Įpusėjusiame T. Manno festivalyje – apmąstymai apie karo ir kūrėjo santykį

Nidoje aštuonias dienas vykstantis 19-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis antradienį įpusėjo savąją programą. Didžiajam 1914–1918 m. konfliktui priminti skirtas festivalis „Sąžinės proveržis“ antradienį įtraukė lankytojus į karo metų atmosferą žymaus Europos istoriko paskaita, Neringos istorijos muziejuje atidaryta paroda ir vakariniu koncertu Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Antradienio renginiuose paliestas temas ketinama narplioti toliau iki festivalio uždarymo šį šeštadienį.

Thomo Manno memorialiniame muziejuje antradienio popietę paskaitą skaitė išskirtinis svečias – žymus Vokietijos ir Prancūzijos istorikas Étienne’as François. Specialiai Thomo Manno kultūros centro kvietimu pirmą kartą į Lietuvą atvykęs profesorius savajame pranešime, pasitelkdamas gausybę pavyzdžių, atskleidė karo laikotarpio dinamiškumą, papasakodamas, kaip kito Prancūzijos intelektualų požiūris į Pirmąjį pasaulinį karą. Prelegento teigimu, karui prasidėjus, šalies intelektualai tarytum ėmė lenktyniauti, kuris jų oficialiais pareiškimais, kalbomis, straipsniais ir knygomis labiau parems „teisingą“ kovą su Vokietija. Tuo metu nesveikino tokios intelektinės mobilizacijos retas, tarp jų garsiausias buvo rašytojas ir muzikos kritikas Romainas Rollandas. Tik karui persiritus į antrą pusę ir ėmus vis labiau suvokti jo beprasmiškumą, dauguma jaunų intelektualų stojo priešingon pusėn, tapdami pacifistais arba revoliucionieriais. Judėjime už taiką dalyvavo ir rašytojo Th. Manno vyresnysis brolis Heinrichas.

Apie dviejų brolių konfliktą dėl laikysenos į karą plačiau bus kalbama ketvirtadienio renginyje – susitikime su Goethės instituto svečiu Wolfgangu Kleinu. Šią temą gvildena ir pirmadienį buvusiame Thomo Manno vasarnamyje atidaryta paroda „Brolystė kaip likimas. Thomas ir Heinrichas Mannai. Reprezentacinis antagonizmas“. Ši paroda – tai Thomo Manno memorialinio muziejaus pastangomis, bendradarbiaujant su UAB „Expobalta“ ir menininku Sauliumi Valiumi, atnaujinta parodos, kurią parengė Reinbeko pilies muziejaus bendradarbis Berndas M. Kraske, versija.

Trečiadienį, liepos 15-ąją, kūrėjo angažavimosi karui temą pratęs ir Goethės instituto bei Vilniaus dailės akademijos stipendininkės Christianės Schütter socialinis komandinis žaidimas „The artist is reset“. Neringos miesto savivaldybės aikštėje 16 val. pristatomame kūrybos projekte bus siūloma ieškoti ryšių tarp meno ir politikos.

Didelio Thomo Manno festivalio lankytojų susidomėjimo sulaukė ir kitas antradienio renginys – Neringos istorijos muziejuje atidaryta paroda „Dailininkai kare ir karo dailininkai“. Paroda savitai sujungė dvi festivalio šiais metais gvildenamas temas – kūrėjo angažavimosi karui bei karo sukeltų kūrybos impulsų. Anot parodos kuratorės, Prano Domšaičio dailės galerijos Klaipėdoje vadovės Kristinos Jokubavičienės, skaičiuojama, kad per Pirmąjį pasaulinį karą Europa neteko apie 600 dailininkų. Visgi kuriama buvo ir karo metais. Parodoje eksponuojamais šešiolika darbų iš privačių Aleksandro Popovo (Klaipėda) ir Michaelio Leiserowitzo (Berlynas) kolekcijų siekta išryškinti ne tik karo kūrybos fenomeną, bet ir parodyti tą įspaudą, kuri karas paliko pokarinėje dailėje. Todėl dalies parodoje eksponuojamų darbų autoriai (Hugo Ungewiteris ir Ludwigas Dettmannas) – tapytojai, gavę oficialų užsakymą karo frontuose sukurti tapybos darbų ar piešinių. Kiti darbai – tai Nidos dailininkų kolonijai priklausiusių tapytojų Richardo Birnstengelio, Ernsto Bischoffo-Culmo, Gustavo Boesės, Arthuro Degnerio, Alfredo Partikelio ir Waldemaro Röslerio kūriniai, sutverti ne tik karo metais, bet ir 3–4-uoju dešimtmečiais.

Kiekvienas šių darbų – individuali karo įspaudų refleksija, kurios potekstėje dažnai slypi ir asmeninė istorija. Vienas ryškesnių pavyzdžių – E. Bischoffo-Culmo „Granatą sviedžiantis karys“, primenantis makabrišką paties dailininko istoriją. Šį grafikos darbą vienas Nidos dailininkų kolonijos pradininkų sukūrė 1915 m., dedikuodamas jį savo kare žuvusiam bičiuliui. Bet po dviejų metų E. Bischoffas-Culmas pats savanoriškai pasitraukė iš gyvenimo po to, kai mūšio Prancūzijoje metu granata nutraukė menininkui abi rankas...

Festivalio organizatoriai žada daugiau renginių, gvildensiančių minėtąsias temas. Prie P. Wittgensteino istorijos bus grįžta paskutinę festivalio dieną pristatomame biografiniame romane „Koncertas kairiajai rankai“. Šį Vokietijos meno istorikės ir autorės Evos Gesinės Baur slapyvardžiu Lea Singer 2008 m. paskelbtą kūrinį į lietuvių kalbą išvertė Kristina Sprindžiūnaitė, o specialiai tarptautiniam Thomo Manno festivaliui šiais metais išleido Vilniaus leidykla „Sofoklis“. Karo patirtis per asmenines istorijas perteikiantys dokumentiniai ir vaidybiniai filmai laukia žiūrovų kino naktų programose kiekvieną vakarą iki penktadienio. Ketvirtadienį ir penktadienį žodžio programoje – susitikimai su Heinricho Manno specialistu, istoriku ir kultūrologu Wolfgangu Kleinu bei literatūrologu Virginijumi Gasiliūnu. Kiekvieną vakarą iki šeštadienio Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – kamerinės muzikos koncertai.