Teatro sezono pabaigai grįžtantis prie pasaulinės muzikos klasikos Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovus kviečia į Johanno Strausso operetės „Vienos kraujas“ atnaujinimo premjerą. Pasipildęs visu būriu jaunųjų atlikėjų spektaklis klaipėdiečiams dar šį sezoną bus parodytas dukart – gegužės 17 bei 20 dienomis.

Mylėkime, nekariaukime!

„Mylėkime – nekariaukime“, – ragino Vienos kongreso, 1814 m. rudenį vienijusio Europą, dalyviai. Šis kvietimas ir tapo virtuoziškos J.Strausso operetės „Vienos kraujas“, pergalingai apkeliavusios visą pasaulį, kredo.

Pasak spektaklio režisieriaus Ramūno Kaubrio, prieš 200 metų vykęs Vienos kongresas Europos istorijoje turėjo labai didelę reikšmę. „Mūsų dienomis maža dalimi tai galėjo būti juntama ir Vilniuje, Lietuvos pirmininkavimo ES metu. Lietuviai kūrybingi – kas žino, gal atsiras tokių, kurie, įkvėpti J.Strausso, parašys kūrinį apie „Vilniaus kraują“, – šmaikštavo teatro menininkas.

Nuotaikingą, rafinuotų aukštuomenės intrigų bei modernių vizualinių sprendimų kupiną operetę Klaipėdos muzikiniame teatre 2008 m. pirmąkart pastatė dirigentas Stasys Domarkas, režisierius R.Kaubrys, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė bei choreografas Aurelijus Liškauskas – kūrybinė komanda, klaipėdiečiams pažįstama ir iš kitų uostamiesčio Muzikinio teatro operečių pastatymų.

Įkvėpė naujos gyvasties

Teatro atstovų teigimu, ši J.Strausso operetė Klaipėdoje buvo populiaresnė nei bet kuris kitas to paties žanro spektaklis. Tai padėjo apsispręsti ir dėl jo atnaujinimo. Nuo šiol jaunyste ir entuziazmu trykštantis „Vienos kraujas“ pradės dar vieną gyvavimo ciklą Klaipėdos muzikiniame teatre.

„Visos šią istoriją apipynusios aistros, situacijos, emocijos, kongreso, tapusio didžiausiu Vienos įvykiu, savastis ir yra „Vienos kraujas“, – dėstė R. Kaubrys.  – Spektaklyje skleidžiasi vyro, kuris ieško moters, ir moters, kuri ieško vyro, santykių atspalviai. Juose yra kontrastų ir prieštaringumo, iliuzinių vilčių ir svajonių – žiūrovų akivaizdoje visa tai suksis ir svaigins valso ritmais.“

„Vienos kraujo“ atnaujinimo premjera įtraukta ir į šiųmečio Jaunųjų talentų festivalio programą. Pasak uostamiesčio Muzikinio teatro vadovo ir spektaklio režisieriaus R.Kaubrio, operetėje pagrindinius vaidmenis sukūrę vokalo meno studentai bei jaunieji teatro solistai įkvėpė jai naujos gyvasties. Būtent todėl spektaklis bus rodomas ir jaunimo auditorijai skirto tradicinio festivalio metu.

Solistams yra ką veikti

Operetėje „Vienos kraujas“ debiutuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas Justas Kirstukas (kunigaištis Ibshaimas), teatro solistai Aurimas Raulinavičius (grafas Cedlau), Regina Bagdanavičiūtė ir Beata Ignatavičiūtė (grafienė Cedlau), Judita Butkytė-Komovienė (Franciska Kaljari), Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentė Gabrielė Jocaitė (Pepė Pleininger), Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto ketvirtakursis Tadas Jakas (Jozefas) ir kiti solistai. Iš spektaklio afišos į žiūrovus žvelgiantį teatro baritoną Mindaugą Rojų atnaujintame „Vienos kraujyje“ žiūrovai galės išvysti vasarą, festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu.

Anot jaunųjų scenos užkariautojų, lengvabūde vilioke vadinama operetė anaiptol nėra lengvas muzikos žanras.
„Tai dainavimas, šokis ir drama viename. Maža to, būtent J.Strausso operetėse solistams tikrai yra ką veikti – jose ypatingai aukštos tiek baritono, tiek sopranų partijos“, – sakė 26-erių solistas J.Kirstukas, jau turintis vaidmenų Baltijos kameriniame operos teatre, dirbantis mimanso atlikėju Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dainuojantis ansambliuose „Vilnius City Opera“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro operų pastatymuose.

Užduotis – įtikinti žiūrovus

Tačiau, pasak J.Kirstuko, šis „Vienos kraujo“ pastatymas stipriai skiriasi nuo kitų jo paties matytų. „Manau, kad žiūrovai neliks abejingi mūsų jaunatviškumui ir nesuvaidintam nuoširdumui, kurio kartais pritrūksta patyrusiems scenos vilkams“, – sakė sostinėje mokslus kremtantis baritonas, šiuokart kuriantis kvailoko moterų viliotojo kunigaikščio Ibshaimo Gindelbacho vaidmenį.

„Publika dažnai neįvertina operetės žanro sudėtingumo: čia būtinas ne tik vokalo tikslumas, bet ir nuolatinis kontaktas su dirigentu. Audringose operetės scenose tai padaryti ne visada paprasta, – pasakojo uostamiesčio Muzikinio teatro tenoras A.Raulinavičius. – Visų mūsų užduotis – įtikinti žiūrovus. Jei solistas jaučiasi neužtikrintas ar yra linkęs „perspausti“, publika tai visada pastebės. Žiūrovai šiame spektaklyje gaus didelę „dozę“ linksmų meilės peripetijų, pamatys daug skirtingų veikėjų charakterių ir, žinoma, turės progą pasimėgauti nuostabia J.Strausso muzika.“

„Grafienė Cedlau yra kilminga aukštuomenės dama, net ir pastebėjusi vyro neištikimybę negalinti virsti tetule isterike“, – apie naują vaidmenį pasakojo teatro solistė R.Bagdanavičiūtė. – Net jei pyksta, ji tai daro elegantiškai, išlaikydama geras manieras. Teko nelengvas uždavinys – būti lanksčia, sumania dama, o sprendžiant meilės klausimus, nevirsti pigia kokete ar infantilia mergaite.“

Primena situacijų komediją

Su klasikiniu veikalu savo karjeroje pirmąkart susidūrė KU Menų fakultete vokalą tebestudijuojanti B.Ignatavičiūtė: „Spektaklyje suaugę žmonės žaidžia santykiais, todėl kiekvienas galime pritaikyti ir savo patirtį, kad ir kokia ji būtų. Siužetas nėra pretenzingas, primenantis muilo operą teatro scenoje. Nepaisant to, žiūrovams tai tampa smagia pramoga, suteikiančia progą keletą valandų sirgti už savo favoritą ir laukti laimingos įvykių atomazgos“.

J.Strausso operetės „Vienos kraujas“ fabula primena smagią situacijų komediją. Istoriniai Vienos kongreso įvykiai parodijuojami, nuspalvinant juos pikantiškais kongresmenų gyvenimo užkulisiais, kuriuose – flirtas, moterys, meilė ir malonumai. XIX a. pradžią atliepiantys herojų kostiumai, perdėtas elegantiškumas, ekstravagancija ir individualizmas demonstruoja anuomet gajų dendizmo kultą „Nieko nėra baisiau, kaip būti tokiam pat kaip kiti. Valdyk save ir tu valdysi pasaulį“, – skelbė jis.