Vėlyvas pavasaris, Centrinėje Europoje siaučiantys potvyniai ir kitos stichinės nelaimės gali turėti įtakos žemės ūkio produktų kainoms Lietuvoje.

Bėda viena nevaikšto

Šiais metais vėlai atėjęs pavasaris – ne vienintelė Europos ūkininkų problema. Gegužės pabaigoje prasidėję lietūs sukėlė potvynius, kurie užtvindė dalį Centrinės Europos. Labiausiai potvyniai paveikė Vokietiją, Čekiją ir Austriją. Šiek tiek mažiau kliudė Šveicariją, Vengriją, Slovakiją ir mūsų kaimynes Baltarusiją bei Lenkiją.

Potvyniai niokoja ne tik žmonių namus, bet ir žemės ūkio plotus. Nors tai atrodo gana toli, tokios nelaimės gali turėti įtakos maisto kainoms Lietuvoje.

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas tvirtino, kad jei potvyniai centrinėje Europos dalyje ir padarys kokią nors įtaką Lietuvos žemės ūkiui, tai labiausiai bus paveikti augalinės kilmės produktai, o ypač grūdai.

„Jei potvyniai smarkiai pakenks Čekijos, Vokietijos bei kitų šalių derliui ir Europos rinkoje šių produktų kiekis sumažės, kainos gali pakilti“, – sakė A.Stančikas.

Kainos, kuriomis Lietuvos ūkininkai parduoda savo produkciją, priklauso ir nuo pasaulinės rinkos. Todėl pakilus kainoms visoje Europoje, jos pakils ir Lietuvoje.

Vėlyvas pavasaris dažnai gali turėti didesnę įtaką. Vėluojant pavasariui augalai vėliau pasėjami, todėl turi mažiau laiko augti ir derlius būna mažesnis. Tačiau ko nors prognozuoti A.Stančikas nesiryžta. „Šiuo metu, kol augalai dar nesubrendę, sunku pasakyti, koks bus derlius. Nuo derliaus priklausys ir kainos“, – sakė A.Stančikas.

Didelio kilimo nežada

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad lengvai transportuojamų žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, grūdų, kainos labai veikiamos viso pasaulio įvykių. Tačiau jis teigė, kad lietuviai už šiuos žemės ūkio produktus šiemet neturėtų mokėti brangiau.

„Kol kas reakcijos į tai, kas vyksta Europoje, nematyti. Man atrodo, tai neturėtų labai atsiliepti bendram pasauliniam grūdų derliui“, – sakė jis. Didesnę įtaką potvyniai gali turėti braškių kainoms, nes iš pietinių valstybių braškės į Lietuvą atvežamos tuo metu, kai čia jos dar neprinokusios.

„Potvyniai tikrai gali pakoreguoti braškių kainas. Bet aš neturiu informacijos, ar tos liūtys palietė braškynus, – sakė R.Juknevičius. – Galėčiau teigti, kad pasaulis vis dėlto globalus ir lokalūs kataklizmai labai neišbalansuoja pasaulinės rinkos, nebent tai yra produkcija, kuri netoli transportuojama.“

Derlius gali ir nenukentėti

Kalbant apie vėluojantį pavasarį, R.Juknevičius sako, kad taip jau yra, jog „vėlyvas pavasaris niekada nebūna labai gero derliaus pranašas“. Tačiau jis tvirtina, kad yra tikimybė, jog šiais metais derlius gali nenukentėti ir kainos gali būti netgi šiek tiek mažesnės.

„Yra galimybė, kad kainos išliks tokios aukštos, kaip ir buvo, bet daugiau yra šansų, kad žaliavos turėtų pigti. Tai dabar rodo išankstinių sandorių padėtis“, – teigė R.Juknevičius.

Nors R.Juknevičius negali užtikrinti, kad kainos nedidės, jis sakė, kad didelių problemų dėl brangstančios duonos neturėtų kilti. Staigius kainų kilimus gali sukelti nebent tokios netikėtos stichinės nelaimės kaip sausra ir tik tuo atveju, jei sausra ištiktų didelius regionus.

Gegužę grūdų kainos krito

Lietuvoje grūdų supirkimo kainos gegužės pabaigoje mažėjo.

Maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina penktąją gegužės savaitę, palyginti su pirmąja, sumažėjo 9,3 proc., iki 754,5 lito už toną. Tokius duomenis pateikia žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“.

Antros klasės kviečių supirkimo kaina smuko 5,4 proc., iki 714,3 lito, pašarinių miežių – 6,4 proc., iki 652,7 lito, rugių – 9,5 proc., iki 590,5 lito už toną.

Vidutinė rapsų supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 3,2 proc., iki 1481,9 lito už toną.