Marginalų rajone

Projekto "Gatvės gyvos" idėja gimė tarsi netyčia – vienam gidui sugalvojus, kad reikia sukurti ir suorganizuoti ekskursiją savo draugams. Ši ekskursija buvo nestandartinė – Užupyje, Vilniuje. "Ilgainiui vis daugiau žmonių į ją pradėjo rinktis. Ji vykdavo nemokamai, o pasibaigus bendrakeleiviai galėjo atsidėkodami gidui palikti arbatpinigių", – pasakojo V.Bružaitė.

Didelis žmonių susidomėjimas paskatino susimąstyti apie naujus ir visiškai neįprastus ekskursijų maršrutus. "Kažkas iš draugų tiesiog pajuokavo, kad būtų smagu, jei suorganizuotume ekskursiją po Naujininkus. Tai – visiškai netipinė vieta ekskursijoms – ten iki tol niekas nieko nebuvo daręs turizmo srityje. Mūsų pagrindinis gidas Albertas priėmė šitą iššūkį ir Naujininkų ekskursija susilaukdavo žmonių antplūdžio. Nestandartinė idėja eiti į rajonus, kurie nėra turistiniai, kurie yra už įprasto turistinio tako ribų, ir tapo mūsų tikslu", – teigė kolektyvo projektų vadovė.

V.Bružaitė pati gyvena sostinėje, Naujininkuose, tačiau tik populiariosios ekskursijos metu pastebėjo daug iki tol neatrastų dalykų. "Tikrai nesitikėjau, kad šiame rajone, kuris yra marginalizuotas, ir kuriame visi mano, kad nieko įdomaus neras, yra net kelių religijų maldos namai – ir sentikių, ir stačiatikių. Yra vienuolynas, kuriame gyvena vienuolės, – to tikrai nežinojau, nors pro ten praeinu kasdien. Arba koplytėlė, kuri stovi tarp daugiabučių, ir niekada niekas nesusimąsto, kodėl ji ten stovi. O, pasirodo, ten anksčiau buvo kelias", – įspūdžiais dalijosi mergina.

Viktorija Bružaitė

Ateidavo su vaikais

Vėliau "Gatvės gyvos" pradėjo organizuoti naujus nestandartinius maršrutus Vilniuje po Naujamiestį, Pavilnį. Pasak V.Bružaitės, ieškoti informacijos apie mažai tyrinėjamas vietas – labai įdomus procesas.

"Pirmiausiai ieškome informacijos archyvuose, nuotraukose, senuose laikraščiuose, dokumentiniuose filmuose, kada ką nors rodė televizija. Didelę dalį šaltinių sudaro žmonių pasakojimai – gidai neretai susitinka su tais žmonėmis, kurie prisimena tam tikrus įvykius, ypač kai kalbame apie XX a. istoriją. Patys žmonės parodo autentiškų eksponatų, įvairiausių išlikusių daiktų, juos netgi padovanoja, kad kiti per ekskursijas galėtų pamatyti", – pasakojo mergina.

Ilgainiui organizuodami populiarėjančias ekskursijas, "Gatvės gyvos" komanda pastebėjo, kad vis daugiau tėvų į ekskursijas atsiveda ir vaikus. "O vaikams įprastas gido pasakojimas greitai pabosta – jis nėra toks interaktyvus, smagus. Kartu su kolege, gide pedagoge, pasvarstėme, kad reikėtų pabandyti pritaikyti ekskursijas vaikams. Sukūrėme pirmą ekskursiją Vilniaus senamiestyje, pritaikėme įvairiausius žaidimo elementus, kaip kažką paliesti, paragauti, pauostyti. Tai labai jiems patiko. Pradėjome kurti vis daugiau ekskursijų, skirtų būtent vaikams", – sakė V.Bružaitė.

Interaktyvios ekskursijos

Nuo praėjusių metų pavasario "Gatvės gyvos" ekskursijas rengia ir Kauno vaikams. Ekskursijos apie viduramžių ir tarpukario Kauną Vasario 16-osios proga visiems miesto mokiniams nieko nekainuos.

"Kaune šiuo metu turime sukūrę dvi ekskursijas. Pirmoji skirta Kauno senamiesčiui pažinti, jos metu labiau gilinamasi į viduramžius, pradedant Kauno pilimi, pasakojant, kaip kryžiuočiai ją puolė, kaip kauniečiai gynėsi, kokie ginklai buvo naudojami. Keliaujame per senamiestį, kalbamės apie gotikos architektūrą, vaikai patys iš "Lego" kaladėlių bando pasistatyti savo gotikinį pastatą, kad įsimintų, koks yra gotikinis plytų jungimo būdas. Keliaujant maršrutu naudojami įvairūs elementai, pavyzdžiui, dėžutė, į kurią vaikai įkiša ranką ir turi atspėti, kas yra viduje, ar pauostyti prieskonį, kuris į Kauną atkeliavo būtent viduramžiais. Ši ekskursija skirta pradinukams, 7–10 m. vaikams", – dėstė "Gatvės gyvos" vadovė.

