Kakę Makę lankė tūkstančiai

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Juozas Tubinas atkreipė dėmesį, kad bet koks miesto bandymas pritraukti turistus į uostamiestį išties duoda gerų rezultatų.

Anot jo, palyginus praėjusių ir šių metų statistiką, matyti, kad viešbučių rezervacijų šįmet yra daugiau.

Tam įtaką padarė Šv. Martyno šventė ir beveik iškart po jos atsidaręs Kakės Makės šviesų parkas, kuriame vos per dvi dienas nuo atidarymo apsilankė apie 10 tūkst. žmonių, tarp jų – ne tik klaipėdiečiai, bet ir svečiai iš Klaipėdos rajono ir kitų Lietuvos miestų.

Anksčiau buvo kitaip

„Žiūrint į kalėdinį laikotarpį, nuo Kūčių, nuo gruodžio 24 iki 31 dienos, visada būna geras laikotarpis viešbučiams, dažniausiai pasižymintis visišku užpildymu. Jeigu paprastai lapkritį viešbučių kambarių užpildymas gali būti 30–50 proc. darbo dienomis, o savaitgaliais – apie 90 proc., tai kalėdiniu laikotarpiu tiek darbo dienomis, tiek per išeigines būna visiškas“, – pasakojo J. Tubinas.

Tačiau taip būdavo ne visada. Kadangi Kalėdos apskritai yra šeimos šventė, viešbučiai būdavo tušti, o dabar situacija keičiasi.

„Anksčiau, prieš penkerius metus, iki pandemijos, emigrantai grįždavo namo, o dabar jų nelabai pastebiu, bet, manau, vis tiek grįš nemaža jų dalis. Žmonės mėgsta keliauti, važiuoja lankyti gimines, tad dalis mėgsta apsistoti viešbučiuose, o ne likti su visais viename bute. Tendencija yra tokia, kad šiais metais keliaujančiųjų turėtų būti daugiau. Galbūt tam įtakos turi ilgieji savaitgaliai. Be to, per Kūčias viešbučiai būdavo tušti, o dabar ir per Kūčias pildosi“, – pastebėjo J. Tubinas.

Vilioja eglutės įžiebimo šventė

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė teigė, kad ypač eglučių įžiebimo šventės patraukia lietuvius keliauti po Lietuvą, tad ir Klaipėda nelieka nepastebėta.

„Kad eglučių įžiebimo šventės yra populiarios tarp Lietuvos žmonių, tai tikrai taip, ir jeigu žmonėms yra galimybė, jie keliauja su vaikučiais jų pasižiūrėti vienur ar kitur. Kiek jų pasiryš atvažiuoti į Klaipėdą, tai nulems daug faktorių – lietuviams svarbios ir oro, ir kelių sąlygos“, – kalbėjo pašnekovė.

Turizmui Klaipėdoje įtaką daro ir Vilniaus oro uosto veiklos komplikacijos, kadangi žmonės nebegali sklandžiai planuoti savo kelionių.

„Kalbant apie keliautojų skaičių, be abejonės, užsieniečiai kaip pagrindinę kryptį renkasi mūsų Vilnių, nors šiuo metu kyla daug problemų dėl Vilniaus oro uosto veiklos. Girdėjau, kad žmonės, net jei ir planavo kelionę, dabar nuogąstauja, jog suplanuoto savaitgalio gali nepakakti – gali nepavykti nei atskristi, nei išskristi. Tad manau, kad Vilniaus oro uosto neveikla daro įtaką ir mūsų turizmui“, – pažymėjo R. Savickienė.

Veiksmas: penktadienį Teatro aikštėje tebevyko pasiruošimo įžiebimo šventei darbai, buvo ruošiama scena, puošiama eglutė. / Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Lauksime ir latvių

Pasak R. Savickienės, kalėdiniu laikotarpiu į Klaipėdą sugrįžta daug emigrantų, o žvelgiant apskritai, keliauja itin daug šeimų su vaikais.

„Jeigu Ryga su savo kalėdine muge yra įtraukta į Europos geriausių kalėdinių mugių sąrašą, tai Lietuva dar kol kas negali pasidžiaugti ir pasivadinti kalėdinių mugių šalimi arba ta vieta, kur per Kalėdas būtinai turi atvažiuoti. Tai labai lemia ir klimatas, nes jeigu per Kalėdas lis, tai dalis smagumo bus atimta. Bet jeigu bus balta, graži žiema, tai, manau, ir mūsų kaimynai pajudės link mūsų. Daug lietuvių važiuoja ir į tą pačią Rygos kalėdinę mugę ar kur nors kitur pasižiūrėti renginių, tad, manau, labai sėkmingai keičiamės su kaimynais, keliaudami vieni pas kitus“, – akcentavo R. Savickienė.

Ji taip pat pridūrė, kad vienas pagrindinių Klaipėdos traukos centrų – jūra, kurią svečiai gausiai lanko ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Gyvos žaliaskarės dešimtmetis

Apie tai, kad Klaipėda keičiasi būtent kalėdiniu laikotarpiu ir stengiasi būti itin patraukli, byloja šventinių renginių programa, eglutės puošyba ir drąsa uostamiesčiui būti kitokiam, negu visi Lietuvos miestai.

Įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė, laikinai vykdanti direktorės funkcijas Živilė Putnienė pasakojo, kad kai atėjo dirbti į šią įstaigą, maždaug nuo 2013-ųjų, ketverius metus, Klaipėdos Kalėdų įžiebimo renginys būdavo dedikuojamas vaikams.

Tad per įžiebimą vykdavo kalėdiniai spektakliai, atgimdavo personažai iš pasakų, skambėdavo vaikiškos dainelės.

„Miestas puošdavo dirbtinę, karkasinę eglę. Vėliau buvo keletas metų, kai buvo puošiamos dvi eglutės – Atgimimo ir Teatro aikštėse. Karkasinė eglė iš tiesų yra patogi: ant jos galima kabinti bet kokias puošmenas, ji atlaiko didelius žaislus, viską lengva sutvirtinti. Tačiau žmonės vis tiek turėjo savotišką atmetimo reakciją. Žvelgiant į savo namų tradicijas kilo mintis: kodėl Klaipėdai nepabandžius sugrįžti prie gyvos eglutės? Nevažiuojant į mišką ieškoti pačios gražiausios, o surandant medį, kuris vis tiek būtų nukirstas? Taip gimė jau dešimtmetį gyvuojanti gyvos eglutės idėja, kai ją miestui dovanoja žmonės“, – sakė Ž. Putnienė.

Įžiebė mažiausią eglutę

Vienas drąsiausių sprendimų buvo priimtas 2021-aisiais, kai Teatro aikštėje buvo nuspręsta pastatyti pačią mažiausią miesto Kalėdų eglutę istorijoje.

„Galvojome, kad Klaipėda yra pakankamai drąsi mesti tokią pirštinę ir pabandyti švęsti dar įdomiau. Daug metų puošėme natūralią eglę paprastomis lemputėmis, o visi ir toliau skaičiavo didžiausius biudžetus. Mes tai pamėtėme ir sužaidėme taip, kad Klaipėda išdrįso papuošti visai mažą“, – tikino Ž. Putnienė.

Po šio įžiebimo būta svarstymų tokią mažą eglutę statyti nebent kaip papildomą, šalia pagrindinės miesto eglės.

Staigmena – Laimės ratas

Įvykus pokyčiams, jau kelerius metus koncertinė programa skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

O šiais metais scenoje pasirodys ne viena Lietuvos įžymybė – atlikėjai Donatas Montvydas, Monika Linkytė, Karina Krysko, kuri vaidins vaikų pamėgtą pasakos personažą Kakę Makę.

Vienas labai netikėtas ir žaismingas elementas – Laimės ratas, apie kurį apskritai nė karto nebuvau minėjusi.

Živilė Putnienė / Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Pasak Ž. Putnienės, eglės puošyba niekuo nesiskirs nuo praėjusių metų.

„Girliandų šydas nebuvo atsitiktinai pasirinktas ir ne visada sprendimai ateina iš taupumo. Bet natūrali eglė privalo būti papuošta subtiliai ir lemputės tai leidžia padaryti. Jeigu nugyvenę dešimt metų su tokia puošyba siektume ką nors keisti, tai pokytis turėtų būti labai protingai apgalvotas. O šiais metais turime panašią eglutę, kaip pernai, ji suksis ir bus papuošta spalvotomis lemputėmis“, – sakė Ž. Putnienė.

Be to, klaipėdiečių laukia staigmena, kurios Teatro aikštėje kol kas nėra.

„Dangaus kūnas ir ne tik dangaus kūnas bus ne prie ledo čiuožyklos, o kitoje pusėje. Gali būti, kad papildomais elementais klaipėdiečius ir miesto svečius nustebinsime tik po savaitės, bet įžiebimo renginio metu ir ledo čiuožykla su savo nauja vieta ir forma, ir Klaipėdos dramos teatro fasadas bus tikrai nušviestas. Vienas labai netikėtas ir žaismingas elementas – Laimės ratas, apie kurį apskritai nė karto nebuvau minėjusi, bet jau tikriausiai gruodžio 2-ąją atėjusieji į Teatro aikštę jį galės pamatyti ir suprasti, kodėl jis atsirado bei ką su juo galima nuveikti“, – užsiminė Ž. Putnienė.