Šią savaitę kauniečiui Valdui Sasnauskui gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Vieno prekybos centro apsaugininku dirbantį vyrą užpuolė ir į ranką įkando narkomanas, pagrasinęs esą nešioja pražūtingą ŽIV virusą.

Užpuoliką pažinojo

Tą dieną parduotuvėje dirbęs V.Sasnauskas sugavo iš matymo gerai pažįstamą vyrą, norėjusį pavogti prekių maždaug už 30 eurų. Tai buvo ne pirma apsaugininko ir vagies akistata, tačiau, anot, V.Sasnausko, dažniausiai šis būdavo ramus ir nesipriešindavo.

Todėl vagį nusivedęs į apsaugos postą vyras buvo labai nustebęs aršia jo reakcija – šis netikėtai puolė ir pagrasinęs, kad yra ŽIV nešiotojas bei tuoj jį užkrėsiantis, įkando V.Sasnauskui į galvą ir ranką.

Šiaip ne taip pavykus užpuolikui uždėti antrankius, buvo iškviesta policija ir šis buvo nuvežtas į nuovadą. V.Sasnauskui iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje kauniečiui buvo atlikti tyrimai, tarp kurių ir kraujo, siekiant išsiaiškinti, ar jis nėra ŽIV, Hepatito B ir Hepatito C nešiotojas.

Atsakymas buvo neigiamas, tačiau kitą dieną V.Sasnauskas buvo nusiųstas į Kauno klinikinę ligoninę pas infektologus, kur jam buvo paskirtas gydymas brangiais ir didelį šalutinį poveikį turinčiais vaistais. To išvengti būtų galima, jei būtų buvęs ištirtas vyro užpuolikas ir paaiškėtų, kad jis blefavo ir nėra ŽIV nešiotojas.

Policija neskuba

"Kadangi vagis iš matymo yra pažįstamas, aš ir mano tiesioginis vadovas bandėme išsiaiškinti jo tapatybę. Vadovas bandė susisiekti su Žaliakalnio ir Santakos policijos komisariatais ir sužinoti sulaikytojo tapatybę, bet jam tai nepavyko", – pasakojo V.Sasnauskas.

Netekęs kantrybės jis pats nuvyko į Santakos komisariatą. "Parašiau prašymą susipažinti su sulaikymo byla, kuri, kaip paaiškėjo, jau buvo komisariate, net paskirtas tyrėjas. Policijos darbuotojų prašiau, kad įgaliotinis susisiektų su vagimi ir paprašytų atlikti ŽIV testą, kuris nustatomas per 15 min., tačiau sužinojau, kad policija padėti negali, nes yra tokie įstatymai. Maža to, policijoje sužinojau, kad byla gali net nepatekti iki teismo, nes šis įvykis nereikšmingas, kadangi incidentas įvyko ne parduotuvės salėje, o tarnybinėse patalpose", – pasakojo teisėsauga nusivylęs kaunietis.

Dėl vaistų šalutinio poveikio ir streso V.Sasnauskas nemiega naktimis, vartoja raminamuosius. Dėl aklavietės, į kurią jį įspraudė Lietuvos įstatymai, kaunietis konsultavosi su teisininkais.

"Advokatai sakė, kad situacija beviltiška. Kainuos pinigų ir nervų, o laimėti nepavyks. Sakė geriau eiti į bažnyčią ir užpirkti mišias", – pasakojo jis.

Nusivylė valstybe

Vyras negalėjo atsistebėti, kodėl neįmanoma užpuoliko priversti duoti kraujo ir padaryti ŽIV tyrimą. "Atsakymas būtų aiškus per 15 minučių ir gal man nebereiktų gerti vaistų. Valstybė sutaupytų, nes dabar kompensuoja tiek mano brangų gydymą, tiek ligos pašalpą", – nesitikėdamas valstybės pagalbos vyras kas dieną važiuoja į darbovietę tikėdamasis sutikti savo užpuoliką ir su juo pasikalbėti, tačiau kas dieną parduotuvėje lankęsis vyras nebepasirodo.

"Žinau, kad jis laisvėje. Žmona sako, kad ji nueitų su juo susitikti, duotų pinigų ir nuvežtų išsitirti", – svarstė V.Sasnauskas, patekęs į nepavydėtiną situaciją.

Šiuo metu jam yra skirtas dešimties dienų gydymo kursas. Jam pasibaigus kaunietis vėl važiuos į polikliniką ir galvos, ką daryti toliau, nes virusas organizme gali pasireikšti žymiai vėliau.

"Nežinau, ką darysiu toliau. Policija tik dabar atvertė bylą, po poros mėnesių gal pradės nagrinėti. Jie neskuba, pas juos bylų prikrauta, jie dirba. O kas su manimi bus po dviejų mėnesių? Man reikia dabar žinoti", – anot jo, visi gydytojai stebisi, kaip policija negali užpuoliko priversti pasidaryti tyrimo.

"Lietuvoje galioja džiunglių įstatymai. Geriau niekur nesikišti", – V.Sasnauskas teigė nusivylęs šalimi.

Komentaras

Doc. dr. Daiva Vėlyvytė

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos gydytoja

Visame pasaulyje yra priimtos rekomendacijos dėl poekspozicinės profilaktikos, kada yra įvykęs sąlytis su ŽIV infekuoto paciento krauju. Profilaktiką reikia skirti kaip galima greičiau, per 48–72 val. Kodėl duota tiek laiko? Per jį reikia išsiaiškinti, ar tikrai būtina profilaktiką skirti. Pirmiausia, turi įvykti sąlytis su tikrai infekuotu krauju, antra, nukentėjusysis turi nebūti infekuotas anksčiau. Dažniausiai, ypač jei tai įvyksta naktį ar savaitgalį, tiriama greitaisiais testais, kuriems nereikia specialios laboratorijos, jų netgi galima įsigyti ir kai kuriose vaistinėse, tokiais testais tiriama visuomenė įvairių akcijų metu. Priklausomai nuo testo, atsakymas būna aiškus po 3–15 minučių. Jei nukentėjusysis nėra infekuotas, jam iš karto skiriama chemoprofilaktika. Lietuvoje galiojantis įsakymas tvirtina, kad jei toks sąlytis įvyko darbo metu, visas mėnesį trunkantis gydymas yra nemokamas.

Kalbant apie viruso plitimo kelią, pavojingiausia, jei kontaktas įvyko įsidūrus ar įsipjovus. Įkandus neturėtų būti didelio pavojaus užsikrėsti, nebent tam, kuris įkando, kraujavo burnos gleivinė ir to kraujo pateko į žaizdą. Čia ne pasiutligė, todėl per seiles užsikrėsti negalima. Inkubacinis periodas gali būti gana ilgas – nuo kelių savaičių iki šešių mėnesių. Todėl įvertinus į organizmą patekusio viruso gyvybinę eigą, gydymas skiriamas kaip galima greičiau ir trunka visą mėnesį.

Tačiau visais atvejais, jei yra galimybė išsiaiškinti asmens, nuo kurio buvo nukentėta, tapatybę, turi būti tiriama, ar jis yra tikrai infekuotas. Jei, tarkime, įvyksta smurtinis atvejis, ir tas asmuo yra žinomas, tą asmenį būtina ištirti. Jeigu užpuolikas pamelavo, kad yra infekuotas, vaistus nukentėjusiajam mes skiriame be reikalo, o jie turi ne tik šalutinį poveikį organizmui, bet ir brangiai kainuoja valstybei. Atsakymas būtų aiškus per 15 min ir jei būtų neigiamas, nukentėjusiam asmeniui nebereikėtų mėnesį gerti tų vaistų. Suprantu, tai yra pažeidėjo teisė atsisakyti, bet reikėtų paaiškinti ir jo atsakomybę. Jei jis pats pasakė ir žino, kad yra infekuotas, ir specialiai užkrečia, jis prisiima baudžiamąją atsakomybę.