Iki vasario 6-osios vykstančiame konkurse „Klaipėdos knyga – 2014“ dėl populiariausios ir gražiausios titulų konkuruoja 15 knygų, pateiktų 9 uostamiesčio leidėjų. 10 leidinių jau pristatėme, štai paskutinis rinkimų dalyvių penketukas.

Klaipėdiečio atsiminimai

Lietuvos jūrų muziejus išleido ir konkurse pristato Bruno le Coutre atsiminimus „Mano miestas Klaipėda, 1900–1939 metai“. Knygą sudarė istorikas Dainius Elertas, iš vokiečių kalbos vertė Romaldas Adomavičius.

Knygoje skelbiami į lietuvių kalbą išversti klaipėdiečio B. le Coutre (1889–1972) atsiminimai apie 1900–1939 m. Klaipėdą – uostą, gatves, priemiesčius ir juose virusį gyvenimą. B. le Coutre tėvas, dėdės ir broliai buvo laivų kapitonai. Pats jis ilgai dirbo žvejų, jūreivių bei uosto darbininkų gyvenamo Bomelsvitės priemiesčio mokyklos rektoriumi. Atsiminimuose su meile ir nostalgija piešiamas tikroviškas XIX a. pabaigos–XX a. vidurio Klaipėdos miesto, uosto ir laivyno bei gyventojų tarpusavio santykių vaizdas. Gyvai pristatomi įvairių sluoksnių miestiečių pramogos ir rūpesčiai. Skaitytojui atveriama ne tik to laikotarpio vaizdų panorama, bet ir skonių, kvapų, garsų gama. Autorius sugavo paskutinius XIX šimtmečio kasdienybės atšvaitus ir aprašė sparčiai modernėjantį XX a. pr. klaipėdiečių pasaulį. Greta atsiminimų proza knygoje skelbiamos juos papildančios eilės. Knyga iliustruota retomis fotografijomis, planų fragmentais ir atvirukais.

Kai statė burinį laivą

Leidykla „Libra Memelensis“ konkursui pristatė dvi knygas. Viena jų – fotoalbumas „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“, kurį sudarė Kęstutis Demereckas. Jam tekstus parašė Daiva Buivydienė, R.Adomavičius ir Gargždų muziejaus darbuotojai.

Prieš keletą metų Drevernoje įkurtas vienintelis laivų statytojo muziejus Lietuvoje. Čia prieškariu dirbo laivų meistras Jonas Gižas. Jo dukters Ievos Gižas sodyboje įrengta ekspozicija, o nuo šių metų rugsėjo Drevernos uoste puikuojasi atkurtas istorinis Kuršių marių krovininis laivas, lietuvių vadintas lietuviška vytine, vokiečių – Reisekahn (tarmiškai raizine).

Be abejo, ši knyga skirta Kuršių marių laivų statybos ištakoms prikelti ir J.Gižo asmenybei pagerbti. XX a. pr. J.Gižas Drevernoje pastatė ne vieną kurėną, venterinę ar turginę valtį. Jo pagaminti laivų modeliai eksponuoti ne vienoje pasaulinėje parodoje. J.Gižo kurėno modelis  yra saugomas Okeanografijos muziejuje Monake.

Knyga „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ – fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. Anot K.Demerecko, tokio medinio autentiško laivo atkūrimas Lietuvoje yra pirmas ir vienintelis. Šis laivas pastatytas pagal tikslius W.Jėgerio studijos „Der Kurische Reisekahn Maria“ brėžinius. Laivų meistras iš Švėkšnos Vaidotas Bliūdžius atliko didžiulį žygdarbį imdamasis šio darbo. Jis atkūrė laivą, kurio seniai ir nekantriai laukė jūrinio paveldo puoselėtojai.

Apie miesto žaliąjį rūbą

„Libra Memelensis“ išleista knyga „Klaipėdos istoriniai parkai ir želdynai“ – trejus metus K.Demerecko rašyta studija, dienos šviesą išvydusi tik padedant rėmėjams.
Anot autoriaus, šiandieniniai klaipėdiečiai, gyvendami parkų ir želdynų apsuptame mieste, net neįtaria, kad praeityje buvo visiškai kitaip – aplink Klaipėdą siautėjo pustomas smėlis, nebuvo nė vieno miškelio, parko, sodo ar apsodintos medžiais gatvės. Atokiau nuo miesto žaliavo Mažojo Tauralaukio ąžuolynas, pajūryje – Olandų Kepurės gojelis. Istorikai mini buvus seną Melnragės girią, kurią Septynerių metų karo metu rusų kariai neva iškirtę. Tačiau, tyrimai parodė, ckad šios girios likučiai išlikę šiandieninių Girulių teritorijoje. Aprašant miestui skirtas ganyklas ir arimus, minimas vienintelis miškas, kuris rytų pusėje tęsėsi palei Smiltelės upelį. Žvelgiant į kartografijos duomenis, net 1725 m. žemėlapyje jokių miškų aplink Klaipėdą ir Smiltynėje dar nebuvo. Tik tuomet, kai smėlis pradėjo užpustyti miesto ganyklas, o Kopgalyje supustyta kopa griūdama užvertė įplaukos farvaterį, buvo susirūpinta tų vietų apsaugojimu. Apželdinimo darbai Klaipėdoje pradėti 1809 m. parengus apsodinimo planą ir įkūrus Melnragės girininkiją. 1820 m. apsodinta švyturio kopa tapo pavyzdžiu, kaip galima įkurti žalią poilsiautojus viliojančią oazę pajūryje. Poilsiavimo gamtoje tradicijas paskatino Prūsijos karalienė Luizė, karališkajai šeimai 1807 m. reziduojant Klaipėdoje. Ji su vaikais ypač pamėgo lankyti Tauralaukio dvaro parką, su piliakalniu ir mitologiniu Velnio akmeniu. Prie pat Klaipėdos, kur 1802 m. susitiko caras Aleksandras I ir karalius Friedrichas Wilhelmas III, pasodintas Karališkasis miškelis, kuriame buvo vasaros kavinė. Miesto labdario J.L.Vynerio lėšomis į jį nutiesta medžiais apsodinta promenada. Smiltynėje apželdinimo darbai vyko vėliausiai 1860–1881m. O Klaipėdos mieste nebuvo tradicijos gatves apsodinti medžiais. 1821 m. pasodinta pirmoji Liepų alėja iki pat XX a. pr. buvo vienintelė. Prieškariu mieste tebuvo penkios gatvės, apsodintos medžiais.

Pirmasis privatus skveras mieste pasodintas 1808 m. priešais L.Lorcko namą Dangės krantinėje. Jis karalienės garbei pavadintas Luizės vardu. Pirmas miesto viešas skveras – Liepų Sodas, pasodintas 1821 m. Tik 1858 m. pušų sodinukais pradėtas apsodinti miesto parkas – Plantacija. XIX a. mieste buvo daug puikių sodų, ypač privačiuose pirklių sklypuose tarp Liepų alėjos ir Dangės. Pirmasis ir pats didžiausias sodas su gėlynais įkurtas masonų ložės sklype Liepų alėjos gale. Atraktyvų parką su estrada ir fontanu 1857 m. įkūrė Šaulių sąjunga. Ypač gražiai buvo apželdintos Klaipėdos miesto kapinės, įkurtos 1820 m. – šiandien M.Mažvydo skulptūrų parkas.
Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ypač susirūpinta gatvių ir skverų apželdinimu. Įkurti nauji, modernizmo idėjų (bauhauzo) paskatinti miesto skverai ir sodai.

K.Demerecko teigimu, „turime būti dėkingi praeities apželdintojams Forsteriui, Riechertui, Vyneriui, Miuleriui ir kitiems, kurie sukūrė žaliąjį pajūrio miesto rūbą“.

Apie reklamos gamybą

Konkurse taip pat dalyvauja Socialinių mokslų kolegijos išleista ir „Drukos“ spaustuvės originaliai įrišta Simonos Šliogerienės knyga „Reklamos gamybos technologijos“ – mokymo priemonė su praktinėmis užduotimis.

Leidinį „Reklamos gamybos technologijos“ sudaro 3 dalys: teorinė knyga ir du priedai, kuriuose pateikiami svarbiausių reklaminių medžiagų pavyzdžiai (tokie, kuriuos technologiškai įmanoma pavaizduoti spausdintame leidinyje), reikalingi praktiniam mokymuisi. Pagrindinėje leidinio dalyje nuosekliai aptariama reklamos gamyba istoriškai ir trumpai supažindinama su reklamos teorija, be kurios pažinimo neįmanomas ir jos gamybos studijavimas. Teorinėje dalyje analizuojami skirtingų reklamos rūšių gamybos klausimai ir atskleidžiamos jų praktinės vingrybės. Priedai „Poligrafijos technologiniai pavyzdžiai“ ir „Išorinės reklamos technologiniai pavyzdžiai“ suteikia galimybę praktiškai pažinti reklaminių medžiagų rūšis, jų esmines savybes.

Reginčiųjų ir Brailio raštu

Dar viena savita knygos rinkimų dalyvė – Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje VšĮ „Verslas ar menas“ išleista lietuvių liaudies pasaka „Eglė, žalčių karalienė“. Ji atspausdinta reginčiųjų ir Brailio raštu, papildo dar ir garso disku. Šis leidinys spaudos pramonėje jau pripažintas geriausiu Lietuvos metų spaudos gaminiu. Jį sudarė S.Jokužys ir Eglė Jokužytė, iliustracijų autorė – dailininkė Rūta Arlauskaitė, knygos dizainerė – Gitana Jurkienė.

Tai vaikiška knygelė, kurią gali skaityti ir aklasis, ir regintysis. „Reljefinės iliustracijos suteiks daug džiaugsmo ir neregiams, ir nors mažą regėjimo likutį turintiems vaikams. Tai ir puiki mokomoji priemonė, reljefiniu atvaizdu padėsianti akliesiems suprasti matomų paveikslėlių vaizdus ir atpažinti pasakoje esančias detales. O matantiems vaikams ši knygelė, tėvų ar mokytojų pateikta žaidimo forma, leis pažinti ir geriau suprasti neregių pasaulį. Tai labai svarbu aklųjų integracijai į visuomenę“, – teigė vienas knygos sudarytojų ir spaustuvės savininkas S.Jokužys.

Kur balsuoti

Su konkurso „Klaipėdos knyga – 2014“ knygomis pretendentėmis susipažinti ir balsuoti už populiariausiąją (gražiausiąją išrinks speciali komisija) galima 6-iuose didžiuosiuose knygų rinkimus organizuojančios Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A),  „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) bei interneto svetainėje www.biblioteka.lt.