- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per 90 Lietuvos tautinio olimpinio sąjūdžio gyvavimo metų buvo pasiekta daug įspūdingų pergalių ne tik šalies, bet ir Europos, pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse.
Todėl neatsitiktinai ne kartą buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos sporto šlovės alėjos įkūrimo Lietuvos sportui šventoje vietoje, Lietuvos sporto universiteto, S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro ir sporto Halės prieigose. Būtent čia, gimė pirmosios sporto organizacijos, 1919 m. vasarą buvo surengta I-oji sporto šventė, 1924 m, pastatytas pirmasis stadionas, 1934 m. pastatyti kūno kultūros rūmai, kuriuose 1936-1938 m. . veikusiuose Aukštesniuose kūno kultūros kursuose buvo parengti 102 kūno kultūros mokytojai ir 7 laisvi klausytojai ,o nuo 1945m. LKKI iki šio laikotarpio LSU parengta per 14 tūkstančių kūno kultūros specialistų. 1939m. pastatyta didžiausia Europoje sporto Halė, kurioje gimė ir išaugo dešimtys sporto šakų, bei šimtai jas kultivuojančių sportininkų. Buvo laimėtas Europos vyrų krepšinio čempionatas, Algirdo Šociko nugalėtas Rusijos galiūnas Nikolajus Karaliovas, Kauno Žalgirio krepšininkai tapo TSRS čempionais ir daugelis kitų išgarsinusių Lietuvą pasaulyje laimėjimų.
1988 m. gruodžio 26 d. ir 2006 m. spalio 23 d. Sporto halėje dalyvaujant daugiatūkstantinei sportininkų, sporto veteranų ir olimpiečių miniai buvo priimtas kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ,,Dėl Lietuvos sportininkų pasiektų laimėjimų tinkamo įamžinimo“. Nesulaukus atsakymo, 2007 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities tarybos iniciatyva buvo sušauktas suinteresuotų šalių atstovų pasitarimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos olimpiečių asociacijos, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento, Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto architektų sąjungos ir kitų organizacijų atstovai. Buvo sudaryta iniciatyvinė grupė šiam darbui organizuoti. Iniciatyvinės grupės vardu buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės tarybą, kuri 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu pritarė Lietuvos Sporto Šlovės Alėjos įrengimui Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono prieigose.
Palyginti per trumpą laiko tarpą, geros valios žmonių didžiulių pastangų dėka, buvo parengtas projektas, su kuriuo 2008 ir 2012 m. buvo supažindintas Lietuvos Respublikos Seimas, tačiau, dėl ekonominės krizės veiksnių, projekto įgyvendinimas buvo atidėtas. Nežiūrint visų sunkumų privalu būtų šią istoriškai sportui ir visai Lietuvai reikšmingą vietą deramai įamžinti. Čia būtų įamžintos visos Lietuvos sporto organizacijos, sportininkai, treneriai, mokytojai ir kiti Lietuvos sportui pasišventę žmones, jų pergalės ir pasiekti laimėjimai. Projekto idėja ir toliau vienytų sporto bendruomenę, leistų plačiau su Lietuvos sporto pasiekimais supažindinti į miestą atvykusius svečius, o tai žymia dalimi prisidėtų prie šalies įvaizdžio gerinimo. Iškiliausių sportininkų pavyzdžiu būtų auklėjamos ir ugdomos ateinančios sportininkų ir olimpiečių kartos, reguliariai būtų rengiami sportiniai renginiai vaikams, jaunimui bei sporto veteranams. Čia būtų vykdomas šalies sportininkų pagerbimas, palydos ir sutikimai iš tarptautinių varžybų ir pan.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba drauge su Žaliakalnio bendruomene ėmėsi iniciatyvos pasitelkiant įvairias sporto, mokslo, švietimo, kultūros organizacijas, sporto federacijas, Zoologijos muziejaus ir Zoologijos sodo kolektyvus su savo eksponatais ir augintiniais bei Lietuvos sportui ir Lietuvos Olimpiniam sąjūdžiui neabejingus bičiulius, numatė 2013 m. vasario 24 d. 15.00 val. Kauno sporto Halėje surengti pavasario šventę, kurios metu jos dalyviai galės ne tik pasidžiaugti artėjančiu pavasariu, bet ir sužinoti kaip ir kokią išsivaizduojame šios šventos Ąžuolyno parko vietos ateitį, apie kurią savo mintimis ir vaizdine medžiaga pasidalins Lietuvos Sporto Šlovės Alėjos, kurioje numatoma pastatyti Lietuvos sporto metraštį, kuriame būtų galima ne tik rasti, bet ir pamatyti mūsų daugumos sportininkų, sporto organizacijų nuveiktus darbus ir startus šalies, Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse, Olimpinės ugnies aukurą, prie S. Dariaus ir S. Girėno obelisko parengti vietą sportininkų pagerbimui, jų palydoms į atsakingas varžybas bei iš atsakingų varžybų sutikimui, susirinkimui įvairių švenčių metu ir pan.
