Buičiai ir dovanoms

Dirbtuvės veikia antradieniais–penktadieniais 11–19 val. Kultūros kvartalo įveiklinimo projektą „Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai“, iš dalies finansuojamą Klaipėdos miesto savivaldybės, vykdo Klaipėdos etnokultūros centras.

Audimo amatas įdomus ne tik miestą lankantiems turistams, bet ir patiems miestiečiams. Mažojoje Lietuvoje XIX–XX a. pirmojoje pusėje moterys namuose audė medžiagas drabužiams bei dekoratyvinę buitinės paskirties tekstilę iš naminių bei fabrikinių siūlų. Kelnėms, marškiniams, paklodėms audė lygius audinius iš lino, medvilnės, o sijonams – dryžuotus arba languotus vilnonius. Lininės, medvilninės staltiesės austos šachmatiniais langelių raštais, puoštos peltakiais, nėriniais. Naminiai rankšluosčiai naudoti ne tik šluostytis, bet ir papuošimui, dovanoms. Jie audžiami dimais, ruoželiais arba atlasu, galuose pintos arba austos „karbatkos“ bei spurgos. Seniausi rankšluosčiai – iš lino, vėliau buvo naudojama ir medvilnė. Staklėmis išausdavo siaurus audinius, tad didesni gaminiai, tokie kaip staltiesės, drobulės buvo susiuvami iš dviejų palų, viduryje įtaisant puošnią nertą, pintą ar siuvinėtą detalę. Merginos audė kraičiui, moterys – buičiai ir dovanoms.

Šimtaraštės juostos

Atskirą austų rankdarbių sritį sudaro juostos.

Regione naudotos dviejų skirtingų tipų juostos: plačiosios ir siaurosios – pakelės, rištuvai, šimtaraštės.

Plačiosiomis juostomis šio krašto gyventojai apsijuosdavo drabužius per juosmenį. Šios juostos galuose puoštos kutais iš įvairiaspalvių audinių atraižėlių. Pagrindas – baltas, ornamentai – mėlyni, raudoni, žali, pakraščiuose įausti ryškių spalvų siūlai. Vienoje juostoje komponuojami 1–3 motyvai.

Siauromis 2–3 cm pločio juostelėmis parišdavo kojines, autus, delmonus, aprišdavo apeiginius daiktus, dovanas, puošė žirgus. Šios juostelės buvo dvejopos: paprastos, kuriose įaudžiamas pasikartojantis ornamentas, ir šimtaraštės, kuriose tilpdavo iki 30 skirtingų ženklų arba ištisi tekstai. Dugnas dažniausiai spalvotas: juodas, violetinis, smaragdinis, oranžinis, vyšninis, mėlynas, rudas. Šios juostelės būdavo dovanojamos atvykusiems brangiems svečiams, vestuvinių apeigų metu.

Įdomu stebėti

Pamatę Meno kiemo audimo dirbtuvėse kabančią audinių ekspoziciją, daugelis sako, kad panašius rankdarbius matė vaikystėje, močiučių skryniose. Žmonės stebisi ryškiomis, bet itin skoningai derančiomis lovatiesių spalvomis, raštais, rankšluosčių galų pinikais, siuvinėjimais, ryškiomis monogramomis.

Akį traukia pačios audimo staklės, mestuvai, verpimo ratelis, šaudyklės, šeivos ir kiti audimui reikalingi įrankiai. Įdomu stebėti dirbtuvėse triūsiančios audėjos Linos Pečiulytės darbą. Staklėse audžiamos prijuostės pagal Mažosios Lietuvos regione užfiksuotus pavyzdžius. Atkakliausiems leidžiama ruoželį paausti patiems ir įsitikinti, kad tai – sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės ir ištvermės. Moterys, mokančios austi juostas, tačiau neturinčios reikiamų priemonių, gali ateiti į dirbtuvę ir austi čia esančiomis juostų audimo staklytėmis.

Audimo dirbtuvės veiks iki pat rugsėjo vidurio. Jose planuojama išausti audinius prijuostėms, marškiniams, rengti edukacinius juostų audimo užsiėmimus. Čia laukiami ir miestą lankantys turistai, ir amatais, rankdarbiais besidomintys klaipėdiečiai.