Keliaujant maršrutu naudojami įvairūs elementai, pavyzdžiui, dėžutė, į kurią vaikai įkiša ranką ir turi atspėti, kas yra viduje, ar pauostyti prieskonį, kuris į Kauną atkeliavo būtent viduramžiais.

Kita ekskursija, kurią komanda neseniai pristatė, yra apie tarpukario Kauną, ji sukurta dviem skirtingoms vaikų amžiaus grupėms: ir 7–10 m. vaikams, ir 11–14 m. progimnazistams.

"Tarpukario laikotarpis Kaunui labai svarbus, ypatingas, tuo metu labai daug kas įvyko. Šio maršruto metu apžiūrime Lietuvos prezidentų fotografijas, apžiūrime jų skulptūras prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros, nagrinėjame detales, kuris prezidentas turėjo lazdelę ar akinius. Keliaujame per Kauną, prie Senojo pašto bandome identifikuoti tam tikrus architektūros elementus, spėjame, ar vidaus grindinio plytelės atspindi tautinį raštą – vaikams labai įdomu vėliau pamatyti, kad jos iš tiesų sudėliotos tautinio rašto principais. Ekskursijoje yra ir garsinių elementų – klausomės Kipro Petrausko arijos, kaip jis dainuoja. Einame pro legendinį tarpukario restoraną "Versalis", ten vaikai turi atspėti, koks maisto ingredientas tarpukario laikais buvo labiausiai paplitęs ir naudojamas. Vaikai kiša ranką į juodą maišelį ir turi atspėti, kas ten yra", – dėstė V.Bružaitė.

Pritaikė pirmieji

Nors "Gatvės gyvos" susikūrė Vilniuje, šis kolektyvas pirmasis Kauno tarpukario temą pritaikė būtent vaikams. "Pradėjome šią temą tyrinėti praėjusių metų dienos stovyklose, kurias rengiame kartu su Kauno miesto muziejumi. Vasarą buvo suorganizuota pirmoji stovykla ir ji buvo skirta į UNESCO sąrašus įrašytoms paveldo vertybėms. Kadangi Kaunas, kaip dizaino miestas, yra įtrauktas į UNESCO dizaino miestų tinklą, mes palietėme gatvės meną ir tarpukarį. Įvertinome, kad kauniečiams vaikams reikia tokios ekskursijos", – kaip gimė dar vienas komandos maršrutas pasakoja V.Bružaitė.

Kol kas kauniečiams skirtas nemokamas ekskursijas, mokykloms užsiregistravus per "Kultūros paso" sistemą, užsisakyti gali tik pradinukai, tačiau jau visai netrukus, dar šiais mokslo metais, "Gatvės gyvos" žada, kad ekskursijos bus prieinamos visų amžiaus grupių moksleiviams. Dalyvio mokestis bus padengiamas valstybės lėšomis.

Daugiau nei pastatai

Šiuolaikiniai didmiesčių vaikai kuria labai atsargų ryšį su savo miestais, įsitikinusi V.Bružaitė. "Man atrodo, kad iš tikrųjų kalbant apie šiuolaikinius vaikus ir miestus, problema yra ta, kad tėvai, norėdami juos apsaugoti ir išvengti netikėtumų dienos eigoje, visur juos nuveža, parveža ir vaikai mažiau pažįsta miestus, mažiau praleidžia savarankiško laiko juose, kada gali tyrinėti ir atrasti. Mūsų tikslas ir yra, kad vaikai prisiliestų prie miesto, prie paveldo, ateitų į ekskursijas ir pamatytų, kiek mieste visko yra įdomaus, nuo skulptūros iki gatvės meno, ir kiek visko galima pamatyti. Tiek vaikams, tiek suaugusiems reikia įgūdžių, kad kitomis akimis ir kitomis spalvomis galėtų pamatyti, kiek visko yra mūsų miestuose", – neabejoja ji.

"Man atrodo, kad mes kartais per mažai dėmesio skiriame, kad miestas vaikams taptų savas, kad jie jį pažintų ir jaustųsi miesto piliečiai, ir tai nebūtų tik pastatų rinkinys, kuris vaikams nieko nereiškia", – tęsia V.Bružaitė.

Ji žada, kad kartu su vaikais greitai tyrinės ne tik centrines miesto dalis, bet ir rajonus. "Bendradarbiaujame su mokyklomis, kartu su mokytojais ieškome būdų, kaip galėtume sukurti metodus, kuriuos ateityje taikydami patys mokytojai galėtų kartu su vaikais daugiau tyrinėti gyvenamą aplinką", – tikina ji.