Knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2022“ artėja į pabaigą

Kviečiama nelikti abejingiems, susipažinti su knygomis pretendentėmis ir iki 2023 m. balandžio 20 d. aktyviai balsuoti internete: www.biblioteka.lt/balsavimas arba užsukę į bibliotekas: Meno skyrių (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo ir informacijos skyrių (Danės g. 7), Jaunimo padalinį (Tilžės g. 9), Kalnupės padalinį (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinį (Taikos pr. 81A). Rezultatai bus paskelbti balandžio 25 d.

Knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2022“ iškilmingu renginiu baigsis balandžio 25 d., „Kauno atžalyno“ padalinyje, kur bus paskelbti rezultatai. Apdovanojimo ženklus kuria menininkas Saulius Bertulis.

Skaitytojų dėmesiui dar kartą pristatomos konkurse dalyvaujančios knygos ir labai raginama balsuoti.

Leidykla „Eglė“ pristato konkursui keturias knygas:

Nijolė Kliukaitė. Naktelės: trioletai kitaip. Tai eilėraščių ir pastelių knyga, kuria gali grožėtis ir vaikai, ir suaugusieji. Šią knygą parašė ir iliustravo autorė. Poetė rungtyniauja su dailininke, ir abi laimi. Juo labiau, kad tai ta pati kūrėja.

Sigitas Poškus. Prespapjė ir kiti dievo kiaušiniai. Eilėraščių rinkinyje „Prespapjė ir kiti dievo kiaušiniai“ dažni praeinančio laiko, gyvenimo prasmės motyvai, žaismingos improvizacijos populiariais tekstais ir vardais, skirtingų žanrų dermė. S. Poškaus kūriniai – tradiciniai ir eksperimentiniai, juose žaidžiama žanrais, semantine ir garsine raiška. S. Poškus yra žinomas ir kaip savitas, įdomus vaikų literatūros autorius.

Sigitas Benetis. Apgaulė: novelės. Tai pirmoji S. Benečio knyga, puikus debiutas įvertintas literatūrine Ievos Simonaitytės premija. Novelės supintos iš gyvenimo įspūdžių, potyrių ir patirčių. Skaitytoją žavi negirdėtos istorijos, originalus pasakojimo būdas. Daugelyje kūrinių atpažįstama ir juntama Klaipėda.

Edita Barauskienė. Šimtas metų po vienu stogu: Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui. Knygų apie Mažąją Lietuvą autorė E. Barauskienė tęsia Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva temą. Naujoji knyga aprašo tą ypatingą istorinį laikotarpį, kai 1939 m. iš Lietuvos buvo atimta Klaipėda, o šio krašto patriotai lietuviai turėjo palikti gimtinę. Per Antrąjį pasaulinį karą juos traiškė hitlerininkai, o po karo – tarybiniai okupantai.

Leidykla „Libra Memelensis“ konkursui pateikė dvi knygas:

Klaipėdos krašto konditerijos atradimai: kepiniai. Šiame leidinyje spausdinamas nežinomo autoriaus konditerijos receptų rankraštis, saugomas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus fonduose. Tai XIX a. pradžios receptų sąsiuvinis, užrašytas gotišku šriftu. Konditerijos receptų knyga padeda pažinti klaipėdiškių gyvenimo būdą, pomėgius ir paryškina etnografinio Mažosios Lietuvos regiono unikalumą.

„Viktorijos“ viešbučio paslaptys. Kęstutis Demereckas. Šiandieninio „Viktorijos“ viešbučio vietoje 1770 m. plane prie pastato šiame sklype užrašyta Krug – smuklė. 1789 m. čia stovėjo „Baltojo Žirgo“ (Zum weißen Ross) viešbutis. Jo savininkas Heinrichas von Morsteinas. Knygoje aprašomos šio pastato istorinės peripetijos, kol galiausiai 1858 m. lapkričio 11 d. šioje vietoje duris atveria viešbutis „Victoria-Hotel“. Atidarant viešbutį skambėjo Liudviko van Bethoveno 5-oji simfonija C-mol. Šioje knygoje skaitytojo laukia intriguojanti pažintis su legendinio „Viktorijos“ viešbučio istorija.

Klaipėdos universiteto leidykla pristato šiuos leidinius:

1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai: dokumentų rinkinys. Sudarytojas Vasilijus Safronovas. Prie šios knygos rengimo prisidėjo KU tyrinėtojai Vygantas Vareikis, Silva Pocytė, Laima Kuprienė, Vytautas Jokubauskas, Renata Rachmanovaitė bei MLIM istorikė Zita Genienė.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtosioms metinėms skirta knyga atskleidžia vieno svarbiausių XX a. Lietuvos istorijos įvykių užkulisius. Pirmojoje knygos dalyje skelbiami istorikų įvadais ir komentarais papildyti archyviniai dokumentai – ataskaitos, raportai, netrukus po įvykių rašyti atsiminimai, to meto spaudos publikacijos. Antrojoje knygos dalyje pateikiama susisteminta informacija, pagrįsta Lietuvos archyviniais dokumentais, apie 1923 m. Klaipėdos įvykių dalyvius.

Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai: straipsniai, skirti archeologo Gintauto Zabielos 60-mečiui. Sudarytojai Vykintas Vaitkevičius, Audronė Bliujienė. G. Zabielos 60-ies metų jubiliejui skirtoje bendradarbių ir kolegų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos bei Rusijos straipsnių rinktinėje pristatomi naujausi Lietuvos archeologijos mokslo ir paveldo apsaugos istorijos tyrinėjimai, skelbiami pastarųjų metų baltų genčių piliakalnių tyrimų ir juos supančios aplinkos žvalgymų duomenys, plačiai nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio kultūra.

Lietuvos jūrų muziejus pristato šiuos leidinius:

Justinas Žilinskas, Nina Puteikienė, Romualdas Adomavičius. Su jūra mes didesni. Lietuvos jūrų muziejus, pažymėdamas Lietuvos – jūrinės valstybės 100-metį, parengė ir išleido meninį-edukacinį leidinį „Su jūra mes didesni“. Leidinyje pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija, motyvuojant jaunus žmones rinktis jūrines profesijas. Nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretai skatina pažinti tą laiką, kai Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ėmė kurtis nacionalinis laivynas.

Justinas Žilinskas, Ūla Šveikauskaitė. Bėgliai: jūrų keliais į Ameriką. Tai nuotykinis iliustruotas romanas, paremtas gausia istorine medžiaga, rekonstruojantis XX a. pradžios lietuvių keliones į Jungtines Amerikos Valstijas. Knygos idėjos autorius yra Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Daumantas Kiulkys.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pristato leidinį:

Jurij Rupin. Fotografo dienoraštis = Дневник фотографа. Ši knyga yra Klaipėdos fotomenininkų bendradarbiavimo su Charkivo fotografijos mokyklos muziejumi (Museum of Kharkiv School of Photography) reikšmingas liudijimas, leidžiantis pasinerti į XX a. 7-ojo–8-ojo dešimtmečių fotoklubų judėjimo atmosferą. Ukrainiečių menininko knyga „Fotografo dienoraštis“ – tai autobiografinė apysaka, pasakojanti apie Charkivo srities fotoklube vykusius įvykius, jaunų Charkivo autorių maištingus siekius ir svarbiausius ryšius tarp Charkivo ir Lietuvos fotografų bendruomenių.

Kūrėjų sąjungos leidinys:

Drozofilos, didžėjai ir džedajai III. Sudarytojai: Benas Šarka, Vladas Balsys, Paulius Sadauskas; teksto autorė Kristina Sadauskienė. Kaip sako knygos autoriai, tai galimai tikras pasakojimas apie nutikimą viename mieste šiaurėje. Fotografijų albumas „Drozofilos, didžėjai ir džedajai III“ įamžina ir pratęsia prieš kelis metus Klaipėdoje vykusį meninį Beno Šarkos ir bendraminčių projektą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys:

Užpustyti Kuršių nerijos kaimai. Tekstų autoriai Aušra Feser, Renata Kilinskaitė, Jolanta Uktverytė. Leidinyje pasakojama apie tragiškiausią Kuršių nerijos istorijos tarpsnį, kai vėjo genamas smėlis laidojo pamario žvejų kaimus. Milžiniškomis žmonių pastangomis pavyko suvaldyti keliaujančius smėlynus. Iki pat XIX a. pabaigos per neriją vykę keliautojai ją apibūdina visiškai kitaip: „Čia nieko nėra, išskyrus amžiną smėlio pustymą. Galima keliauti mylių mylias ir nesutikti žmogaus, nekalbant jau apie kaimus. Vargingos vietos gyventojų lūšnos beveik užpustytos. Viskas čia atrodo apleista ir klaiku, ir visa, kas regima ar girdima, žmoguje kelia stingdančias mintis apie kerštaujantį Dievą.“

Neringos muziejų leidinys:

Dvi dienos su genius loci : Immanuelio Kanto ir Thomo Manno pėdsakais. Sudarytojos Lina Motuzienė ir Nijolė Strakauskaitė. Turistinio maršruto gidas „Dvi dienos su genius loci“ apima du istoriškai svarbius miestus, susikūrusius panašiu laiku, – Klaipėdą (1252) ir Karaliaučių (1255) – ir jungia dvi iškilias kultūros asmenybes – filosofą Immanuelį Kantą ir rašytoją Thomą Manną. Gidas kviečia aplankyti vietas, susijusias su filosofu I. Kantu ir rašytoju T. Mannu, prisiliečiant prie tam tikrų jų biografijos faktų, kūrybos inspiruotų idėjų, kurios reikšmingos iki šiol regiono genius loci gyvavimui.

Klaipėdos sportininkų namai pristato:

Krepšinis Klaipėdoje: skiriama Lietuvos krepšinio šimtmečiui (1922–2022). Sudarytojas Algirdas Plungė. Ši knyga yra vertinga istorinė medžiaga ir padėka krepšinio žmonėms su didžiuliu pasiaukojimu ir entuziazmu kuriantiems ir garsinantiems Klaipėdos ir Lietuvos krepšinį. Knygoje rašoma apie krepšinio pradžią pasaulyje, Lietuvoje ir Klaipėdoje, Lietuvos krepšininkus – Europos čempionus, Klaipėdos krepšininkus, trenerius ir kitus Klaipėdos krepšinį garsinusius žmones, Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą, šeimų varžybas; pateikiama išsami krepšinio statistika.

Klaipėdiečiai autoriai pristato knygas:

Elena Karnauskaitė. Atvirukai iš kurorto. Tai devintoji poetės knyga. Šiame poezijos rinkinyje stebimas nesiliaujantis vyksmas, kaita: emigracija, karantinas, tarnyba ofise, kelionės ir sugrįžimai – tarsi kaleidoskope mirga, krinta ir persikeičia lyrinio „aš“ gyvenimo fragmentai, sudarydami netikėtus derinius, atspindėdami ne tik išorę, bet ir tai, kas nematoma nuoga akimi. Knygą išleido leidykla „Kauko laiptai“.

Mindaugas Milinis, Antanas Verkelis. Mėmelio šturmo blefas. Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos, apie tikrąją Mėmelio puolamąją operaciją, kuri vyko 1944 m. spalį ir baigėsi sovietų fiasko. Šioje knygoje, remiantis istoriniais dokumentais, fotografijomis ir žemėlapiais, atskleidžiamas tikrasis įvykių vaizdas. Knygą išleido leidykla „Briedis“.

Jūratė Sučylaitė. Gelmių šviesa: esė. Knygą iliustravo klaipėdietis menininkas Romas Klimavičius. Esė knyga „Gelmių šviesa“ yra išskirtinė, ją galima skaityti kaip nuoširdų, atvirą dienoraštinio esė pavyzdį, kaip gilų filosofijos, psichologijos tekstą ir kaip poetišką, metaforišką kūrinį. Knygą išleido leidykla „Homo liber“ (Vilnius), spausdino Sauliaus Jokužio spaustuvė.

Vytautas Valevičius. Manipuliacija, arba Kaip paveikiami žmonės. Šioje knygoje autorius kalba apie manipuliacijos fenomeną. Pateikiama sociologinė, filosofinė ir psichologinė šio reiškinio analizė. Tekstą praturtina ir iliustruoja gyvenimiškos, atpažįstamos situacijos. Knygą išleido autorius.

Vilimantas Zablockis. Įrodyk man. Knygos autorius, vadovaudamasis savo asmenine kaip mokslininko bei rašytojo patirtimi, išsamiai aprašo įvykius, projektuodamas savo įžvalgas ateičiai. Knygą išleido autorius.

Sofija Kanaverskytė. Gyvenimas gražus: atsiminimai su pagražinimais. Dailininkės ir scenografės Sofijos Kanaverskytės atsiminimų knyga „Gyvenimas gražus“ aprėpia didelę dalį talentingos ir spalvingos menininkės asmeninio gyvenimo ir kūrybinės bei visuomeninės veiklos. Knyga iliustruota nuotraukomis iš asmeninio albumo, knygos viršelį puošia S. Kanaverskytės batikos kūrinio fragmentas. Knygą išleido autorė.

Vladimiras Plotkinas. Seklys: visa tiesa. Knygoje rašoma apie 2020 m. kriminalinės policijos veteranų klubo narių veiklą, jų iniciatyva pastatytą skulptūrą „Seklys“ – pirmąją Lietuvoje skulptūrą, skirtą kriminalinės policijos pareigūnų profesijai. Knygoje pasakojama apie tarnybą kriminalinėje policijoje, darbuotojų pasiaukojimą ir ištikimybę.

Kviečiama rinkti populiariausią metų knygą.

Kiekvienas jūsų balsas – papildoma motyvacija puoselėti leidybinę tradiciją uostamiestyje.