Iš trisdešimties pasaulio šalių į Kauną susirinkę lietuviai ieško naujų būdų, kaip gyvenant užsienyje išsaugoti lietuvybę.

Nenori referendumo

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė teigė, jog tapatybės išsaugojimas – amžinas tokių suvažiavimų klausimas. Jos teigimu, pasaulio lietuviai nenorėtų, kad dėl dvigubos pilietybės būtų rengiamas referendumas.

Pirmadienį Kaune prasidėjusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkų suvažiavime ji tikino, kad dvigubą pilietybę galima bandyti įteisinti įstatymais.

"Mums labai svarbus pilietybės klausimas.Žmonės bijo to referendumo, kuris užbaigs visas viltis. Galima pilietybės įstatymą reguliuoti teisiniais būdais", – tikino D. Navickienė.

Šiemet Konstitucinis Teismas paskelbė, kad, nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.

Toks išaiškinimas reiškia, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti, jei referendumu būtų pakeista Konstitucija.

Tačiau D.Navickienė įsitikinusi, kad referendumas turbūt neįvyktų, nes neateitų pakankamai balsavimo teisę turinčių žmonių.

Padeda siekti karjeros

Susirinkusieji į suvažiavimą dalijasi mintimis, kaip į lietuvių organizacijas pritraukti naujų narių, jas stiprinti, burti naujas. Dalyvavimas užsienio lietuvių bendruomenių veikloje – vienas būdų kurti karjerą. Tuo į tautiečių visuomenines organizacijas vilioja PLJS vadovas Kęstutis Pikūnas.

„Verslą užsienyje turintys darbdaviai iš Lietuvos pas mane eina nesustodami. Vieni prašo rasti 20, kiti – dešimt darbuotojų. Nori lietuvių, gyvenančių užsienyje, mokančių ir lietuviškai, ir tenykštę kalbą“, – pasakojo K. Pikūnas.

Kalbėdamas apie naujų narių pritraukimą jis akcentavo, jog reikia atsakyti į klausimą, ką gero jaunimui gali duoti dalyvavimas lietuvių jaunimo bendruomenės veikloje.

„Jauniems žmonėms itin aktualūs trys dalykai: kontaktai, karjera, galimybės, o tai ir galime pasiūlyti“, – teigė K. Pikūnas.

Bendruomenės – 40-tyje pasaulio šalių

Šiuo metu lietuvių jaunimo bendruomenės veikia 40-tyje pasaulio šalių. Netrukus prie jų gali prisijungti ir Malaizija.

„Visoje Azijoje gyvena, dirba ir studijuoja daug lietuvių. Tiesa, dauguma jų po metų-trejų išvyksta kitur, nes tiek trunka tarptautinių korporacijų kontraktai“, – kalbėjo Portugalijos lietuvių bendruomenės narė Rūta Avulytė Moreina.

Anot jos, lietuviai, dirbdami ir gyvendami užsienyje, formuoja vienokią ar kitokią nuomonę apie Lietuvą.

„Tad turėti aktyvias tvirtas bendruomenes yra svarbu ir galimų investicijų į Lietuvą prasme“, – sakė R. Avulytė Moreina. Ji prieš metus grįžo gyventi į gimtąjį Kauną, čia greitai gavo ir darbą.

Per dvi suvažiavimo dienas lietuviai aptars savo veiklos prioritetus, švietimo, kultūrinės veiklos, informacijos sklaidos klausimus, bus pristatytas Pasaulio lietuvių universiteto projektas.

Toks suvažiavimas Kaune rengiamas pirmą kartą – PLB valdyba tokį sprendimą priėmė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą jubiliejaus proga.

Trečiadienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vyks koncertas-minėjimas, skirtas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei transatlantinio skrydžio metinėms. Šventinėje programoje – beveik šimto išeivijos lietuvių – profesionalų bei saviveiklininkų, kolektyvų ir pavienių muzikų, šokėjų, dainininkų bei skaitovų – iš Airijos, Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei Vokietijos pasirodymai.