Muay Thai treneris: su sportu būsiu iki gyvenimo pabaigos (interviu) Pereiti į pagrindinį turinį

Muay Thai treneris: su sportu būsiu iki gyvenimo pabaigos (interviu)

2013-02-22 16:48
Muay Thai treneris: su sportu būsiu iki gyvenimo pabaigos (interviu)
Muay Thai treneris: su sportu būsiu iki gyvenimo pabaigos (interviu) / iš asmeninio arch.

Žydrūnas Jasiūnas – žmogus, visą savo gyvenimą atidavęs sportui ir tikintis gera kovos menų ateitimi Lietuvoje. Jis žino turbūt visas Muay Thai technikos subtilybes ir sugeba perduoti jas jauniems bei perspektyviems sportinininkams.

Visada besišypsantis ir žinantis atsakymus į visus rūpimus klausimus kovos menų tema. Gyvenęs Šiauliuose, bet prieš dešimtmetį gavęs pasiūlymą dirbti sporto klube „Forum Palace“ ir nedvejodamas persikėlęs į Vilnių.

Sostinės gyvenimas neišgąsdino Muay Thai trenerio, ilgamečio Lietuvos Muay Thai sąjungos prezidento. Ž.Jasiūnas liko Vilniuje, kad padėtų tobulėti dabartiniams Lietuvos bei pasaulio čempionams, kad pasidalintų savo patirtimi ir padėtų siekti vis aukštesnių rezultatų.

Viskas prasidėjo ne nuo kovos menų

– Pradėkime nuo turbūt dažniausiai užduodamo klausimo: kaip susidūrėte su sportu ir kur pirmiausia išbandėte save?

– Sportuoti pradėjau būdamas penkerių su puse metų ir už tai esu labai dėkingas savo tėvui. Kadangi mano vaikystės metais Rytų kovos menai buvo draudžiami (tarybų valdžios sprendimu), jis mane pastūmėjo pabandyti plaukimą. Taip  kasdien, paėmęs iš daželio, vesdavo į plaukimo treniruotes. Plaukimas tuo metu man buvo viskas – visas jėgas ir laiką skyriau tik tam.

– Bet plaukimo Jums neužteko?

– Žinojau, kad plaukimas visuomet galės likti antraeile sporto šaka, todėl norėjosi kažko daugiau. Kalbant apie kovos menus, pasirinkimai tuo metu buvo tik du – boksas arba imtynės. Aš pasirinkau boksą.

– Boksas, žinoma, jau šiek tiek arčiau Rytų kovos menų, bet kada prasidėjo būtent jų naujoji era?

– Taip, boksas tikrai artimas tam. Laikui bėgant pradėjo sklisti kalbos apie iki tol negirdėtus Rytų kovos menus, kurie man kėlė didžiulį susidomėjimą. Laimei, 1988 metais TSRS valdžios sprendimu buvo atšauktas Rytų kovos metų draudimas. Nuo tada ir prasidėjo Rytų kovos menų atgimimas. Buvo pradėti propaguoti ušu, karate, kovinė savigyna.

– Kokiomis sąlygomis ir kur Jūs sportavote?

– Kadangi Rytų kovos menai buvo visiškai naujos sporto šakos, treniruotis tekdavo ten, kur priimdavo (šypteli). Prašydavome leidimo treniruotis imtynių salėje, kartais padėdavo boksininkai. Teko treniruotis net kultūros centro šokių salėje, bet tas nepastovumas duodavo gerų emocijų. Buvo smagu, nes viskas atrodė nauja. Norinčių sportuoti buvo tiek daug, kad treneriai turėdavo skelbti konkursus ir pagal jų rezultatus atrinkti geriausius.

Muay Thai kovose – plačiausias smūginės technikos pasirinkimas

– Kodėl pasirinkote būtent Muay Thai? kuo jis, Jūsų nuomone, išsiskiria iš kitų kovos menų?

– Su Muay Thai susidūriau visiškai atsitiktinai. 1992 metais išvažiavau gyventi į Vokietiją. Ten arčiausiai mano namų buvo būtent Muay Thai sporto klubas. Vos tik įžengiau į tą salę ir pamačiau, kokios ten treniruotės, supratau – tai mano sportas!

