Menų ir kūrybinių verslų inkubatorius „Kultūros fabrikas“ pagaliau skelbia statybos darbų pabaigą ir penktadienį atvers duris. Septynerius metus trukęs projekto įgyvendinimas tapo iššūkiu ne tik pastato administratoriui, savivaldybei, bet ir vietos menininkams.

Darbą pradės „Pirmoji pamaina“

Jau šį penktadienį uostamiesčio menininkų ilgai lauktas „Kultūros fabrikas“ atvers duris. Antradienį oficialiai paskelbta pastato statybos darbų pabaiga.

Lapkričio 14-ąją 18 val. bus perkirpta simbolinė juostelė ir prasidės nemokamų renginių šventė, simboliškai pavadinta „Pirmąja pamaina“.

Iki pat vėlaus penktadienio vakaro klaipėdiečiai galės žiūrėti filmus, spektaklius, stebėti mados festivalį, lankyti parodą, o 20 val. šėlti vakarėlyje su gerai žinomai atlikėjai „Freaks on floor“.

Pastato šeimininkų teigimu, „Kultūros fabrike“ netrūksta suplanuotų renginių ne tik šių metų lapkričiui bei gruodžiui, bet grafikas jau pildomas ir ateinantiems metams.

Inkubatorius tapo iššūkiu

Menų ir kūrybinių verslų inkubatoriaus steigėja – Klaipėdos savivaldybė, o operatorė – Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA). Tiek projekto steigėja, tiek operatorė antradienį pabrėžė, jog jo įgyvendinimas tapo tikru iššūkiu ir savivaldybei, ir operatoriui, ir miestui.

Miesto vadovai „Kultūros fabriko“ atidarymą ir jo svarbą prilygino prieš kelis metus atidarytai „Švyturio arenai“. Inkubatorių administruosiančios įstaigos vadovė Raimonda Laužikienė pripažino, jog septynerius metus trukęs projekto įgyvendinimo procesas buvo itin sunkus ir užgrūdinantis.

„Procesas buvo ypatingai sunkus, klampus, suveltas, pilnas nesusipratimų ir aistrų. Niekam nelinkėčiau tokios patirties ir tikrai tikiuosi, jog man nebeteks daugiau to patirti“, – prisipažino vadovė.

Tiki „Kultūros fabriko“ sėkme

R. Laužikienės teigimu, neretai projekto įgyvendinimui koją kišdavo įstatymų nesuderinamumas bei netobula sistema. Buvusio tabako fabriko pastatas miestui atiteko prieš 13 metų, tuomet čia veiklą vykdžiusios bendrovės direktorius tuometiniam miesto merui Rimantui Taraškevičiui statinį perdavė už simbolinį vieno lito mokestį.

„Aktyvūs projekto įgyvendinimo metai yra septyni. Kai 2007 m buvo pasirašyta projektavimo sutartis. Tai atrodė paprastas projektavimo darbelis“, – prisiminė R. Laužikienė.

Moteris pripažino guodžianti save, jog magiškas septynetas „Kultūros fabrikui“ neš sėkmę.

Objektas nepabrango

„Kultūros fabriko“ projekto kaina siekė 13 mln., iš jų 11,5 mln. kainavo paties pastato statybos darbai, o už likusius buvo nupirkta reikalinga technika.

„Formaliai, statybos darbų kaina ne tik nepabrango, bet ir nepasiekė pradinės projektinės kainos, kuri projektuotojų buvo paskaičiuoja 2010 m., ji siekė apie 20 mln., o antrojo etapo statybos ir projektavimo darbų vertė yra šiek tiek virš 13 mln.“, – patikino R. Laužikienė.

60 proc. projekto vertės finansavo Europos Sąjunga, o 40 proc. – uostamiesčio savivaldybė. Ši skyrė daugiau nei penkis mln. litų.

Nors paprastai tokiais dalykais džiaugiamasi, tačiau KEPA vadovė neišaugusią kainą vertina neigiamai. Esą tai yra viešųjų pirkimų įstatymo trūkumas.

„Kodėl mes perkame patį pigiausią projektą, nors žinome, kad pagal įstatymus jis gali būti pabrangintas 30 proc.?“, – klausė įstaigos vadovė.

Didžiausias Lietuvoje

Nors objekto administratoriams „Kultūros fabrikas“ tapo tikru galvos skausmu, tačiau miesto vadovai įsitikinę, jog šis projektas – uostamiesčio laimėjimas.

Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia devyni tokie meno ir kūrybinių verslų inkubatoriai. Klaipėdietiškasis – didžiausias. Tiesa, uostamiesčio projektas baigtas vėliausiai.

Pastato plotas siekia 4 073 kv.m. Jame įrengta per 80 biuro ir studijų tipo darbo vietų, yra keturios salės, kur veiklą gali vystyti šokėjai, teatralai bei kino teatras. Daugiafunkcinė transformuojama scena – pritaikyta scenos menams ir kitiems renginiams, čia įrengta daugiau nei 200 sėdimų vietų. Kino salėje tilptų apie 115 žiūrovų, įrengta 13 vietų žmonėms su negalia. Konferencijų ir seminarų salės plotas siekia 175 kv. m, o repeticijų salės – 270 kv. m.

Pirmajame pastato aukšte veiks beveik 500 kv.m muzikos klubas.

Ugdys verslininkų kartą

Norinčiųjų reziduoti inkubatoriuje gretos nuolat pildosi, šiuo metu sąlygos jau aptartos ir beveik suderintos su 22 menininkais ir šios srities verslininkais. Jie ne tik lengvatinėmis sąlygomis naudosis statinio patalpomis, bet ir gaus verslo konsultacijų paketą.

Čia veiklos vykdymu rimtai domisi Vilniaus kino teatras „Pasaka“ bei miestelėnams gerai žinomi nepriklausomi Klaipėdos teatrai.

R. Laužikienės teigimu, nuomininkai už naudojimąsi patalpomis mokės nekintantį fiksuotą mokestį, kuris yra nustatytas remiantis prognozuojamomis patalpų eksploatacijos išlaidomis.

Manoma, jog per mėnesį pastato išlaikymui, neskaitant darbuotojų darbo užmokesčio reikės apie 50 tūkst. litų. Sutartis su „Kultūros fabriko“ administratoriumi yra sudaryta 15 metų, visą šį laiką KEPA turi užtikrinti objekto veiklą.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, siekiama, jog kasmet „Kultūros fabrikas“ padės išauginti naujų savarankiškų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų.