Restoranuose ir kavinėse besisukantiems padavėjams gyventojai arbatpinigių nebegaili. Tačiau dažnam kyla klausimas – ar reikia papildomai atsidėkoti pavalgius dienos pietus, o kaip pasielgti grožio, masažo salone, kirpykloje?

Atsidėkoja retas

Šimtai ar net tūkstančiai papildomų litų per mėnesį – tuo giriasi kai kuriuose restoranuose, kavinėse ar baruose dirbantys padavėjai ir barmenai. Tačiau kitokias paslaugas teikiančių įstaigų aptarnaujantis personalas tuo pasigirti negali – nors užsienyje įprasta, Lietuvoje tradicija palikti arbatpinigių taksi vairuotojams, kirpėjams, kosmetologams ar masažuotojams dar nepaplitusi.

Tiesa, kai kuriuose grožio ar masažo salonuose jau galima pamatyti specialių dėžučių su užrašais, skelbiančiais, kad klientai specialistams gali palikti arbatpinigių. Tokių pat dėžučių arba indų stovi ir kavinėse ar kepyklose, alaus parduotuvėse, kur klientai, norėdami įsigyti maisto ar gėrimų, stovi bendroje eilėje, o ne aptarnaujami prie staliukų.

Nors gyventojai po truputį pratinami palikti arbatpinigių ne tik kavinėse ar restoranuose, didelių turtų už parodytą dėmesį įvairias paslaugas teikiantys specialistai kol kas nesikrauna.

Sostinėje esančiame masažo salone „Khmer Massa“ klientams apie arbatpinigius primena specialios dėžutės. Jų padėta masažo kambariuose, todėl atliktu darbu patenkinti klientai po seanso gali papildomai atsidėkoti mesdami į jas monetų ar banknotų.

Šio masažo salono administratorė Violeta teigė, kad klientų paliktais arbatpinigiais masažuotojai labai džiaugiasi, deja, jų palieka toli gražu ne kiekvienas apsilankęs. Violeta pridūrė, kad kartais klientai masažo meistrams atsidėkoja ir kitaip.

„Vienas klientas masažuotojui žiemą atsidėkojo padovanodamas vilnones kojines“, – pasakojo Violeta.

Masažuotojais šiame salone dirba iš šiltų kraštų – Tailando ir Kambodžos – atvykę specialistai. Violeta sakė, kad tikriausiai per masažą darbuotojas ir pasiskundė, kad jam Lietuvoje šalta, o procedūra likęs patenkintas klientas ir atsidėkojo atnešdamas šiltą apavą.

Palieka banknotų

Grožio salono „Sarma Style“ darbuotoja taip pat pasakojo, kad įprotį palikti arbatpinigių turi ne visi klientai. Tie, kurie arbatpinigių palikti yra linkę, per daug nekreipia dėmesio, koks specialistas procedūrą jiems atlieka.

„Vieni palieka arbatpinigių, kiti ne. Tai nepriklauso nuo to, pas kokį specialistą jie lankosi, priklauso tik nuo žmogaus būdo“, – teigė salono darbuotoja.

Ji sakė, kad arbatpinigių kartais gauna visi salono darbuotojai – tiek kirpėjai, tiek kosmetologai, manikiūrininkai ir kiti specialistai.

„Popierinių pinigų paprastai palieka, ne monetų“, – apie arbatpinigių dydį grožio salone kalbėjo darbuotoja.

Sąlygos palikti arbatpinigių sudarytos ir kepyklos „Pinavija“ klientams, nors jie prie staliukų čia ir neaptarnaujami – norėdami užsisakyti maisto ar gėrimų jie turi stovėti eilėje prie prekystalio. Šalia kasos aparato kepykloje stovi ir taupyklė – į ją ir krinta klientų paliekami arbatpinigiai.

„Dažniausiai klientai įmeta likusią grąžą. Popierinių pinigų į taupyklę nemeta. Jais atsidėkoja nebent darbuotojui tiesiogiai už tai, kad padarė ką nors tikrai labai gražaus, pavyzdžiui, labai gražų tortą iškepė“, – šypsojosi kepyklos pamainos vadybininkė Vilma.

Į taupyklę sukritusius klientų pinigus pamainos pabaigoje išsidalija visi tuo metu dirbę kepyklos darbuotojai. Tiesa, jiems tenka ne kažin kas. Vilma atskleidė, kad kartais per vieną pamainą klientai į taupyklę primeta vos dešimt litų papildomų pinigų.

Arbatpinigiai apmokestinami

Nors arbatpinigių gaunantys darbuotojai džiaugiasi papildomais pinigais, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad šis iš klientų gaunamas atlygis apmokestinamas panašiai kaip ir įprastas darbo užmokestis.

Pasak VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotojos Alinos Gaudutytės, arbatpinigiai Lietuvoje apmokestinami dvejopai.