– Kuo jis, Jūsų nuomone, išsiskiria iš kitų kovos menų?

– Tai vienintelės kovos, kuriose galima naudoti visiškai visą smūginę techniką.

– Galbūt Jūs buvote vienas iš Muay Thai pradininkų Lietuvoje?

– Pradininku Lietuvoje būti negalėjau, nes tuo metu gyvenau Vokietijoje, ten ir treniravausi. Muay Thai pradininkas Lietuvoje yra Marius Misiūnas. Aš pretenduoju į pirmojo lietuvio, kovojusio užsienyje pagal Muay Thai taisykles vardą (šypsosi).

– Kada ir kur tai buvo?

– Mano pirmoji Muay Thai kova įvyko 1992 metais, Bremene.

Trenerio darbas ir mokinių pasiekimai

Ž.Jasiūnas (dešinėje) Muay Thai paslapčių moko jau beveik 20 metų (asmeninio arch. nuotr.)

– O kada pradėjote dirbti treneriu?

– Grįžęs į Lietuvą iš karto nusprendžiau kitus pradėti mokyti Muay Thai kovos meno. Todėl nieko nelaukdamas, 1996 metais, surinkau būrį jaunuolių ir pradėjau juos treniruoti.

– Lietuvoje įmanoma pragyventi dirbant tokį darbą?

– Pirmi penkeri metai buvo labai sunkūs. Treniruodavau tik po darbo. Iš trenerio algos pragyventi tuo metu buvo neįmanoma. Dieną tekdavo dirbti, kad užsidirbti pragyvenimui, o vakare vesti treniruotes. Šiuo metu situacija kitokia – trenerių darbas daug geriau vertinamas.

– Ar niekada nebuvo kilęs noras viską mesti ir imtis kitos veiklos?

– Neslėpsiu, keletą kartų kilo noras mesti trenerio darbą, bet meilė Muay Thai nugalėjo (šypteli).

– Dirbate treneriu sporto klube „Vendetta“. Kiek auklėtinių jame turite? Ar dirbate tik su suaugusiais?

– Taip, treniruoju „Vendettoje“. Sportininkų yra tiek, kiek telpa į salę (juokiasi). Dirbu su įvairaus amžiaus ir sportinio meistriškumo grupėmis.

– Treniruodamas jaunus žmones koncentruojatės į rezultatus ar jų, kaip asmenybių tobulinimą?

– Visų pirma asmenybė, o tik vėliau rezultatai.

– Asmenybių formavimas, psichologinis paruošimas – visai tai įeina į trenerio pareigas. Ar sunku viską suderinti?

– Taip, tiesa, treneriui tenka ir auklėtojo vaidmuo. Vaikai  į treniruotes ateina iš labai įvarių šeimų, todėl jų elgesys bendraamžių būryje būna skirtingas. Vieni būna ištvermingi, kiti – išlepę, vieni – ramūs, kiti – be galo išdykę. Sportuodami grupėje jie išmoksta elementaraus bendravimo, atsiranda pagarba savo treneriui ir, žinoma, kartu sportuojantiems draugams.

– Ar visi paklūsta taisyklėms ir siekia tikslų?

– Sportininko gyvenimas yra disciplinuotas. Norint pasiekti sportinių rezultatų, tenka daug ko atsisakyti, o tam pasiryžta tik stipriausi. Laikas parodo, su kuriais galime siekti aukštumų, o kurie tiesiog lieka pusiaukelėje.

Didžiausia viltis – sūnus Martynas Jasiūnas

– Gal kuriame nors iš savo auklėtinių įžvelgiate ypatingą talentą ir dedate daug vilčių?

– Pas mus treniruojasi nemažai gerų sportininkų, bet didžiausia mano viltis, tai mano sūnus Martynas. Su juo šiuo metu ruošiamės jaunių pasaulio čempionatui – treniruojamės daug, labai profesionaliai ir tikimės pasiekti puikių rezultatų.

