Nekilnojamojo turto kainų burbulas nesprogo, bet jis pradurtas, bliūkšta. Ir gana sparčiai. Naujos statybos būstas per šiuos metus atpigo 15–20 proc. ir manoma, kad dar tiek pat pigs.

Surado kaltus

Su tokia realybe ir prognozėmis pasidalijo dešimtmečio veiklos Lietuvoje sukaktį paminėjusio nekilnojamojo turto agentūros "Ober-Haus" specialistai.
Įmonės generalinis direktorius Vytas Zabilius įsitikinęs, kad šiandienę krizę nekilnojamojo turto rinkoje lėmė ne kokie nors nepamatuoti investuotojų veiksmai, o tik prasta padėtis finansų rinkoje.

"Viskas priklauso nuo bankų politikos, mėnesio įmokų už paskolas. Bankai šiuo metu užsukę paskolų čiaupą arba tos paskolos labai brangios. Jeigu būsto kreditai vėl būtų suteikiami nustačius maždaug 6 proc. bendrą palūkanų normą, viskas stotųsi į vietas – nekilnojamojo turto rinka atsigautų, ekonomika vėl kiltų", – sakė V.Zabilius.

Grįžtam atgal

Gyventojams, ėmusiems būsto kreditus 1998–2001 m., bankai nustatydavo gana griežtas sąlygas. Palūkanos buvo didelės, o paskolos grąžinimo laikotarpis – ypač trumpas. Nuo 2001 m. vidurio bankai ėmė paskolas išduoti net dvidešimčiai metų. Tai leido gyventojams mažinti mėnesio įmokas, būstas tapo įperkamesnis.

Dar įperkamesnis nekilnojamasis turtas tapo paskolų laikotarpį pailginus iki 40 metų ir didėjant atlyginimams. Tačiau tuomet turto kaina irgi ėmė sparčiai kopti aukštyn ir mėnesio įmoka bankui padidėjo dėl to, kad reikėjo skolintis dideles sumas.
"Jeigu bankai ne tik padidins palūkanų normą, bet ir sutrumpins paskolų laikotarpį, būsto kainos kris du tris kartus. Bet tokių pokyčių vargu ar galima tikėtis", – vylėsi V.Zabilius.

Esant dabartinėms skolinimosi sąlygoms pinga ne tik naujos, bet ir senos statybos būstas didmiesčių gyvenamuosiuose rajonuose. Žemės sklypai – ne išimtis. Ypač tie, kurie neparengti statyboms, be infrastruktūros. Vis dėlto sklypai, kurie skirti gyvenamiesiems namams statyti, kitais metais bus paklausi prekė.

Domisi, bet neperka

Pastaruoju metu pirkėjams į pagalbą sprendžiant būsto finansavimo klausimus peršasi patys būsto statytojai, pateikdami siūlymus butus išsimokėtinai įsigyti tiesiogiai iš jų pačių. Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, tokios paslaugos vargu ar sujudins bankus. Gali būti, kad laikui bėgant būsto statytojai klientus, pirkusius butus išsimokėtinai, perleis bankams, nes patys nebus pajėgūs spręsti specifinių bėdų, kurios finansų institucijoms yra kasdienybė.

"Norinčių pirkti būstą ir besidominčių tokia galimybe yra daug. O perkančių – mažai. Pirkėjai turbūt laukia. Reikia pripažinti, kad šiandien laukiama ne tik kainų pokyčio, bet ir palankesnių bankų sąlygų. Buvo atvejų, kai būsto įsigijimu pradėję domėtis gyventojai prieš kelis mėnesius gavo vienokį banko siūlymą, o kai jau rado norimą turtą, bankas padiktavo kur kas griežtesnes sąlygas. Reikia tikėtis, kad ryžtingų veiksmų imsis ir naujoji Vyriausybė, sudarysianti bankams sąlygas vėl atsukti būsto finansavo čiaupus", – kalbėjo "Ober-Haus" vadovas V.Zabilius.

Bankai sąlygų nekeis

Lietuvos bankas, atlikęs komercinių bankų apklausą, paskelbė, kad skolinimo sąlygos griežtėjo. Beveik visi apklausoje dalyvavę bankai (91 proc.) teigė, kad pastarąjį pusmetį sugriežtino būsto paskolų suteikimo sąlygas.

Bankai nurodė, kad paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų griežtinimą labiausiai lėmė bendra ekonominė padėtis ir didėjanti būsto rinkos perspektyvų rizika. Finansavimo išlaidos ir balansiniai suvaržymai bei bankų konkurencija taip pat neliko paskutinėje vietoje.

82 proc. apklausoje dalyvavusių bankų nurodė padidinę tiek vidutinės, tiek rizikingos paskolos maržą, visi bankai sugriežtino reikalavimus, nustatomus užstatui.
Ilgai augusi būsto paskolų paklausa antrą pusmetį iš eilės sumažėjo. Bankai tikisi, kad paskolų namų ūkiams paklausa ir toliau mažės.

Nė vienas iš apklausoje dalyvavusių bankų neketina švelninti paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų. Šiek tiek sugriežtinsiantys skolinimo sąlygas nurodė 64 proc. apklausoje dalyvavusių bankų, labai griežtinti skolinimo sąlygas planuoja 18 proc. respondentų, o kiti 18 proc. jų neketina keisti per ateinančius šešis mėnesius.

Šaltinis: Lietuvos bankas