Čia žymiausiems mūsų sportininkams numatoma pastatyti aštuoniolika skulptūrų, žymiausiems mokytojams, treneriams, mokslininkams, sporto organizatoriams - dvylika biustų, pirmosioms Lietuvoje sporto organizacijoms - keturias stelas su jų įkūrėjų bareljefais. Alėjos gražiausiose vietose būtų įamžinta per tris tūkstančius visų laikų žymiausių Lietuvos sportininkų ir sportui pasišventusių žmonių vardų ir pavardžių, įrengtas 60 m. ilgio spalvotas fontanas su šalia esančia sportiniams šokiams skirta aikšte, informacijai ir reklamai skirtas monitorius, kuris būtų vienas iš šios alėjos,,Maitintojų“ ir kt.
Skaitant šį mano parašytą tekstą iškils mintis: Kas ir už kokias lėšas visą tai padarys? Visų pirma įrengiant aikštės grindinį lemiamą žodį turėtų tarti valstybinės institucijos, o visą kitą – minėtais objektais suinteresuotos organizacijos, pavieniai asmenys bei rėmėjai.
Sporto šlovės alėjos projekto autoriai Vidas Minkevičius ir Kęstutis Linkus 2013 m. vasario 24 d. 15.00 val. susirinkusius į Kauno sporto Halę tiek žodžiu, tiek vaizdinėmis priemonėmis supažindins su šiuo projektu. O pirmuosius realius nors ir labai mažyčius pinigėlius alėjos pamatams pakloti aukos atvykę vaikučiai iš visos Lietuvos.Tam Kauno Galerijos stiklo meistrai jau visą savaitę vargsta liedami ,,Aukų dėžutę“, kuri po dosnaus aukojimo amžinam saugojimui bus perduota Lietuvos sporto muziejui. Dar kartą paliudijanti, kad abejingų Šlovės alėjai įkurti Lietuvoje nėra. Nors ir sunku šiandien Sporto veteranams patikėti , kad jie suspės pasigrožėti šiuo nuostabiu gamtos ir žmonių rankomis sukurtu kūriniu, bet vaikučiai aukojantys tėvelių duotus pinigėlius, būtinai tai pamatys. Pamatys ir tai, kaip jie nuoširdžiai tai darė, kada nors po daugelio metų radę tai kino juostoje ar foto nuotraukose saugojamose Lietuvos sporto muziejuje. Pasibaigus ,,Aukų dėžutės“ ritualui, pirmą kartą plačiajai visuomenei bus pademonstruotas video filmas apie 1991 metais Kaune vykusias Pasaulio lietuvių žaidynes. Po Video filmo savo nuostabią meninę programą, nuoširdžiai ir aktyviai palaikant į šventę susirinkusiems gamtos ir sporto bičiuliams, dovanos Zyplių dvaro kapela vadovaujama Remigijaus Poderio.
