Posėdyje apklaustas Lietuvos automobilių klubo prezidentas Rolandas Dovydaitis ir buvęs Petrašiūnų policijos nuovados viršininkas Gintautas Kvietkauskas, tuo metu jau išėjęs į pensiją.

Skambino ir prašė padėti

R. Dovydaitis iki įvykio sakė D. Gineikaitės nepažinojęs. Ankstų rytą sulaukęs jos skambučio su prašymu „kažkuo padėti“.

„Gal kažkas rekomendavo, kad automobilių sportas susijęs su policija?“, – svarstė R. Dovydaitis, paklaustas, kaip mano, kodėl ji paskambino jam.

Jis spėjo, kad paskambinti rekomendavo tuometinis D. Gineikaitės patarėjas NŽT Gintaras Furmanavičius.

R. Dovydaitis teigė atsisakęs padėti, sakęs, kad „nebe tie laikai“.

Gal kažkas rekomendavo, kad automobilių sportas susijęs su policija?

Jis teigė davęs patarimą duoti kraują ir po to „padaryti“, kad jame alkoholio nebūtų. Posėdyje jis teigė, kad tai buvęs „kvailas patarimas“, remiantis bendru supratimu, bet ne asmenine ar pažįstamų patirtimi.

Iš posėdyje perklausytų G. Furmanavičiaus ir R. Dovydaičio pokalbių paaiškėjo, kad jie tarėsi, į ką dar būtų galima kreiptis pagalbos, tačiau R. Dovydaitis keliskart pasakė, jog nieko padaryti nepavyks.

Jis teigė niekam neskambinęs ir tik kalbėdamas telefonu tikinęs, jog kažką tuo klausimu daro.

„Kam skambinti, jeigu pats žinai, kad tikrai niekas nepadės?“ – sakė R. Dovydaitis.

Jis telefonu pasiūlė pabandyti paskambinti tuometiniam susisiekimo viceministrui Sauliui Girdauskui, su kuriuo buvo nuo seno pažįstamas. D. Gineikaitės asmeniškai jis teigė nepažinojęs, tačiau buvo gerai pažįstamas su G. Furmanavičiumi.

„Man paskambino G. Furmanavičius ir paaiškino, kad NŽT direktorė D. Gineikaitė pateko į avariją Kaune. (...) Jis paklausė, ar galėčiau nuvykti į avarijos vietą ir pažiūrėti, kas ten tiksliai atsitiko“, – rašoma teismo pagarsintuose S. Girdausko parodymuose.

Jis atsisakė, teigė esąs Vilniuje, o vėliau apie įvykio aplinkybes sužinojo jau iš žiniasklaidos.

R. Dovydaitis pripažino, kad pokalbius prastai prisimena, nes pats tą rytą buvo neblaivus, todėl tai galėjo turėti įtakos jo samprotavimams.

G. Kvietkauskas sakė esantis pažįstamas su D. Gineikaitės tėvu, anksčiau bendravo šeimomis.

Jis pripažino, kad tuo metu, kai jam skambino, buvo neblaivus, šventė, todėl pokalbių neprisimena.

Į posėdį taip pat kviestas D. Gineikaitės tėvas Vytautas Gineika kaip artimas giminaitis atsisakė duoti parodymus.

Prašė uždarų posėdžių

Prieš pradedant liudytojų apklausą, kaltinamųjų advokatai pareiškė, kad nori uždarų posėdžių, nes byla sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo, o tai neigiamai veikia kaltinamųjų savijautą. Gynėjai priekaištavo prokurorui, žurnalistams pasakojančiam apie bylos medžiagą.

„Nematau kitos galimybės kaip daryti uždarus teismo posėdžius. (...) Procesas turi būti pagrįstas vykdant nekaltumo prezumpcijos principus, kurių dabar nėra. Dabar procesas yra tik šou“, – tvirtino Kauno klinikinės ligoninės medikams atstovaujantis advokatas Aleksandras Jokūbauskas.

Teismas šį prašymą atmetė.

„Teismas sprendžia, jog prašymas nėra pagrįstas. (...) Nėra pagrindo nagrinėti bylą neviešai“, – sakė teisėja Jurga Vasiliauskienė.

Kam skambinti, jeigu pats žinai, kad tikrai niekas nepadės.

Siekė, kad nebūtų paviešinta

D. Gineikaitė prašė pagalbos, kad žinia apie eismo įvykį nepasiektų viešumos. Apie tai ketvirtadienį liudijo jos byloje dėl piktnaudžiavimo apklausti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir buvęs susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

R. Kurlianskis teigė D. Gineikaitę pažįstantis ir būtų jai padėjęs, tačiau nespėjo.

„D. Gineikaitė man skambino. Aš manau, kad mes kalbėjome apie tai, ji klausė, prašė padėti, kaip išvengti viešumos, esant tokiam įvykiui. Aš manau, kad tikėtina, kad jai galėjau pažadėti padėti ir greičiausiai mielai būčiau padėjęs, be nespėjau. (...) Susiradau kompiuterį, pamačiau, kad visa internetinė žiniasklaida šviečia to įvykio aplinkybėmis ir nebebuvo prasmės tai daryti“, – sakė R. Kurlianskis.

Iš D. Gineikaitės jis teigia išgirdęs, kad ji buvo „pakišta“ ir teigė dėl to nenustebęs.

„Tuo metu aš buvau LNK valdybos pirmininku, portalo alfa.lt direktoriumi“, – paklaustas, kodėl, jo manymu, skambinta jam, sakė R. Kurlianskis.

Jis nedetalizavo, kaip būtų padėjęs D. Gineikaitei, tačiau pabrėžė, kad garsiose bylose žinomi žmonės dažnai būna iš anksto nuteisiami.

Bylos duomenimis, su juo taip pat kalbėta, kaip būtų galima pasiekti, kad žinia nepatektų į viešumą.

Kitame posėdyje kovo 12 dieną planuojama apklausti ir G. Furmanavičių.

D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo tuometiniam patarėjui G. Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Kaltinimo akte taip pat nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė.

Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A. Šulnius ir S. Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D. Gineikaitės kraujo mėginį, kitiems asmenims administracinės bylos tuomet nutrauktos.

2017 metų vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D. Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.