Garbė suteikta keturiems

Kauno policija išsirinko, kas jai šiais metais atstovaus geriausio šalies seklio konkurse.

Ši garbė suteikta tik daliai iš gausaus būrio pareigūnų, kurių pastangomis teismui perduota viena sudėtingiausių pastarojo meto Kauno bylų – dėl jų kolegos motinos Nijolės Vaškevičienės ir ilgametės Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovės Valerijos Urmonienės nužudymų.

"Atsižvelgta ne vien į didelį šios bylos atgarsį. Paaiškėjo, kad atskleisti ne eiliniai buitiniai nužudymai, o gana sudėtinga dviguba žmogžudystė. Ja įtariamas ne mažiau sudėtingas asmuo. Mano 31 metų darbo praktikoje tiriant įvairias bylas – tai pirmas toks atvejis, nors problematiškų asmenybių tikrai yra buvę. Teismo psichiatrai išsamiai pasisakė ne vien apie K.Neoro bandymus imituoti psichikos ligą. Jis studijavo ne tik teisės mokslus, bet ir su jais susijusią medicininę literatūrą. Nepaisant to, mano giliu įsitikinimu, įrodymų perduoti šią bylą teismui tikrai pakako", – pastebėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Gintautas Žukauskas

Jo pavaldinių Jono Akelio, Esteros Venckienės, Vaidos Gasiūnaitės-Marcinkevičienės ir Mato Praškevičiaus darbą įvertino Kauno apskrities kriminalinės policijos padalinių vadovai.

Iškalbingi sutapimai

Kauno apygardos teismas K.Neoro bylą jau atvertė. Kol dar nėra jo verdikto, pretendentai į geriausių šalyje seklių titulą dar negali atskleisti visko, su kuo susidūrė, bandydami ištirti K.Neorui inkriminuojamus nusikaltimus ir rasti dingusių jo kaimynių palaikus.

"Kauno dienai" pavyko šiek tiek praskleisti paslapties šydą ir pakalbinti tyrėjus.

Pirmieji 86-erių metų V.Urmonienės nužudymo versiją iškėlė J.Akelio vadovaujamo 1-ojo jau minėtos Kauno AVPK valdybos skyriaus, ieškančio dingusių asmenų, pareigūnai.

"V.Urmonienė buvo ne tik Kaune žinomas žmogus. Nepaisant garbaus amžiaus, ji buvo geros sveikatos, todėl tikrai negalėjo išeiti į miestą ir pasiklysti. Keldami versiją dėl galimo nelaimingo atsitikimo, neatmetėme prielaidos, kad ji galėjo tapti ir nusikaltimo auka. Po dingusiosios buto apžiūros – aptikus ant stalo paliktą maistą, be priežiūros ilgesniam laikui paliktą katę, ko niekada anksčiau nėra buvę, pradėjome gilintis į šiuos iškalbingus sutapimus. Nors pirminės buto apžiūros metu kraujo pėdsakų neaptikome. Jie rasti tik per papildomą apžiūrą", – ikiteisminio tyrimo pradžią dėl V.Urmonienės dingimo prisiminė J.Akelis.

Keitė parodymus

"Kauno diena" rašė, kad K.Neoras tapo įtariamuoju aptikus ant V.Urmonienės buto palangės laikraštį, ant kurio buvo užrašytas jo mobiliojo telefono numeris. Kodėl V.Urmonienė jį ten užrašė, taip ir liko neatsakyta. Kaip ir tai, kam jos žudikui prireikė aukos buto bei sodo sklypo dokumentų.

Pasak J.Akelio, K.Neoro, kuris buvo V.Urmonienės sodo kaimynas, paaiškinimas, kad jiedu kalbėjosi prieš pat šios dingimą apie tujas, jo pasodintas per arti sklypo ribos, sausio mėnesį neatrodė įtikinamas. Be to, kitą dieną po V.Urmonienės dingimo jis kreipėsi pagalbos pas traumatologus dėl kulnikaulio lūžio – esą šį susilaužė, kai griuvo lipdamas Kauko laiptais.

"Bendrauti su K.Neoru buvo sudėtinga, nes vieną dieną pasakęs viena, kitą dieną jau tai paneigdavo – esą to neprisimenantis. Matyt, dar nebuvo susidėliojęs savo gynybos versijos", – svarstė J.Akelis.

Bandant sužinoti, kur paslėpti V.Urmonienės palaikai, iš pradžių K.Neoras kategoriškai neigė turintis su tuo kokį nors ryšį. Vėliau savo poziciją šiek tiek suminkštino: "Gerai, gal ir pasakysiu." Tačiau, anot J.Akelio, taip niekada ir nepasakė. O tie jo migloti pažadai –  greičiausiai tebuvo bandymas, kaip vėliau nustatė ekspertai, simuliuoti ligą.

Nepadėjo ir specialistai

Pasiteiravus apie V.Urmonienės palaikų paieškas, J.Akelis atsiduso: "Kur mes tik jų neieškojome! Ne tik Kaune, bet ir Elektrėnuose. Ne tik pagal K.Neoro telefono išklotines, bet ir jo parodymų nuotrupas. Į šias paieškas buvo įtraukta visa mūsų valdyba ir net kolegos iš kitų miestų."

Kad V.Urmonienės vonios patalpoje aptikti biologiniai pėdsakai – buto savininkės kraujo, konstatavo Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus ekspertės. Jos kartu su minėtais Kauno policininkais dalyvaus geriausio šių metų šalies seklio konkurse.

Ikiteisminį tyrimą dėl V.Urmonienės nužudymo pradėjo tos pačios Kauno AVPK valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja E.Venckienė. "Pareiškus K.Neorui įtarimą, jis tai kategoriškai neigė. Vėliau, supratęs, kad tyrimas sparčiai juda į priekį, pradėjo vaidinti ligonį – esą norėtų padėti, tačiau negali, nes neprisimena, bet pasistengs", – prisiminė E.Venckienė, kuriai K.Neoras taip pat niekada neprisipažino nužudęs V.Urmonienės, net ir kreipusis pagalbos į tam tam tikros srities specialistus, kaip bendrauti su tokio tipo asmenybėmis.

"Bandant prakalbinti K.Neorą pagal jų nurodytą metodiką, įtariamasis tepasakė, kad galbūt norėtų mums padėti. Ir tai tebuvo minimali prošvaistė", – teigė E.Venckienė.

Įkaltis šiukšlių konteineryje

Kad V.Urmonienė – galimai ne vienintelė K.Neoro auka, paaiškėjo apžiūrint šalia jos namų esančius šiukšlių konteinerius. Tai buvo padaryta vos gavus pranešimą apie moters dingimą.

"Nuosekliai patikrinome net kelių šiukšlių konteinerių turinį", – pasakojo J.Akelis.

Viename iš jų rasta sukarpyta asmens tapatybės kortelė, išduota 63-ejų kaunietei N.Vaškevičienei. Peržiūrėjus šalia esančių vaizdo kamerų įrašus, nustatyta, kad K.Neoras, kuris jau buvo siejamas su V.Urmonienės nužudymu, įeina į kiemą, kuriame stovi šis konteineris, su maišeliu, o išeina jau be jo.

Nesugebėjo įtariamasis paaiškinti ir šio fakto. "O kokių dar turite įrodymų?" – tokie būdavo jo atsakymai, pareigūnams pateikus naujų įkalčių.

Iš rastų skiaučių nustačius, kas yra bandyto sunaikinti dokumento savininkė, tikėtasi šios paklausti, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko. Paaiškėjo, kad ji – ne tik taip pat dingusi be žinios, bet ir K.Neoro kaimynė iš tos pačios S.Žukausko gatvės daugiabučio laiptinės, kaip ir V.Urmonienė, gyvenusi viena. Be to, yra kolegos, tuo metu dirbusio patrulių rinktinėje, motina. Pastarasis ir atrakino N.Vaškevičienės, kuri, kaip nustatyta, dingo kelios dienos prieš V.Urmonienės dingimą, buto duris.

Šokiruojanti informacija

N.Vaškevičienės bute pareigūnai teigia radę daug naudingos informacijos. Turėtas galvoje ir K.Neoro kraujas, kuris taip pat aptiktas tik ekspertų aparatūra.

Ikiteisminį tyrimą perėmus Kauno AVPK valdybos 3-iajam skyriui, tiriančiam rezonansines bylas, bei pareiškus K.Neorui įtarimą ir dėl N.Vaškevičienės nužudymo, jis užsisklendė nustojo bendrauti su pareigūnais.

Pasak bylą teismui rengusios šio skyriaus vyresniosios tyrėjos V.Gasiūnaitės-Marcinkevičienės, veltui jie bandė prakalbinti įtariamąjį net domėdamasi, kokius filmus mėgsta ir kokias knygas skaitė. Ši informacija taip pat buvo iškalbinga – paaiškėjo, kad mėgstamiausias K.Neoro serialas buvo "Deksteris" – apie teismo medicinos ekspertą, septynerius metus gyvenusį dvigubą gyvenimą – vedžiojant už nosies kolegas ir žudant esą blogiukus. O mėgstamiausios knygos – romanai apie žmogžudystes.

Teliko pusė svorio

"Bandant prakalbinti K.Neorą, šis atsakydavo: "Aš dedu bloką, t.y. užsiblokuoju, arba: palaukime ekspertizės rezultato, tada pakalbėsime", – prisiminė V.Gasiūnaitė-Marcinkevičienė. Pastaroji jo mėgta kartoti frazė – akivaizdus įrodymas, kad K.Neoras tikėjosi kitokios psichiatrų, konstatavusių, kad yra pakaltinamas ir gali stoti prieš teismą, išvados.

Prieš perduodant bylą teismui, K.Neoras iš viso atsisakė bendrauti su ikiteisminio tyrimo tyrėjais. "Sėdėdavo kabinete ir tylėdavo, neatsakydamas nė į vieną klausimą ir nežiūrėdamas į akis", – pasakojo šie.

Remiantis surinktais įrodymais, sugulusiais į keturiolika K.Neoro bylos tomų, neatmetama, kad dingusių jo kaimynių palaikų reikia ieškoti dalimis.

Anot teisėsaugininkų, tuo metu, kai buvo padaryti šie nusikaltimai, jis svėrė apie 100 kg. Per pirmąjį suėmimo mėnesį teigė numetęs 25 kg. O šiuo metu iš jo telikę pusė buvusio svorio. "Pamačiusi K.Neorą po metų, jo nepažinau", – prisipažino E.Venckienė.

Paieškos tęsiamos

Nemanoma, kad dingusiųjų palaikų būtinai reikia ieškoti ten pat. K.Neoras buvo sulaikytas už poros savaičių po N.Vaškevičienės dingimo, ir už dešimt dienų – po V.Urmonienės.

Ieškant dingusiųjų palaikų, V.Gasiūnaitės-Marcinkevičienės kolega iš to paties skyriaus M.Praškevičius perkasė visą K.Neoro artimųjų sodo sklypą, net po namo pamatais ir lauko tualetą.

Ugniagesių gelbėtojų narų prašyta apžiūrėti ir čia pat už tvoros esantį tvenkinį, nuleidus šio vandenį. Net buvo pastatyti tinklai, kad niekas nebūtų išplukdyta į Kauno marias. "Vienu metu jau manėme, kad kažką radome. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad aptiktas kaulas – gyvūno", – pasakojo V.Gasiūnaitė-Marcinkevičienė. Ji prisipažino iki šiol negalinti ramiai grybauti, nes tebeieško dingusių K.Neoro kaimynių palaikų, o ne grybų.

"Mes viliamės, kad galbūt K.Neoras prabils teismo metu", – neprarado vilties aptikti dingusiųjų palaikų ir J.Akelis.

Jokių galimų K.Neoro bendrininkų nenustatyta. Žinoma, kad jis neturėjo nei draugų, nei draugių.

Neįvertino oponentų?

"Kas gali paneigti, kad nesulaikius K.Neoro, nebūtų buvę daugiau aukų", – teigė akis į akį su juo bendravę pareigūnai. – Toks jausmas, kad jis bandė žaisti su mumis katę ir pelę, laikydamas save protingesniu už visus ir vis pateikdamas kokią nors užuominą." Neatmetama, kad bandydamas mėgdžioti savo mylimą Deksterį. Tačiau galbūt nelabai įvertino savo uniformuotų oponentų.

J.Akelis dirba policijoje 20 metų. "Pagal pripažįstamas vertybes, negalėčiau dirbti advokatu, nes esu įsitikinęs, kad asmuo padaręs nusikaltimą, negali likti nenubaustas", – viešai deklaravo jis.

21 metų stažą policijoje turinti E.Venckienė jau nuo penktos klasės gyveno, remdamasi devizu: "Ginti, saugoti padėti", kuris yra tapęs Lietuvos policijos šūkiu. "Toks mano kraujas", – sakė ši pareigūnė.

V.Gasiūnaitė-Marcinkevičienė užsivilko policininkės uniformą prieš vienuolika metų. "Tai – ne tik mano specialybė, bet ir pomėgis bei gyvenimo būdas. Aš nesuprantu tų, kurie skundžiasi, kad rytoj – pirmadienis ir vėl reikės į darbą", – teigė ji.

M.Praškevičius dirba policijoje dar tik trejus metus. Jis taip pat jau nuo mokyklos suolo svajojo padėti žmonėms, tirdamas sudėtingus nusikaltimus.

Visų jų nuotaikas pokalbio pabaigoje apibendrino V.Gasiūnaitė-Marcinkevičienė: "Duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, mums neleidžia abejoti, kad dingusias K.Neoro kaimynes nužudė kas nors kitas, o ne jis." Tačiau tai dar turi konstatuoti ir teismas.