– O kad visi turėtų tokią motyvaciją...

– Tame ir yra didžiausia bėda. Per tuos metus, kai dirbu treneriu, talentų mačiau daug. Gaila, bet retas, kuris nori siekti aukštumų... Dauguma apsiriboja Lietuvos medaliais ir galvoja, kad toliau žengti nereikia, pristinga ryžto.

– Geriau, Jūsų nuomone, sekasi tiems, kurie daug dirba ar tiesiog reikia talento?

– Pasiekti gerų rezultatų daug dirbant galima, bet kad pasiektum puikių ar tiesiog aukščiausių – turi būti tam sutvertas. Raktas į sėkmę yra sportininko genai ir teisingai pasirinkta sporto šaka.

Treniruojasi ir merginos

Muay Thai sparčiai populiarėja Lietuvoje (asmeninio arch. nuotr.)

– Ne paslaptis, kad treniruojate ir merginas. Kuo šis darbas skiriasi nuo darbo su vaikinais?

– Taip, į treniruotes ateina ir merginos. Didelio skirtumo tarp jų ir vaikinų tikrai nėra. Muay Thai - dinamiška sporto šaka, todėl ji tinka bei patinka ir moteriškos lyties atstovėms.

– Bet juk daugelis mano, kad kovinės sporto šakos (ar, šiuo atveju, Muay Thai)  – banditų sportas?

– Labai įdomus klausimas (juokiasi). Gal kas ir turi tokią nuomonę apie kovinių sporto šakų atstovus, bet turbūt tie patys žmonės pasakytų, kad LR Seime vien „vagys“, o kelių policininkai „kyšininkai“ (šypteli). Tie, kurie sportuoja ir siekia aukštų rezultatų, į tokias kalbas nereaguoja ir žino, kaip yra iš tiesų. Visą savo laisvalaikį praleidžiant treniruotėse ir varžybose, profesionaliems sportininkams, „banditauti“ laiko tikrai nelieka.

– Ar toks, neigiamas, žmonių ir valdžios požiūris daro įtaką kovos menų populiarinimui tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva?

– Nepaisant visų šitų veiksnių, Muay Thai populiarumas nuolat auga. Žmonės patys atsirenka, kas yra kas. Jeigu ką sudomina nacionalinė Tailando sporto šaka, tai jie ir renkasi Muay Thai, nežiūrėdami į tai, kas vyksta aplink. Aišku, norėtųsi rimtesnės paramos iš valdžios, bet yra kaip yra...

– Ko labiausiai trūksta, kad mūsų jaunųjų sportininkų treniruočių kokybė pagerėtų? O gal labai norint dirbti galima ir nekokiomis sąlygomis?

– Treniruočių sąlygas susikuria kiekvienas sporto klubas. Kuo geresnės treniruočių sąlygos, tuo brangiau tenka mokėti už treniruotes. Kiekviena investicija turi atsipirkti. Taip, dauguma pasakytų, kad norėtų geresnių treniravimo ir treniravimosi sąlygų. Manau, kad svarbiausia žmogus turi norėti sportuoti. Kuo daugiau bus sportuojančių, tuo ir sportavimo sąlygos bus geresnės.

– Ar dar ilgai žadate dirbti sporto srityje?

– Sportui pašvenčiau didžiąją savo gyvenimo dalį, tad vienokia ar kitokia forma su Muay Thai būsiu iki jo pabaigos.

– Ar verta sportuoti? Kodėl?

– Sportuoti verta ir tiesiog būtina! Kuo toliau, tuo žmonės darosi silpnesni. Fizinį darbą keičia protinis. Sportas reikalingas sveikatai ir gerai savijautai palaikyti.

– Jūsų palinkėjimas jaunuoliams, kurie nori sportuoti, bet pritrūksta motyvacijos.

– Geriausia motyvacija: „Youtube“ parašyk „Muay Thai“, pažiūrėk įkeltą video medžiagą, informaciją. Jei tai atrodo tau artima – nieko nelaukdamas(-a) lėk sportuoti!

Sportin.lt, Meda Piečytė

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra