Tapo kultine figūra

Koncerto programą rengia Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras kartu su „Lietuvos ansamblių tinklu“. Tai kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako vadovaujamas šiuolaikinės muzikos kolektyvas, kuriame groja stipriausi šalies atlikėjai.

Prieš metus anapilin iškeliavęs kompozitorius B.Kutavičius jau seniai tapo kultine šiuolaikinės lietuvių kultūros figūra ne tik dėl unikalių kūrybinių vizijų, nuolatinio bendradarbiavimo su įvairiais muzikos kolektyvais bei įvairių meno sričių asmenybėmis, bet ir dėl savo didelės įtakos jaunesnei lietuvių kompozitorių kartai. Daug pastarosios atstovų buvo jo mokiniai Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje arba savarankiškai mokėsi, ieškojo savojo braižo, studijuodami partitūras, klausydamiesi jo kūrinių.

B.Kutavičius lietuvių kultūros guru tapo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, pelnęs pripažinimą ir populiarumą kaip unikalios, įkvepiančios vaizduotės menininkas. Netrukus garsas apie jį pasklido artimiausių Europos šalių menininkų bendruomenėse. Dainuojančios revoliucijos laikotarpiu B.Kutavičiaus muzika išsiveržė į pasaulį, kuriame dar plačiau suskambėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

B.Kutavičius lietuvių kultūros guru tapo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, pelnęs pripažinimą ir populiarumą kaip unikalios, įkvepiančios vaizduotės menininkas.

Muzika, keičianti mąstymą

„Vaikystėje bėgdavau iš B.Kutavičiaus pamokų, buvo nuobodu. Viskas pasikeitė, kai 16-metis patekau į žymiąją „Paskutinių pagonių apeigų“ perklausą. Tą vakarą viskas pasikeitė“, – prisiminė B.Kutavičiaus mokinys M.K.Čiurlionio menų mokykloje, kompozitorius, multimedijų menininkas Šarūnas Nakas.

Jis subūrė studijų draugus ir atliko B.Kutavičiaus „Panteistinę oratoriją“. Įkvėptas jaunųjų atlikėjų entuziazmo, netrukus kompozitorius specialiai šiam ansambliui sukūrė oratorijas „Iš jotvingių akmens“ ir „Magiškas Sanskrito ratas“. Š.Nako vadovaujamas Vilniaus naujosios muzikos ansamblis plačiai skleidė žinią pasauliui apie atgimusią Lietuvą.

„Tai, ką darė B.Kutavičius, nėra vien muzika – tai dalykai, kuriuos galima įjungti į gyvenimą. Mes, atlikėjai, nebūtume ištvėrę pusės metų, jeigu mūsų darbas būtų buvęs vien sausas partitūros realizavimas. Čia tarsi integruota kultūros visuma. Ši muzika keičia mūsų mąstymą, skatina tobulėti. Suvokti, kad dėl darbo, įdėto į šios partitūros realizavimą, prasmingai gyveni, nes tos pastangos kompensuoja vertybių ilgesį. Mums tai – kryptis, kaip reikia gyventi, gyvenimo ir bendravimo būdas. Ačiū Kutavičiui“, – sake Š.Nakas.

Š.Nako „Aporija“

Koncerte „Kutavičius ir mokiniai“ bus atliktas vienas populiariausių Š.Nako kūrinių „Aporija“ 13 instrumentų. Aporija (graik. aporos – be perėjimo, be išeities) – tiesos atskleidimo sunkumai, sutrikimas ir nuostaba, susidūrus su painiais gyvenimo ir visatos galvosūkiais. Tai multiansamblinis kūrinys, kuriame atlikėjai suskirstyti į tris savarankiškai grojančias grupes, jų grojama muzika simbolizuoja tris skirtingus kūrybos būdus – natūralų, dirbtinį ir tradicinį.

