Šiandien „Klaipėdos galerija“ meno gerbėjams pristatys telšiškės dailininkės, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorės, Lietuvos dailininkų sąjungos narės Zitos Inčirauskienės kūrinių parodą „Tekstilė. Kaligrafija“ ir neseniai išleistą autorės kūrybos katalogą.

Vienodai svarbios

Parodoje eksponuojami Z.Inčirauskienės tekstilės ir kaligrafijos darbai. Abi šios kūrybos sritys dailininkei tekstilininkei dabar yra vienodai svarbios. Ji išsilaisvino iš tradicinio tekstilės meno supratimo: konceptualiai, novatoriškai ir moderniai, savitomis formomis derina objektus ir kaligrafiją, naudoja neįprastas medžiagas.

Anot autorės kolegės Žydrūnės Kriūkaitės-Juciuvienės, visa Z.Inčirauskienės kūryba – tarsi ėjimas tiltu, kuris jungia dvi meno šakas – tekstilę ir kaligrafiją. Gali kilti klausimas, kas tai – kaligrafinė tekstilė ar tekstilinė kaligrafija? Nes vienur jos kūryboje sustiprėja tekstilinis pagrindas, kitur pabėgama nuo tekstilės, labiau pabrėžiama kaligrafinė raiška.

Istorinės atminties vingiais

Daugumos jos kūrinių temos – tai gilesnių apmąstymų reikalaujantys rankraščiai, kurių siužetai yra asmeniniai praeities potyriai, teologinių tiesų įprasminimas ar istorines asmenybes menantys tekstai.

Istorinė atmintis – svarbus faktorius Z.Inčirauskienės kūryboje. Ji interpretuojama įvairiausiais pavidalais: praeitimi persisunkusius apdarus (senelio marškinius) dailininkė suslegia, kitaip sakant, – suarchyvuoja, ir prisiminimai virsta tvirtai suspaustais „sumuštiniais“. Taip praeitis atkeliauja į dabartį nauja forma. Zita kuria ir tekstilines juostas, sukomponuotas iš istorinių kaligrafinių citatų, portretinių aplikacijų. Tai tarsi epitafijos asmenybėms, turėjusioms įtakos kūrėjos pasaulėžiūrai.

Priešybių dermė

Viena pagrindinių Z.Inčirauskienės raiškos priemonių – priešybių dermė: sunkūs medžiaginiai paviršiai ir jautrūs kaligrafiniai intarpai, vertikalizuotos linijos ir subtilios portretinės aplikacijos, rašytiniai tekstai ant neįprastų objektų.

Technologiniu požiūriu kūrėja tęsia seniai susiformavusio individualaus, atpažįstamo braižo inspiruotas menines paieškas – derina įvairias tradicinių rankdarbių technikas (siuvinėjimas, nėrimas, skiautinys), nevengia pasinaudoti ir techninėmis naujovėmis (skaitmeninė spauda). Jos darbų lobyne esama ir „ready made“ objektų pavyzdžių.

Rekonstruoja prasmes

Anot menotyrininkės Marijos Gudelytės, Z.Inčirauskienė savo kūriniuose rekonstruoja kultūrinių reiškinių, asmeninių ir visuomeninių ryšių, santykių prasmes, įtaigiai manipuliuodama medžiagiškumu, faktūromis, tonais, šriftu. Jos kūryboje yra tikrų dizaino perliukų... Z.Inčirauskienė pagauna universalias tekstilės galimybes, pasitelkia skaitmeninę fotografiją, taikliai įkūnija daiktų („ready made“) signalus.

Dailininkės Z.Inčirauskienės kūryba – tai tūkstančio dygsnių rankraštis, kuriame sudėti asmeninės patirties ir tautos istorijos fragmentai, perteikti jautriu moterišku prisilietimu. Šios dailininkės kūrybai apibūdinti turbūt geriausiai tiktų Martyno Mažvydo „Katekizmo” pirmosios eilutės: „Imkit mane ir skaitykit, o tatai skaitydami permanykit...” Beveik visus jos darbus galima tiesiogine to žodžio prasme perskaityti, tačiau raštas čia įdomus ne tik informaciniu, bet ir vizualiuoju požiūriais.

Vernisažas – 17 val. „Klaipėdos galerijoje“ ( Bažnyčių g. 6). Paroda vyks iki kovo 9 d.

Vizitinė kortelė

Z.Inčirauskienė gimė 1951 m. Gruzdžių miestelyje, Šiaulių rajone.

1969–1972 m. mokėsi tuomečiame Telšių taikomosios dailės technikume.

1974–1983 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto profesorė.

Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Kūrybos sritys – tekstilė ir kaligrafija.

Yra surengusi keliolika autorinių parodų.

Per pastaruosius penkerius metus dalyvavo daugiau nei 50 jungtinių meno projektų Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Dominykoje, Italijoje, Lenkijoje.

Yra gavusi apdovanojimų: 2001 m. tarptautinės tekstilės meno bienalės „Minkštas pasaulis” Kaune specialų prizą, ir respublikinės krikščioniško meno parodos „Gyvenimo šaltinis” Kaune pirmąją premiją.

2009 m. jai paskirta kultūros ministerijos stipendija projekto „Literatūrinis Lietuvos portretas“ sukūrimui.