniaus kūdikių namų patirtimi, kurie jau anksčiau įsirengė kameras. Važiavome pas juos, klausinėjome, kas pasikeitė, ar pagerėjo situacija, ar pasiteisino? Akivaizdu, situacija pasikeitė labai greitai – tie darbuotojai, kurie dirbdami daug metų iš eilės jau buvo pavargę ir neturėjo motyvacijos keistis, tobulėti, išėjo. O liko neabejingi, dirbantys dėl vaikučių. Taigi, vienas teigiamų pokyčių buvo darbuotojų kaita, o kitas – vaikučių saugumas", – sakė moteris.

Anot jos, situacija "Lopšelyje" tikrai nėra bloga. Juk visko būna ir biologinėse šeimose.

"Mes visi suklystame, o ten moterys dirba atsakingą darbą. Nuo jų santykių, ryšių su vaikais priklauso jų tolesnis supratimas apie aplinkinį pasaulį, saugumo jausmas, raida. Kad galėtum tai sukurti, turi turėti kantrybės ir atvirą širdį. Tokiame darbe nėra laiko poilsiui. Viena auklytė prižiūri kelis kūdikėlius: vienas verkia, kitam reikia sauskelnes pakeisti, kitą – pamaitinti, kitą – į lauką išvežti. Tai įtampa, režimas, kurio turi laikytis", – pasakojo du kartus per savaitę kūdikių namuose savanoriavusi A.Viplentienė.

Apsaugos visus

Pasak moters, kameros reikalingos tikrai ne vien dėl kontrolės – jos būtinos norint racionaliai susiplanuoti darbus, kad būtų laimingi ir vaikai, ir darbuotojos nepervargtų. Juolab kad filmuota medžiaga padeda išspręsti problemas ar įvykusį konfliktą: peržiūri įrašą ir žinai, kas iš tikrųjų įvyko.

"Tie vaikučiai dar nekalba, todėl negali patys papasakoti, kas įvyko. Be to, moteriškame kolektyve dažnai vyrauja intrigos ir apkalbos. Kameros skirtos apsaugoti vaikučius, išsklaidyti spėliones. Įrodymai neleis neteisingai kuo nors apkaltinti darbuotojus", – sakė A.Viplentienė.

"Lopšelyje" įrengtos kameros sukurs saugumo jausmą ir dėl vaikus lankančių tėvų, kurie galės bendrauti ir neprižiūrimi darbuotojų. Kamerų niekada nebuvo lauko teritorijoje, todėl nebuvo ir inventoriaus apsaugos.

Prašo paramos

Iš viso buvo įrengtos keturios lauko kameros ir 35 kameros viduje. Kadangi jos buvo sumontuotos keturių mamų suburtos asociacijos "Augame meilėje" iniciatyva, jas užgriuvo 8 tūkst. eurų našta, kurią reikia grąžinti "Mikrovisatai".

"Kameros įrengtos, viskas veikia, tačiau mums reikia atsiskaityti su mumis pasitikėjusia ir dideles nuolaidas bei lanksčią mokėjimo sistemą pritaikiusia "Mikrovisata". Esame be galo dėkingos net ir už nedidelę, bet nuoširdžią paramą. Yra problemai neabejingų žmonių, kurie paaukoja ir po 10–15 eurų. Viską išleidžiame atsiskaitymams – atlyginimų už tai negauname, savanoriškai aukojame savo laiką ir jėgas", – mamos paremti šį projektą kviečia įmones ir pavienius asmenis, nes tie vaikai mūsų visų ateitis, negalime likti jiems abejingi.

Anot A.Viplentienės, šiuo metu tariamasi su Kauno klinikomis, kurioms priklauso įstaiga, kad aptariant įrašų peržiūrą galėtų dalyvauti ir asociacijos atstovė.

"Nenorime tik šiuo projektu užbaigti savo veiklos. Norime toliau bendradarbiauti su Kauno klinikomis ir kartu siekti pokyčių. Norėtume, kad ten gyvenantys vaikučiai turėtų kuo daugiau socialinių ryšių, meilės", – anot A.Viplentienės, kameros – tik vienas problemų sprendimas.

Skatina globą

"Mes ne tik prašome paremti mūsų projektus. Mes norime, kad visuomenė atsigręžtų į tuos vaikus, nes ką jiems duosime dabar, tą turėsime ateityje. Jeigu jiems nepadėsime, tie vaikai augins kitą kartą, kuri bus lygiai tokia pati kaip ir jų tėvai – be tėvystės ir socialinių įgūdžių", – įsitikinusi A.Viplentienė.

Savo veikla asociacija "Augame meilėje" skatina savanorystę vaikų globos namuose, dalijasi įvaikinimo ir globos patirtimi, taip skatindamos globą ir įvaikinimą. Mamos rengia atvirus susitikimus, kuriuose pasakoja apie savo patirtį auginant esą kitokius vaikus, į jas kreipiasi žmonės, kuriems reikia neinstitucinės informacijos.

"Aš pati nuvažiuodavau į kūdikių namus du kartus per savaitę po kelias valandas, ir tai jau yra pagalba. Svarbu ryžtas ir pastovumas. Tu žinai, kad tas vaikelis, kuris bus pamyluotas, apkabintas, skirtas dėmesys tik jam, atsimins tai. Kai jam bus labai sunku, jis žinos, kad turėjo ryšį, kad gavo nors truputėlį meilės. Švenčių laikotarpiu vaikučiai gauna daug dovanėlių, bet jiems labiausiai reikia, kad su jais kas nors pažaistų. Jeigu jau atneši dėlionę dovanų, tai lik ir padėliok kartu, nes darbuotojos tam tikrai neturės laiko", – sakė aktyvi moteris.

Svarbiausia – ryšys

Anot A.Viplentienės, klaidingai manoma, kad vaikų namuose augantys mažieji yra kažkokie kitokie. Jie tampa tokie kaip visi, kai gauna meilės, jaučiasi saugūs. Dėl to moteris kviečia žmones prisiimti atsakomybę už tuos vaikus, kuriuos mes lyg ir eliminuojame iš visuomenės, bet jie yra visuomenės dalis. Kviečia  atverti jiems, likusiems be tėvų globos, savo širdis ir namų duris.

"Aš turiu du įvaikintus vaikučius ir jie niekuo nesiskiria nuo kitų. Mes bijome diagnozių, genų, tačiau reikia suprasti, kad vaikas iš tokios įstaigos negali būti visiškai sveikas, nes jis nuo kūdikystės neturėjo saugumo. Tačiau įgijęs ryšių, globojamas ir mylimas iš karto atsiskleidžia. Yra buvę atvejų, kad vaikai net su širdies ydomis pasveiksta, patekę į mylinčią šeimą ir saugią aplinką", – teigė A.Viplentienė.

Bendradarbiaudama su vaikų dienos centrais moteris mato, kaip viskas priklauso nuo tų žmonių, kurie su vaikais dirba, ir kaip svarbu padėti jiems susikurti artimą ryšį ir saugumo jausmą.

"Imkime brolių Gataveckų arba Radži pavyzdį. Jie visi turėjo palaikymą, artimą žmogų, kuris įžiebė kibirkštėlę kažką daryti. Jei to ryšio nėra, vaikams atrodo, kad jie niekam nereikalingi, pamesti. Jie amžiais laukia mamos, neturi nei prieraišumo, nei saugumo jausmo", – A.Viplentienė mato, kaip visi stengiasi tiems vaikams duoti skanumynų ir dovanų, bet bijo su jais pabendrauti, juos pažinti.

"Jie gauna dovanų globos namuose, vėliau išėję gauna pašalpas. Jie gauna, gauna ir gauna. Tačiau jei jie niekada neturėjo ryšio su auklėtoja ar kitu žmogumi, niekuo nepasitikėjo, jie nežinos, kas yra meilė. Tai kaip jie galės ją dalyti kitiems?" – retoriškai klausė aktyvi mama.

Prisidėti gali kiekvienas

Daugiau informacijos apie projektą – asociacijos puslapyje www.augamemeileje.lt skyrelyje "Projektai" arba tel. 8 659 88 313.

Asociacija "Augame meilėje"

Juridinio asmens kodas 151390222

Atsiskaitomoji sąskaita LT887300010138640960

AB bankas "Swedbankas"