Praėjusią savaitę Vilniaus gamtosaugininkai Kauno apylinkėse sulaikė neetatinius gamtos apsaugos inspektorius, kurie įtariami brakonieriavimu. Šiuo metu vis dar vyksta tyrimas, kuris jau dabar atskleidė daug įdomių detalių. O į incidentą reaguodami pilietiškai nusiteikę žvejai praneša, kad Kaune situacija itin prasta: marios pavirto brakonierių rojumi, tačiau gamtosaugininkai į tai visiškai nereaguoja.

Netoli Babtų esančiame Pauguvos miške praėjusią savaitę su medžiokliniais šautuvais pasirodę neetatiniai Kauno gamtos apsaugos inspektoriai nerimauti privertė gamtos mylėtojus. Grynas.lt pakalbinti žvejai mėgėjai pranešė, kad padėtis Kaune juos neramina jau seniai.

Pasak jų, Kauno mariose brakonieriai darosi vis įžūlesni, o tie, kas turėtų užsiimti jų tramdymu, užmerkia akis. Negana to, jie svarsto, kad Kauno aplinkosaugininkai iniciatyvos nesiima ne šiaip sau... Žvejai užsimena apie pareigūnų korupciją.

Viceministras: paaiškėjo daug įdomių detalių

Įtarimai, pareikšti Kauno neetatiniams inspektoriams į Kauno aplinkosaugininkus atidžiau pažiūrėti privertė ir Aplinkos ministerijos vadovybę. Ministerijos iniciatyva suformuotai specialiai darbo grupei pavesta išsiaiškinti situaciją ir pateikti išvadas. Tačiau šiandien paaiškėjus naujų aplinkybių ir gavus daugiau informacijos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, atsižvelgęs į komisijos prašymą, jos veiklą pratęsė dar savaitei.

Pasak Aplinkos ministerijos viceministro Lino Jonausko, kol vyksta tyrimas, brakonieriavimu įtariamų neetatinių inspektorių įgaliojimai sustabdyti. O tolimesnis jų likimas turėtų paaiškėti, kai darbo grupė pateiks išvadas. Vis dėlto L. Jonausko nuomone, įtariamieji, kad ir koks sprendimas būtų priimtas toliau dirbti vargu, ar galės, todėl turėtų susitaikyti su mintimi, kad jų įgaliojimai gali būti visiškai panaikinti.

Taip pat jis atskleidė, kad tyrimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, siekiant didesnio objektyvumo, vykdo Kėdainių aplinkos apsaugos agentūra: „Klausimų yra labai daug. Tyrimo medžiaga yra labai įdomi. Tačiau nenorėdamas tyrimui pakenkti, visų detalių atskleisti negaliu“, - teigė viceministras.

Pasidomėjus, kaip jis vertina Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbą, L. Jonauskas teigė, kad atsižvelgus į visų departamentų veiklos rodiklius, Kaunas nėra pirmaujantis: „Kauno aplinkosaugininkų darbą reikėtų vertinti atsižvelgiant į departamento darbo statistiką ir veiklos rezultatus. Galime palyginti su likusiais 7 aplinkos apsaugos departamentais. Šioje vietoje Kaunas yra viduryje. Reikėtų kitokios analizės – darbo efektyvumo.“

Tai, kad pastaruoju metu į pareigūnų akiratį pateko net trys Kauno ir Anykščių gamtosaugininkai, viceministras linkęs sieti su pasikeitusia Aplinkos ministerijos strategija: „Mano nuomone, tai yra mūsų griežtesnės aplinkosaugos kontrolės pasekmė. Vėliau rezultatai dar gerės.“

Teigiamas permainas L. Jonauskas sieja su griežtesne neetatinių inspektorių skyrimo tvarka. Anot jo, nors ji jau ir dabar sugriežtinta, netrukus permainų bus vėl. Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 500 neetatinių inspektorių.

Pareigūnas painiojasi faktuose

Aiškinantis nemalonaus incidento aplinkybes šKauno regiono Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko Alvydo Glinskio pasakojimas apie neetatinius inspektorius kiek pakito. Pareigūnas  anksčiau kitai žiniasklaidos priemonei kalbėjo, kad pričiupti neetatiniai inspektoriai lemtingąją naktį buvo pasiųsti į reidą. Tačiau kalbėdamas su GRYNAS.lt jis laikėsi jau kitos pozicijos, teigdamas, kad į jokį reidą neetatiniai inspektoriai siunčiami nebuvo.

„Neetatiniai gali reidus daryti savarankiškai, tik turi vadovybę informuoti. Šį kartą jie reidą darė savarankiškai“, - tikino jis.

Be to, abu vyrus jis įvertino teigiamai: dirbo gerai, žmonių nusiskundimų taip pat nesulaukta.
Taip pat jis pridūrė, kad Kauno regione yra beveik 50 neetatinių inspektorių. Tačiau A. Glinskis teigė, kad ne visų darbu yra patenkintas.

O Kauno aplinkosaugininkams žvejų metamus kaltinimus jis kategoriškai neigė sakydamas, kad kai yra galimybės, tikrinami visi gyventojų pranešimai. „Kai yra galimybė, važiuojame. Kiek spėjam, kiek važiuojam. Nėra taip, kad piktybiškai nevykstame. Jei po darbo neorganizuojami reidai, aišku, kad nenuvyksime. Regione dirbame šešiese, todėl sunku suspėti visur nuvažiuoti“, - aiškino A. Glinskis.

Žvejys: Kauno mariose – betvarkė

Esama padėtimi susirūpinęs žvejys Dainius kreipęsis į redakciją išreiškė nusiskundimą Kauno aplinkosaugininkais. Anot jo, šie į savo darbą žiūri atmestinai ir nėra linkę reaguoti į žmonių pranešimus. Dainius spėja, kad brakonierius ir gamtosaugininkus gali sieti asmeniniai ryšiai.

Jis žurnalistui papasakojo prieš keletą įvykusią nuostabą keliančią istoriją. Vyras piktinosi, kad į jo pranešimą apie Kauno mariose brakonierių užmerktus tinklus visiškai nebuvo sureaguota.

Grynas.lt skaitytojams pateikiame su savo pavardės atskleisti nepanorusio skaitytojo interviu fragmentą:

- Sakėte, kad esate susidūręs su Kauno aplinkosaugininkų abejingumu. Papasakokite detaliau apie šį atvejį.

- Prieš keletą metų žvejojau Nemune ir labai nustebau įsivėlęs į tinklą. Ilgai truko kol su peiliu jį supjausčiau ir išsivadavau. Tada plaukiau toliau ir vėl įsipainiojau. Nieko sau, galvoju. Kiek ten tų tinklų primėtyta.

Tada sutikau tuos žmones, kurie įmetė tuos tinklus. Pasakiau, kad jei jau žvejoja taip, tai tegu šūkauja garsiai, kad visi girdėtų ir neįplauktų į juos. Aišku, apsižodžiavom mes. Bet ir vėl įplaukiau į tinklą. Nu aš jį supjausčiau. Trūko kantrybė, todėl paskambinau Kauno aplinkosaugininkams ir pranešiau. Jie pažadėjo atvažiuoti ir išsiaiškinti situaciją. Bet aš žvejojau visą dieną – niekas neatvažiavo ir tų tinklų neieškojo. O vakare plaukiant atgal tų tinklų jau nebuvo ir tos mašinos nebuvo. Jie viską susirinko ir išvažiavo.

Bet įdomiausia, kad man grįžtant privažiavo furgonas, kuriame sėdėjo žmonių, ir stabtelėjo. Nužiūrėjo mane. Jie žinojo, kad buvo įskųsti. Manau, kad viskas būtų pasibaigę daug liūdniau, jei aš būčiau buvęs be savo kariškos uniformos. Jie žinojo, kad užpuolę karininką turės problemų. Todėl tam nesiryžo. Bet mačiau, kad jie buvo nusiteikę rimtai. Tokia ir padėtis. Net baisu kreiptis į gamtosaugininkus. Jie ne tik kad neatvažiuoja, bet ir praneša pažeidėjams.

- Ar tai vienintelis jums žinomas įvykis?

- Prie Birštono nuolat „kabliaujama“. Ten vietiniai gaudo žuvį ir dieną naktį. Niekas jų negaudo. Ta žuvis patenka į vietines kavines ir pan. Todėl kyla abejonių: ar nebus taip, kad dalis pinigų tenka aplinkosaugininkams už tai, kad jie nieko nedarytų. O jie nieko ir nedaro.

Taip pat didelė blogybė, kad Kauno mariose prie elektrinės žvejojama, nors to daryti negalima. Bet vėlgi į tai niekas nereaguoja. Ten gali žvejoti tik išskirtiniai. Žinoma, gal būt norėtume ir mes, žvejai mėgėjai, ten pabandyti, bet žinome, kad negalima. Jei nuo kranto ten kas žvejoja, tai dėl to problemų daug nekyla, bet kai iš valčių... Tai nėra gerai.

Apskritai, Kauno mariose nuolat brakonieriaujama. Žvejai praneša, bet nėra jokios reakcijos. Absoliučiai niekam tai neįdomu. Kažin ar išvis verta kreiptis į gamtosaugininkus. Tokie žmonės turi stogą ir jie nieko nebijo. Žvejai kalba, kad nelegaliai žvejoja „agurkiniai“ ir viršininkų giminaičiai. Dėl to ir mažėja žuvies ištekliai. Niekas negalvoja, kad po mūsų jos gali ir nelikti. O jei niekas nesikeis, taip ir bus. Bet žvejai kalba, kad naujajam ministrui Mazuroniui ir jo vienam viceministrui tai rūpi. Todėl šiemet padėtis jau kiek pagerėjo.