JAV, Europos ir Azijos šalių centriniai bankai sumažino bazines palūkanų normas, tačiau skolininkų šios naujienos nepradžiugino – palūkanos nekrenta ir, regis, artimiausiu metu nekris.

"Įprastu atveju, jei centriniai bankai taip netikėtai būtų sumažinę palūkanų normas, tarpbankinės palūkanos būtų kritusios tą pačią sekundę. Tačiau šįkart taip nenutiko, tarpbankinės palūkanos susvyravo, tačiau nenukrito", – kalbėjo bendrovės "Danske Markets" Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.
Trečiadienį Europos centrinis bankas (ECB) bazinę palūkanų normą sumažino iki 3,75 proc., tačiau tarpbankinės palūkanų normos ir toliau kopė aukštyn.

Dabar 6 mėnesių LIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasirengę paskolinti lėšų kitiems bankams) eurais siekia 5,44 proc. "Normaliu atveju jis būtų procentu mažesnis", – sakė banko "Swedbank" Iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis.

Kalbintų ekspertų teigimu, centriniai bankai davė ženklą finansų rinkos dalyviams, kad rimtai vertina susiklosčiusią situaciją ir dės pastangas jai pagerinti.

"Paprastai taip elgiamasi, kai norima paskatinti bankus išduoti kreditus įmonėms ir kitiems bankams bei taip skatinti ekonomikos plėtrą. Tačiau šiuo savo žingsniu centriniams bankams nepavyko išspręsti pagrindinės problemos, kuri ir lemia tarpbankinių palūkanų normų kilimą, – tai sumažėjęs bankų tarpusavio pasitikėjimas bei nenoras skolinti", – aiškino G.Gečiauskienė.

Kadangi pasitikėjimas tarp bankų kritęs, jie atsisako suteikti paskolas vieni kitiems, didėja palūkanos. "Ir jos nekris, kol įtampa neatslūgs, – tikino pašnekovė. – Įtampa ims mažėti, kai baigsis bankų bankrotai, prie to prisidės ir vyriausybių mesti pinigai. Daugiau pasitikėjimo finansų sistemoje gali atsirasti kitų metų pradžioje. Tuomet galime pamatyti ir palūkanų kitimą mažėjimo linkme."

Bankų ekspertai nesiryžta prognozuoti, kur link pasuks lito palūkanos. "Jei kyla euro palūkanos, kyla ir lito, tačiau pastarąsias veikia daugiau kitų papildomų veiksnių: ekonominės situacijos pokyčių, litų paklausos", – sako V.Baltuškonis.

G.Gečiauskienė lito palūkanas netgi prilygino fikcijai. "Lito palūkanos – tarsi fikcija, ilgesnio termino bankų sandoriai dėl paskolų litais nevyksta. Taigi pusmečio ar metų VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasirengę paskolinti lėšų litais kitiems bankams – red. past.) nėra paremtas realiais sandoriais. Tai nėra tikra pinigų kaina. Jei kuriam nors bankui reikėtų pasiskolinti labai didelę sumą litais, jis, ko gero, neturėtų tokios galimybės už jokius pinigus. Manau, kad lito palūkanoms kristi nėra jokių šansų. Jos kils, o jei ir mažės, tai tik po to, kai kris euro palūkanos", – mano ji.

Neatmetama prielaida, kad tarpbankinė palūkanų norma litais gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Palūkanos eurais gali dar šiek tiek kilti, ypač jei finansų rinkos toliau patirs sukrėtimų, naujų bankų bankrotų, nuostolių, neduos rezultatų vyriausybių patvirtinti gelbėjimo planai.