Lydėjo skandalai

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) šiuo metu atlieka tyrimą dėl kooperatyvo "Pienas LT" gautos 18,7 mln. eurų paramos iš ES. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), į kurią pernai kreipėsi Seimo Kaimo reikalų komitetas, taip pat aiškinasi, ar ES parama kooperatyvo "Pienas LT" gamyklai skirta teisėtai. ES paramą kooperatyvui skyrė Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), pavaldi Žemės ūkio ministerijai.

"Informuojame, kad FNTT atliekama gautos informacijos analizė, bendradarbiaujama su Kovos su sukčiavimu tarnyba, teikiama pagalba tyrime dėl kooperatyvo "Pienas LT", – atsakė FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė.

Kooperatyvas su NMA yra pasirašęs keturias paramos gavimo sutartis šiek tiek daugiau negu už 20 mln. eurų. Didžioji dalis paramos jau išmokėta, liko nepanaudota apie 1 mln. eurų. OLAF ir FNTT užkliuvo dvi pastarosios sutartys – 14,7 mln. eurų, kurie buvo skirti pieno perdirbimo gamyklai statyti, ir praėjusiųjų metų pabaigoje pasirašyta 4 mln. eurų sutartis gamybos pajėgumams plėsti. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad dalis šių lėšų, apie 4 mln. eurų, gali būti panaudotos ne pagal paskirtį ir negalėjo būti išmokėtos. Jei įtarmai pasitvirtins, "Pienas LT" privalės pinigus grąžinti. Neatmetama galimybė, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas aiškinantis, kas kaltas, kad šios lėšos buvo panaudotos.

Kooperatyvą "Pienas LT" nuo pat pradžių lydėjo skandalai. Pagal 2010 m. pasirašytą sutartį su NMA kooperatyvui buvo suteikta 14,7 mln. eurų ES parama. Gavėjai įsipareigojo per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įgyvendinti projektą, tačiau gamyklos statybos pabaiga buvo kelis kartus atidedama – nuo 2013 m. pabaigos projekto įgyvendinimo terminus prašyta pratęsti kelis kartus. Pagal ES paramos teikimo reikalavimus visi vykdomi investiciniai projektai turi būti baigti iki paramos sutartyje numatytų terminų. Priešingu atveju mokėjimo prašymai gali būti atmesti, o projektui skirtas ES lėšas tenka grąžinti. Gamyklos "Pienas LT" projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė nuo 2009 iki 2015 m. išaugo 58 proc. – nuo 26 iki 41 mln. eurų. Nepaisant to, NMA statybas palaimino ir milijonus išmokėjo.

Ministras painiojasi

Registrų centro duomenimis, žemės ūkio ministras B.Markauskas kooperatyvo "Pienas LT" pajininkų susirinkime 2009 m. kovą buvo išrinktas valdybos nariu. Deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) jis yra nurodęs, kad nuo 2010 m. balandžio iki 2016 m. lapkričio buvo "Pienas LT" valdybos nariu. Registrų centro duomenimis, ministras "Pienas LT" valdybos nariu buvo registruotas dar šių metų vasarį.

"Na, reikėtų kelti kooperatyvo dokumentaciją ir žiūrėti, ar tikrai valdybos nariu buvau anksčiau, negu deklaravau. Gal ten Registrų centre kas nors negerai", – paklaustas, kodėl oficialūs duomenys neatitinka jo paties skelbiamų, svarstė ministras.

Beje, B.Markauskas privačius interesus nuslėpė ir 2015 m., kai buvo išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybę. Tada savivaldybės tarybos Etikos komisija po atlikto tyrimo nustatė, kad jis pažeidė privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Praėjusiais metais kandidatuodamas į Seimą B.Markauskas būsimiems rinkėjams atviravo: "Nuo 1990 m. – Klaipėdos rajono Trušelių kaimo ūkininkas. 2003 m. asmeniniam pienininkystės ūkiui išduotas ES sertifikatas."

"Ūkininku jis negalėjo tapti, nes Kaune tuo metu dirbo inžinieriumi. Žemę susigrąžino jo tėvai, ūkis ir šiandien yra jo motinos vardu", – dienraščiui "Kauno diena" sakė B.Markausko pirmoji žmona Silva. Pasak pašnekovės, ūkyje iš pradžių dirbo visi penki senųjų Markauskų vaikai: "Kas šiandien dirba, nežinau, bet Bronius buvo pagrindinis darbininkas. Jei jam netrukus šešiasdešimt, tai kaip ūkyje gali dirbti jo motina?"

Privačių interesų VTEK deklaracijoje ministras teigia, kad ūkininko ūkis priklauso jo motinai Sofijai Markauskienei ir nurodo, kad jame dirba sesuo ir žmona Žydrė.

S.Markauskienė turi vieną didžiausių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Gyvulių produktyvumo kontrolės Klaipėdos skyrius 2015 m. jį pripažino produktyviausia melžiamų karvių banda rajone.

Mokės rangovas?

"Žinau, kad yra problema dėl rangovo. Jei rangovas įvykdys įsipareigojimus, ten buvo numatyta 12 mln. eurų, o jei laiku nepriduos įrenginių, tai milijonus turės grąžinti. Taigi 4 mln. kooperatyvui teks grąžinti ne iš savo kišenės. Kovo 31 d. gamykla turėjo pasiekti 650 tonų perdirbimo apimtį, ir jeigu to nėra, rangovas sumokės", – B.Markauskas sakė, kad OLAF sankcijos kooperatyvui nebaisios.

"Nežinau, ką ministras kalbėjo ir iš kur tokius skaičius gavo, tačiau kooperatyvui jokios sankcijos negresia. Gamykla veikia visu pajėgumu, NMA kovo mėnesį atsiuntė raštą, kad jokių pretenzijų neturi, ir pinigai panaudoti tikslingai. Dabar vykdome paskutinį projektą, iki kurio pabaigos – daugiau kaip metai", – aiškino ilgalaikis kooperatyvo valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.

Pašnekovas neigė, kad "Pienas LT" domisi OLAF ir FNTT. Perklaustas, negi kalbos iš piršto laužtos, kalbėjo jau diplomatiškai: "Aš nesakau, kad iš piršto laužtos. Aš tvirtinu, kad mes neturime jokios informacijos, neturime jokio oficialaus rašto. Taip pat nesame gavę jokio užklausimo ir nesame matę jokio žmogaus."

"Ministerija yra užklaususi Briuselį, kaip ten dėl tyrimo, tačiau jokio atsakymo dar negavome. Žinote, vasara, atostogų metas", – ministras prasitarė, kad jam rūpi situacija dėl "Pienas LT", tačiau nedetalizavo, kas paskatino ministeriją teirautis apie atliekamą tyrimą.

Kad "Pienas LT" yra skaudi vieta ministerijai, rodo ir dienraščio susirašinėjimas su jai pavaldžia NMA. Redakcija kelis kartus prašė tik patvirtinti arba paneigti faktą, kad kooperatyvo veiklą tiria OLAF, tačiau agentūra movė į krūmus. "OLAF darbo procedūrų ir konkrečių kreipimųsi pagal kompetenciją komentuoti negalime. Tyrimą galėtų komentuoti tik jį atliekanti institucija", – NMA atstovė Donata Macevičienė kelis kartus pakartojo visiškai ne tą, ko prašė redakcija. Pagal ES paramos teikimo reglamentą informacija apie paramos gavėjus privalo būti viešinama.

Autorystės neišsižada

"Jei sąžiningai ir atvirai – mane kaltina dėl kooperatyvo steigimo ir veiklos – tai vienas mano rimčiausių darbų gyvenime. ES buvo skyrusi finansavimą. Kadangi pieno sektorius tuo metu išgyveno krizę, buvo galima skirti lėšų arba pieno sektoriaus krizei įveikti, arba plačiajuosčiam internetui. Mes tada ministerijoje sėdėjome ir svarstėme, kaip krizę įveikti. Kilo idėja, kad yra galimybė gauti paramą. Ir nuo tada prasidėjo, labai sunkiai sekėsi", – B.Markauskas atviravo buvęs vienas "Pienas LT" pribuvėjų.

Kadangi pieno sektorius tuo metu išgyveno krizę, buvo galima skirti lėšų arba pieno sektoriaus krizei įveikti, arba plačiajuosčiam internetui. Mes tada ministerijoje sėdėjome ir svarstėme, kaip krizę įveikti. Kilo idėja, kad yra galimybė gauti paramą. Ir nuo tada prasidėjo, labai sunkiai sekėsi.

Viena pagrindinių kooperatyvo įkūrimo idėjų – pieną supirkti brangiau, negu už jį moka kiti supirkėjai. Pieno kainos – iki šiol rakštis pienine gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams.

Tačiau ar kooperatyvas pažadus vykdo? Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų liepą dosniausiai už pieną mokėjo Biržų rajone įsikūrusi Šveicarijos kapitalo pieno miltelių gamintoja UAB "Hochdorf Baltic Milk": už toną pieno – vidutiniškai 368,1 euro. Dosnios buvo ir lietuviško kapitalo bendrovės. "Pienas LT" tarp tokių nepateko.

Kooperatyvo valdybos pirmininkas N.Narauskas nenorėjo pasakyti, ar gamykla iš tikrųjų veikia visu pajėgumu, kaip buvo įsipareigota sutartyje su NMA: "Tai komercinė paslaptis. Galiu tik patikinti, kad iš visų narių pieną superkame."

Ryšių nenutraukia

Iš B.Markausko viešų pasisakymų ir aktyvumo viešojoje erdvėje galima pagrįstai teigti, kad eidamas ministro pareigas jis palaikė artimus dalykinius santykius su ilgamečiu kolega ir bendražygiu "Pienas LT" vadovu N.Narausku, kuris šiuo metu taip pat vadovauja Pieno tarybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pieno taryba rengia ir teikia siūlymus valdžios institucijoms dėl sprendimų, susijusių su pieno ūkio veikla, reformomis, konkurencingumo didinimu. Pieno tarybos vadovas N.Narauskas ėmėsi iniciatyvos kurti ilgalaikę valstybinę pieno sektoriaus vystymosi strategiją, kurią ne kartą viešai palaikė ministras B.Markauskas.

Dirbdamas ministru B.Markauskas taip pat aktyviai palaikė santykius su kita buvusia darboviete – Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ir jos vadovu Jonu Vilioniu – metų pradžioje dalyvavo asociacijos posėdyje, o po kelių dienų – asociacijos organizuotoje protesto akcijoje Briuselyje.

Po ūkininkų protesto savo paskyroje feisbuke B.Markauskas parašė: "Visada kovojau ir kovosiu už ūkininkų interesus." Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme teigiama, kad "asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus".

Kaltino PVM grobstymu

Tarp "Pienas LT" įkūrimo iniciatorių – ne tik B.Markauskas ir dabartinis kooperatyvo pirmininkas N.Narauskas, bet ir pastarojo brolis Nerijus Antanas. Brolių pavardės prieš kurį laiką buvo linksniuojamos Kauno teisėsaugos pareigūnų.

Daugiau kaip prieš dešimt metų bendrovės "Svydis" savininkai broliai Narauskai buvo apkaltinti, kad įkūrė ir vadovavo dviem organizuotoms nusikaltėlių grupėms, kurios vertėsi mokesčių grobstymu ir pareigūnų papirkinėjimu. FNTT pareigūnai buvo nustatę, kad brolių vadovaujamos grupuotės nariai, papirkę muitininkus, net 21 kartą inscenizavo, neva įvairios "Svydžio" prekės išvežamos į užsienį, nors iš tiesų jos likdavo ir buvo parduodamos Lietuvoje. Valstybės sieną kelioms valandoms simboliškai kirsdavo tik tušti vilkikai, kurių vairuotojai gaudavo papirktų muitininkų išduotas pažymas, kad vežamos prekės. Buvo įtariama, kad taip galėjo būti nusodinta įvairių prekių daugiau kaip už 10 mln. litų, o vien valstybei nesumokėtų mokesčių suma siekė 2 mln. litų .

Operatyvininkai buvo užfiksavę ir aštuonis atvejus, kai vienas Alytaus teritorinės muitinės pareigūnas už tai, kad įformins dokumentus apie neva į užsienį išvežtas prekes, gaudavo kyšius – po 200 JAV dolerių už vieną fiktyvų pergabenimą. Deja, byla baigėsi šnipštu. Pareigūnai tada neatmetė galimybės, kad toks likimas tyrimą ištiko todėl, kad bendrovėje dirbo tuomečio premjero Algirdo Brazausko krikštasūnis.

"Man jokia istorija nemaišo vadovauti. Nematau priežasčių, kodėl man kas nors trukdytų vadovauti", – kalbėjo "Pienas LT" valdybos pirmininkas, paklaustas, ar juodas praeities šešėlis netrukdo vadovauti kooperatyvui.