Sulaikyti po sandėrio

Kaip jau rašyta, prieš teismą stoję Vladislavas Dobrovolskis, Imantas Piktužis ir Dainius Puskunigis buvo sulaikyti pernykštę gegužės 19-ąją per bendrą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ operaciją – po ką tik įvykusio trijų kovinių pistoletų „Glock“ pardavimo-įsigijimo sandėrio Kauno rajone – Domeikavos seniūnijos Radikių kaime.

Atlikus kratas su sulaikytaisiais susijusiuose adresuose, buvo rasti dar 22 pistoletai „Glock“, pistoletas-kulkosvaidis „Agram“ bei jam pritaikytas duslintuvas, karabinas, graižtvinis šautuvas ir didelis kiekis šovinių.

Toks finalas vainikavo kurį laiką policijos operatyvininkų rinktą informaciją, gavus duomenų apie Kaune vykstančią galimą neteisėtą prekybą ginklais. Užfiksavus minėtą trijų kovinių pistoletų pardavimo-įsigijimo sandėrį, priimtas sprendimas skubiai sulaikyti jo dalyvius – kad įsigyti ginklai neplistų šalyje toliau. Jau nekalbant apie galimą jų panaudojimą.

Tris pistoletus „Glock“ tada įsigijęs 1976 m. gimęs kaunietis D. Puskunigis buvo sulaikytas, grįžtantis iš šio nusikalstamo sandėrio. Jo automobilyje buvo rastas ir pavojų keliantis pirkinys.

Sulaikyti po šio neteisėto sandėrio ir minėtus pistoletus pardavę 1963 m. gimęs kaunietis V. Dobrovolskis bei 1972 m. gimęs Kauno rajono Radikių kaimo, kuriame viskas įvyko, gyventojas I. Piktužis.

Nė vienas iš jų su organizuoto nusikalstamumo pasauliu nėra siejamas. Tačiau V. Dobrovolskis ir D. Puskunigis – praeityje teisti. V. Dobrovolskis – 1990 m. D. Puskunigis – 1996 m. Tačiau šie teistumai – jau išnykę. V. Dobrovolskio turėtas teistumas taip pat susijęs su neteisėtu disponavimu ginklais.

Po teisiamųjų sulaikymo karštais pėdsakais buvo atliktos kratos daugiau kaip penkiuose adresuose. Dviejuose iš jų, susijusiuose su V. Dobrovolskiu, aptikta ir daugiau neteisėtai laikomos ginkluotės. Pistoletai „Glock“ buvo rasti Kaune – viename privačiame Rambyno gatvės, esančios Aukštuosiuose Šančiuose, name, kuriame tuo metu niekas negyveno. Ir, panašu, kad nesitikėta, jog pareigūnai gali čia apsilankyti, nes minėti pistoletai nebuvo laikomi kokioje nors ypatingoje slėptuvėje.

Visa kita neteisėtai laikoma ginkluotė, buvo aptikta sodyboje, esančioje Anykščių rajone – Kurklių seniūnijoje.

Advokatai išlaisvino visus

Nė vienas iš prieš teismą stojusios trijulės parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė.

Tačiau visiems trims buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu (ne mažiau kaip trim) šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis. O V. Dobrovolskiui ir I. Piktužiui – ir dėl veikimo organizuotoje grupėje, kurioje V. Dobrovolskis buvo atsakingas už ginklų laikymą bei priežiūrą, o I. Piktužis – už klientų, norinčių nelegaliai apsiginkluoti, paiešką bei pirkimo-pardavimo sandėrius.

Ekspertai, tyrę iš teisiamųjų perimtą ginkluotę, konstatavo, kad visi ginklai ir šoviniai – koviniai. Tačiau dar nepanaudoti, darant nusikaltimus.

Pagal pareikštus kaltinimus teisiamiesiems grėsė laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Perduodant šią bylą teismui, V. Dobrovolskis ir D. Puskunigis tebebuvo suimti. O I. Piktužis jau buvo laisvėje, nes bandant pratęsti ir jo suėmimą, Kauno apylinkės teismas paleido jį į laisvę, skirdamas intensyvią priežiūrą segint apykoję.

Kauno apygardos teismas, susipažinęs su gauta byla, V. Dobrovolskio ir D. Puskunigio suėmimą pratęsė trims mėnesiams. Tačiau jų advokatai šį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. Ir šis paleido V. Dobrovolskį su D. Puskunigiu iš suėmimo, taip pat skirdamas jiems intensyvią priežiūrą.

Šokiruojantis siurprizas

Teisme savo kaltę pripažino ir parodymus davė visi teisiamieji.

V. Dobrovolskis, kurio advokatas Gilbertas Kinderevičius pateikė teismui dokumentus, kad jo ginamasis 1990-aisiais buvo įsitraukęs į Lietuvos kariuomenės kūrimą ir dalyvavo saugant Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, savo parodymus pradėjo nuo, kaip pats įvardijo, rezonansinio įvykio Kauno klinikose, nutikusio prieš pat 2023-iųjų sutiktuves, po kurio jo sūnus paveldėjo minėtą namą Rambyno gatvėje, kuriame pareigūnai aptiko pistoletų „Glock“ sandėlį. Esą per šį įvykį kito, panašu, kad specifinių sveikatos problemų turėjusio paciento buvo pasmaugtas V. Dobrovolskio draugas Romas N. – minėto namo savininkas, norėjęs palikti savo turtą V. Dobrovolskiui, bet šis pasiūlęs geriau užrašyti namą jo sūnui.

Kvailai pasielgiau – reikėjo atiduoti šiuos ginklus policijai.

Paveldėjus šį turtą, jie su sūnumi nusprendė dalį namo parduoti. Anot, V. Dobrovolskio, būtent šioje namo dalyje, kurioje ne kartą lankėsi ir raktus nuo jos turėjęs nekilnojamojo turto agentas, jis pernykščio balandžio pabaigoje ir rado už sofos du maišus su pistoletais. O, kadangi nėra jų specialistas, nežinojo, ar ginklai veikiantys, ar tik muliažai, todėl nusprendė pasitarti su I. Piktužiu, nes šis – medžiotojas.

„Kvailai pasielgiau – reikėjo atiduoti šiuos ginklus policijai“, – teigė V. Dobrovolskis, neslėpdamas, kad pasidavė pagundai užsidirbti. Kai I. Piktužis liepė atvežti jam kelis iš rastų pistoletų, jiedu apsitarė, kad prašys už vieną ginklą 250 eurų.

Anot V. Dobrovolskio, tuos tris pistoletus jis, kaip sutarta, nuvežęs 2023-ųjų gegužės 19-osios rytą į I. Piktužio namų Radikiuose garažą ir ten palikęs. O po to, jau nuvykęs pas sūnų, gyvenantį kitame pakaunės kaime, buvo sulaikytas policijos.

Tačiau V. Dobrovolskis kategoriškai neigė esą jis, veikdamas organizuotoje grupėje su I. Piktužiu, buvo atsakingas už ginklų laikymą bei priežiūrą. O šią bylą tuo metu nagrinėjusiai teisėjai Jurgai Vasiliauskienei pasiteiravus jo, kodėl nepripažino savo kaltės ir nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, V. Dobrovolskis atsakė esą tada jam valstybės paskirta advokatė patarė neskubėti.

Kauno policijos nuotr.

Sausio 13-osios šešėlis

Per V. Dobrovolskio parodymus, duotus teismui, paaiškėjo ir, kad pistoletas-kulkosvaidis „Agram“, karabinas bei kita ginkluotė, tarp kurios – ir didelis kiekis šovinių, buvo aptikti V. Dobrovolskio tėvų vienkiemyje jau minėtame Anykščių rajone.

Tiksliau – ten esančio namo kamine, kuriame V. Dobrovolskis teigė buvęs juos užmūrijęs. „Paslėpiau nuo vaikų, kad nebūtų bėdų“, – sakė jis, teigdamas, kad šią ginkluotę įsigijo, kai kuriant Lietuvos kariuomenę tuometis Krašto apsaugos ministras nurodė jam su bendraminčiais supirkti iš visur, iš kur įmanoma, ginkluotę, už kurią vėliau bus atlyginta.

Anot V. Dobrovolskio, tuo metu jis gyveno Radvilėnų plente – netoli tankų pulko. Ir ten įsigijo beveik visą minėtą ginkluotę, su kuria 1991-aisiais saugojo ir Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. Nepaisant to, kad karabinas buvo dar nuo Pirmojo pasaulinio karo, o automato buožė – nulaužta.

„Gal ir be reikalo vėliau užmūrijau šiuos ginklus nuo sūnų kamine, kas penkis metus vis patikrindamas, ar jie – dar ten, nes, jeigu vaikai būtų juos radę, būtų iš karto perdavę policijai ir nebūtų dabar problemų“, – maždaug taip buvo linkęs aiškintis dėl pareigūnų radinio jo velionių tėvų sodyboje V. Dobrovolskis.

Grandininė reakcija

I. Piktužis, duodamas parodymus teismui, V. Dobrovolskio pasakojimą dėl pistoletų „Glock“ pratęsė tuo, kad, išgirdęs iš šio apie rastus ginklus be jokių užrašų, užsiminė apie tai ir D. Puskunigiui, su kuriuo sportavo viename klube. O šis esą po kelių dienų jam pasakęs, kad paimtų kelis iš šių pistoletų apžiūrėti ir išbandyti, jeigu juos bus galima įsigyti ne brangiau kaip už 300 eurų.

I. Piktužis taip pat buvo linkęs nesutikti su kaltinimo dalimi, kad veikė su V. Dobrovolskiu organizuotoje grupėje. Tačiau pasakojo, kad V. Dobrovolskiui atvežus, kaip sutarta, tris pistoletus ir palikus šiuos jo namų garaže, netrukus sulaukė ir D. Puskunigio, taip pat kaip buvo sutarta, atvykusio pas jį į svečius. Ir šis minėtus ginklus iš garažo pasiėmė ir išsivežė.

D. Puskunigis buvo linkęs teismui patikslinti, kad tada atvykęs pas I. Piktužį, pirmiausiai buvo pavaišintas šio kava. Ir tik po to nuėjęs į šeimininko garažą ir paėmęs iš ten nurodytoje vietoje buvusį maišelį su ginklais, už šiuos nesumokėjęs. Tai būtų padaręs po to, jeigu būtų juos pirkęs.

D. Puskunigis teisinosi, kad susigundęs I. Piktužio pasiūlymu dėl ne per didelės ginklų kainos. Ir esą dar nebuvo sugalvojęs, ką su šiais darys, jeigu išbandęs nuspręstų juos pirkti.

Anot D. Puskunigio, ir tai, kad nereikėjo iš karto mokėti, lėmė šį kvailą jo poelgį. Ne vien smalsumas. O ketino išbandyti pistoletus miške arba šaudykloje.

Teisėja spaudimui nepasidavė

Po tokių teisiamos trijulės parodymų I. Piktužio advokatas Aidas Mažeika pasiūlė taikyti šiam teismo procesui sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamieji pripažįsta savo kaltę.

Tačiau teisėjai J. Vasiliauskienei kilo abejonių, ar jie pilnai tai pripažįsta, į ką tiek A. Mažeika, tiek V. Dobrovolskio advokatas G. Kinderevičius atkirto, kad jų ginamieji nesupranta teisinės kalbos, bet faktines aplinkybes pripažįsta, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas, leisiantis trečdaliu sumažinti kaltinamiesiems skirtas bausmes, turėtų būti šioje byloje taikomas.

Teisėja J. Vasiliauskienė šiam spaudimui nepasidavė ir paskelbė apie priimtą sprendimą netaikyti bylai sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes kaltinamieji pripažino ne visas jiems pareikštuose kaltinimuose nurodytas aplinkybes.

Negalima atmesti, kad įtakos tokiam sprendimui galėjo turėti ir prokuroro Mindaugo Sabaičio teismui pateiktas iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų gautas dokumentas. Tai buvo atsakymas į Europos tyrimo orderį, kuriuos prašyta ištirti I. Piktužio mobiliajame telefone aptiktoje programinėje įrangoje esantį slaptą susirašinėjimą. Jau perdavus bylą teismui, gautas prancūzų atsakymas, iš kurio, anot teisėsaugininkų, galima daryti prielaidą, kad I. Piktužis susirašinėjo su D. Puskunigiu bei kitais asmenimis, naudodamas specialias jiems vieniems žinomas šifruotes, galimai apie ginklus bei jų įsigijimą.

Tačiau susipažinę su šiuo prokuroro teismui pateiktu dokumentu, kaltinamųjų advokatai pareiškė, kad tai buvo dar prieš bylon sugulusius įvykius – 2020 metais. Be to, kyla abejonių, ar teisėtas šių duomenų perėmimas, prancūzams nulaužus šios programos serverius. Dėl to prašyta šio dokumento prie bylos neprijungti. Tačiau teisėja J. Vasiliauskienė priėmė sprendimą jį bei pateiktą laikmeną, į kurią įkeltas minėtas susirašinėjimas, prie bylos prijungti.

Iškalbingas persigalvojimas

Šią bylą baigė nagrinėti ne J. Vasiliauskienė, laimėjusi konkursą tapti Apeliacinio teismo teisėja ir šių metų pradžioje išėjusi į paaukštinimą, o jos buvęs kolega – kitas Kauno apygardos teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, turėjęs vėl viską pradėti iš naujo.

V. Vasiliauskas buvo tenkinęs teisiamųjų advokatų prašymą pritaikyti šiai bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tačiau po baigiamųjų jos kalbų persigalvojo ir pareiškė, kad atnaujina įrodymų tyrimą, nes reikia šiuos ištirti pilnai, t.y. – kad jo kolegė buvo teisi.

Po tokios įvykių sekos vėl įvykusiose baigiamosiose šios bylos kalbose prokuroras M. Sabaitis pasiūlė visiems teisiamiesiems bausmes, artimas minimalioms už jiems inkriminuojamus nusikaltimus.

V. Dobrovolskiui – penkerius metus laisvės atėmimo, iš kurių vienerius – kalėjime, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant tęsti darbą ir nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

I. Piktužiui pasiūlytas laisvės atėmimas tokiomis pačiomis sąlygomis ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, o D. Puskunigiui – ketveriems metams bei trims mėnesiams.

Teisiamųjų advokatai, kaip ir jų ginamieji, prašė teismo švelnesnių bausmių.

Teisėjas V. Vasiliauskas trečiadienį paskelbė, kad pripažįsta kaltinamuosius padarius visus jiems inkriminuotus nusikaltimus ir skiria jiems prokuroro prašytas bausmes, pabrėždamas, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, jie privalo atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmes nedelsiant. O iki nuosprendžio, kurį dar galima apskųsti, įsiteisėjimo visai trijulei paliekamos tos pačios kardomosios priemonės: D. Puskunigiui – intensyvi priežiūra dėvint apykoję ir 7 tūkst. eurų užstatas, V. Dobrovolskiui – taip pat intensyvi priežiūra dėvint apykoję ir 5 tūkst. eurų užstatas, o I. Piktužiui – tik apykojė.