Pirmas variantas – apmokestinami arbatpinigiai, kai jie įskaičiuojami į sąskaitą, arba visi arbatpinigiai atitenka bendrovei ir ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką. Kitaip jie apmokestinami, kai gautus arbatpinigius darbuotojai pasilieka patys.

Jeigu restoranas ar kavinė darbuotojų iš klientų gautus arbatpinigius priskiria bendrovės pajamoms, o vėliau iš šių lėšų darbuotojams išmoka sumas kartu su darbo užmokesčiu, jų vadovai privalo sumokėti ir pajamų mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo bei valstybinio socialinio draudimo įmokas.

A.Gaudutytė teigė, kad jeigu arbatpinigius darbuotojai pasilieka sau, deklaravę šias pajamas iki kitų kalendorinių metų gegužės 1-osios visus mokesčius jie turi sumokėti patys.

Komentaras

Arminas Lydeka

Protokolo ekspertas

Aptarnaujančiam personalui visada galima palikti arbatpinigių, bet tai nereiškia, kad tai daryti privaloma. Net ir per dienos pietus yra garbinga palikti arbatpinigių, nes žmogus atnešė patiekalą, nors galbūt su klientu reikėjo mažiau dirbti, mažiau dėmesio skirti, nes patiekalų pasirinkimas nedidelis, įrankiai tie patys.

Galbūt per dienos pietus arbatpinigių reikėtų palikti mažiau, bet padavėjas vis tiek aptarnavo, stengėsi, todėl tokiu atveju teisingiau arbatpinigių palikti. Natūraliai nuo sąskaitos Europoje orientuojamės palikti apie 10 proc. arbatpinigių, Lietuvoje vidurkis yra 7–8 proc., nes arbatpinigių tradicijos nėra tokios gajos, gyvename vargingiau negu turtinga Vakarų Europa. Valgant dienos pietus užtektų palikti kokius 5 proc. arbatpinigių nuo visos sąskaitos sumos – litą ar du. Galima palikti ir lito nesiekiančių arbatpinigių, pavyzdžiui, jeigu sąskaitoje yra konkreti litų suma ir centai, mes palikome kupiūrą, o grąža yra tiktai centai, – tų centų galime neimti, į piniginę nedėti, o kaip arbatpinigius palikti. Pavyzdžiui, sąskaita yra 19,1 lito, padėjome 20 litų kupiūrą, tad grąžą centais paliekame kaip arbatpinigius.

Amerikoje arbatpinigių žmonės palieka bet kokiam aptarnaujančiam personalui – kirpėjams, taksi vairuotojams ar masažuotojams. Drįsčiau teigti, kad Lietuvoje šios praktikos dar nėra arba ji mažai paplitusi. Tiesa, Amerikos negalėtume vertinti kaip pozityviojo pavyzdžio. Todėl, kad ten per arbatpinigius daromas verslas – iškreipiama arbatpinigių idėja. Ten gana daug kavinių, restoranų, kur arbatpinigiai iš karto įtraukiami į sąskaitą. Iš restorano pusės tai itin negarbingas dalykas, nes arbatpinigiai nėra privalomi, tai yra kaip papildoma padėka aptarnaujančiam personalui už didesnį dėmesį, šypseną, pastebėtą problemėlę prie stalo – kad laiku pribėgo, pavalė, patvarkė. Kai arbatpinigiai įtraukiami į sąskaitą, iš jų padaromas verslas – lyg savaime suprantamas dalykas, kad klientas privalo palikti papildomų pinigų už aptarnavimą. Amerikoje tokia praktika gana plačiai paplitusi.

Kirpėjui, masažuotojui ar taksi vairuotojui arbatpinigių galima palikti tiek pat, kiek paliekama restorane ar kavinėje, – apie 10 proc. paslaugos kainos. Jeigu masažas kainuoja 100 ar 120 litų, arbatpinigių paliekama maždaug 10 litų. Jeigu kirpimas kainuoja 50 litų, gali būti paliekama 5 ar 10 litų.

Jeigu nėra specialaus indo, į kurį galima įmesti arbatpinigių, jų reikėtų palikti tiesiog ant stalo. Sistema pasidėti indą arbatpinigiams yra atėjusi iš Rytų valstybių, Arabų šalių. Egipte, Tunise, Turkijoje tokie indai populiarūs – ten bet kur ir bet kada turi būti galimybė gauti papildomą monetą. Dabar tokios dėžutės su užrašu „Tips“ paplitusios visame pasaulyje. Tačiau tokia praktika taip pat nėra pati geriausia, tai tarsi primygtinis priminimas žmogui: „Tik tu neužmiršk man padėkoti.“ O juk arbatpinigiai ir yra padėkojimas, tik ne žodinis, o materialus – duodant monetą. Reikalauti padėkojimo ne visai garbinga.