.. Šventės organizacinės komisijos vardu 2013 m. vasario 24 d.15.00 val.nuoširdžiai kviečiame visas ne tik Kauno miesto, Kauno apskrities, neabejingas sportui ir olimpiniam judėjimui, šeimas su vaikučiais ir Lietuvos sporto ir olimpinio judėjimo bičiulius apsilankyti mūsų šventėje.(įėjimas nemokamas)
Labai atsiprašau už atvirumą, sakau gal kiek ir juokais, bet manau, kad mūsų olimpiečių,
sporto veteranų, kūno kultūros mokytojų, trenerių sporto organizatorių be priežasties
neatvykimas pasidžiaugti mūsų vaikučiais, žiūrint kaip jie nuoširdžiai visą tai darys, bus
vertinimas kaip nepagarbos Lietuvos sporto ir olimpinio judėjimo istorijai, ženklas.
Pranas Majauskas
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno
apskrities tarybos atsakingasis sekretorius
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai laimėjo B finalą ir Europos čempionatą baigė septinti
Miunchene (Vokietija) vykstantį 2022 metų Europos irklavimo čempionatą Lietuvos porinė keturvietė, kurią irklavo Žygimantas Gališanskis, Dominykas Jančionis, Giedrius Bieliauskas ir Aurimas Adomavičius, užbaigė pakilia nata – laimėjo ...
-
Į Europos čempionato finalą prasibrovė dar viena lietuvių įgula
Europos irklavimo čempionate Miunchene (Vokietija) lemiamoje kovoje dėl medalių dalyvaus dar viena Lietuvos įgula – porinę dvivietė irkluojantys Armandas Kelmelis ir Dovydas Nemeravičius. ...
-
Broliai Stankūnai Europos čempionate – ketvirti
Domantas ir Dovydas Stankūnai Europos čempionato pavienio irklo dviviečių valčių finale užėmė ketvirtąją vietą. ...
-
A. Šidlauskas tvirtai pateko į Europos čempionato pusfinalį
Romoje vykstančiame 2022 metų Europos plaukimo čempionate šeštadienio rytą jėgas išbandė du lietuviai. ...
-
Į Europos paplūdimio tinklinio čempionatą Lietuvos poros vyksta neslėpdamos ambicijų
Pirmą kartą istorijoje Europos paplūdimio tinklinio čempionate varžysis dvi Lietuvos moterų poros. ...
-
Lengvaatlečių viltys prieš Europos čempionatą: noruose – daugiau nei vienas medalis
Kartelė užkelta aukštai. Rugpjūčio 15-21 dienomis Miunchene (Vokietija) vyksiančiame Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovaus 19 sportininkų, iš kurių dėl aukščiausių pozicijų varžysis ne vienas atletas. ...
-
Po intensyvių stovyklų ir egzaminų – nauji karatistų diržai
Lietuvos kiokušin karatė federacija (LKKF), kaip ir kasmet, prie jūros surengė stovyklų seriją (iš viso 675 žmonės), kurią vainikavo „LKKF akademija“ – aukščiausio meistriškumo sportininkų treniruotės ir...
-
Bronza! A.Šidlauskas Europos plaukimo čempionate finišavo trečias
Italijos sostinėje Romoje vykstančiame Europos vandens sporto čempionate Lietuva penktadienio vakarą laimėjo pirmąjį medalį. ...
-
BHL čempionate – penki Lietuvos rankinio klubai
Baltijos vyrų rankinio lygos (BHL) čempionate rungtyniaus trylika komandų: po penkias iš Lietuvos, Estijos ir trys iš Latvijos. ...
-
Tinklininkės I. Zobnina ir D. Kvedaraitė įveikė „Pro Beach Tour“ turnyro Vengrijoje atranką1
Ketvirtadienį Budapešte (Vengrija) prasidėjusio „Pro Beach Tour Futures“ serijos paplūdimio tinklinio kvalifikacijos barjerą sėkmingai įveikė Irina Zobnina ir Danielė Kvedaraitė. ...