Vakar, liepos 4-ąją, sukako lygiai metai, kai mirė D. Varkalis, anot jo bendražygių, – drąsiai mąsčiusi ir gyvenusi asmenybė.

Mirties metinių proga Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje buvo aukojamos mišios.

D. Varkalis buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys, Lietuvos kultūros fondo Klaipėdoje pirmininko pavaduotojas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Kalvystės muziejaus įkūrėjas (1985 m.), vienas iš keturių Laikrodžių muziejaus įkūrimo iniciatorių.

Kaip tvirtino jo kolegos, D. Varkalis buvo muziejininkas pagal pašaukimą ir tai jis liudijo visu savo gyvenimu, vykdyta veikla.

Dar 1975 m. jis pradėjo rinkti Klaipėdos krašto kultūros istorijos artefaktus.

Jo nuoseklaus darbo, rūpesčio ir pastangų dėka surinkti ir nuo sunaikinimo išgelbėti senųjų Klaipėdos kapinių kryžiai, tvorelės, vartai, tik uostamiesčiui būdingos vėtrungės, senųjų Klaipėdos kalvių autentiški darbo įrankiai, jų pagaminti namų apyvokos daiktai.

Visos šios išsaugotos vertybės D. Varkalio buvo padovanotos Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir tapo Kalvystės muziejaus, atidaryto 1992 m., ekspozicijos pagrindu.

D. Varkalio pastangomis Klaipėdoje buvo išsaugota Gustavo Kackės kalvė su visa autentiška įranga.

Ant šios istorinės kalvės sienos ir turėtų atsirasti atminimo lenta D. Varkaliui.

„Liepos 25 d. kaip tik bus posėdis šiuo klausimu, mes viską pasitvirtinsime, o rudenį teiksime paraišką atminimo lentai. Ji bus pritvirtinta Kalvystės muziejaus viduje, kiemelyje, prie sienos. Tikėjomės, kad Dionyzas bus įamžintas dar daugiau. Tikėjome įsteigti ir D. Varkalio vardinį ženklą. Tačiau šiemet būtų gerai išspręsti atminimo lentos klausimą. O paskui galvosime apie didesnį jo įamžinimą“, – kalbėjo D. Varkalio bičiulis ir bendražygis Benas Volodzka.