Pirmoji grupė – styginių kvartetas ir du perkusininkai – nuo pradžios iki pabaigos groja visus 120 indiškų Shargadera’os ritmų. Kvarteto harmoninė medžiaga sudaryta iš keturgarsių akordų, nuosekliai slankiojančių natūralaus garsaeilio ir jo inversijos tonais. Antroji grupė – medinių pučiamųjų kvartetas – įstoja vėliau ir monoritmiškai groja įvairias gamas: chromatinę, tono – pustonio, ketvirtatonių. Trečioji grupė – varinių pučiamųjų trio su didžiuoju būgnu – įstoja vėliausiai ir imituoja jau beveik išnykusių lietuviškų laidotuvių orkestrų skambesį.

Tarsi gėlės žiedas

Koncertą diriguosiantis V.Baltakas taip pat yra B.Kutavičiaus mokinys ir programoje pristatys jam dedikuotą savo kūrinį „Cladi III“. Anotacijoje autorius rašė: „Mane pastaruoju metu domina paklaidos muzikoje galimybė – tam tikras struktūros atvirumas, galintis kūriniui suteikti naujų sąskambių, atverti nelauktas muzikines situacijas ir sutelkti dėmesį į žaidimą, o ne vien į tikslų realizavimą. Todėl pastaruoju metu savo kūriniuose ieškau atviros formos ir naujų interakcijos būdų. Šiame kūrinyje savo tikslų siekiu desinchronizuodamas instrumentininkų partijas, palikdamas tik specifinius sankirtos taškus ir taip atverdamas galimybę muzikantams stipriau reaguoti ir veikti vieniems kitus. Elektronika šias linijas sujungia ir išplečia erdvėje.“

Bus atliktas ir buvusios B.Kutavičiaus mokinės Justės Janulytės opusas styginiams „Circle for a Square“. „Erdvinė pusvalandžio kompozicija specialiai skirta atlikimui atviroje erdvėje, aikštėje. Iš čia kilo ir pavadinime slypintis žodžių žaismas: square anglų kalboje reiškia ir aikštę, ir kvadratą, geometrinę figūrą, kaip ir ratas. Taigi „ratas aikštei / kvadratui“. Fiziškai paveikus kūrinys reflektuoja erdvės ir atstumo fenomeną. Banguojantis keturių styginių kvartetų garsas nuolat sukasi ratu, o atskirų narių partijos, iš pradžių dengiančios viena kitą, pamažu atsiskiria ir išsiskleidžia tarsi gėlės žiedas, hipnotizuojančiu skambesiu užpildant visą erdvę“, – apie savo kūrinį mintimis dalijosi autorė.

Vilties žingsnis

Koncerte suskambės dar vienos B.Kutavičiaus mokinės, kompozitorės Onutės Narbutaitės „Melodija Alyvų sode“ dviem styginių kvartetams ir trimitui. Pasak autorės, pavadinime slypi aliuzija į paskutinę Kristaus maldą Alyvų kalne. Šios muzikos atsiradimą lydėjo įvairūs tekstai. Tarp jų – Naujasis Testamentas ir Rainerio M.Rilkės eilėraštis „Alyvų sodas“. „Galvojau apie tuos žodžius ir dar apie daug ką: apie Johanną Sebastianą Bachą, apie kai kuriuos matytus ir įsivaizduojamus peizažus, apie kai kuriuos labai asmeniškus patyrimus. Neturėjau tikslo iliustruoti garsais tų refleksijų, tai buvo tiesiog inspiracija. Postūmis giesmei. Ši muzika – tai bandymas dainuoti ir tiek. Gal kilęs iš desperacijos, bet – vilties žingsnis“, – teigė kompozitorė.

Kūrinio solo partiją gros trimitininkas Laurynas Lapė, profesines studijas pradėjęs Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje. Dabar jis yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas, atliekantis pačių įvairiausių stilių muziką.

Itin simboliškai programoje nuskambės B.Kutavičiaus kūrinys „Praeities laikrodžiai II“, parašytas dideliam instrumentiniam ansambliui ir išreiškiantis multikultūrines kompozitoriaus aspiracijas. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „šio kūrinio formą ir plėtotę persmelkia metaforizuotas japoniškų sodų įvaizdis“.

B.Kutavičiui skirta programa spalio 6-ąją Klaipėdoje pasibaigsiantis festivalis „Permainų muzika“ šiuolaikinės muzikos renginių estafetę perduos festivaliui „Muzikos ruduo“, kuris Vilniuje ta pačia programa prasidės spalio 7-ąją.