2018-ieji Klaipėdoje: intensyvūs, aktyvūs, tačiau ir įtempti

  • Teksto dydis:

Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. Šį kartą į skaitytojų klausimus atsako meras.

– Metų pabaigoje įprasta skaičiuoti darbus. Gyventojai pastebėjo, kad ne viskas, kas buvo suplanuota, yra įvykdyta. Kas Klaipėdoje reikšmingo nuveikta per 2018-uosius ir kokie darbai nebuvo padaryti?

– 2018-uosius pavadinčiau išties intensyviais, aktyviais, tačiau kartu ir labai permainingais bei įtemptais metais. Vis dėlto, sumuodami darbus, matome, kad turime nemažai tokių, kuriais galime pasidžiaugti, žinoma, liko ir tokių, kurių tempas nebuvo toks, kokio tikėtasi metų pradžioje.

Turbūt labiausiai pastebimi miesto viešosiose erdvėse įvykę pokyčiai.

Klaipėdiečiai pagaliau gali didžiuotis turintys tarptautinius reikalavimus atitinkantį olimpinių matmenų baseiną, keitėsi parkai, skverai ir kitos erdvės – Sąjūdžio parke įrengtą naują BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių aikštelę jau pamėgo ekstremalaus sporto mėgėjai, buvo tvarkomi mokyklų sporto aikštynai, pradėta Irklavimo bazės rekonstrukcija.

Toliau keitėsi pietinė miesto dalis – iš pagrindų atnaujinti du Taikos prospektą ir Gedminų gatvę jungiantys pėsčiųjų takai, Sveikatos priežiūros centro prieigos.

Kaip ir kasmet, vyko šaligatvių, gatvių remontas, be to, buvo rekonstruojamos strategiškai svarbios gatvės – Pamario, Jūrininkų, Tilžės, projektuojama Baltijos pr. estakada, Statybininkų pr. tęsinys.

Miesto istorijos lopšyje – Klaipėdos piliavietėje – atkurta šiaurinė kurtina, prasidėjo ir bastionų komplekso – Jono kalnelio – transformacija į patrauklią, poilsiui ir renginiams pritaikytą erdvę, senamiestyje tvarkomi unikalios fachverkinės architektūros pastatai. Kalbant apie kultūros objektų atnaujinimą, negalima nepaminėti ir vykstančios viešosios bibliotekos "Kauno atžalyno" filialo rekonstrukcijos bei pasiruošimo naujos bibliotekos statybai pietinėje miesto dalyje.

Taip pat keitėsi daugiabučių kiemai – prie 170 įrengtas naujas apšvietimas, prie keliolikos namų – ir pirmosios naujos aikštelės automobiliams. Programa yra tęstinė, tad daugiabučių, kurių kiemai sulauks pokyčių, pamažu vis daugės.

Per 2018-uosius mieste iškilo ir naujas socialinis daugiabutis, į kurį netrukus jau galės kraustytis gyventojai, vyko pasiruošimo procesas ir dar vieno naujo socialinio daugiabučio statybai. Tuo metu Dubysos gatvėje pastatyti ir greitai pradės veikti nauji laikino apnakvindinimo namai benamiams.

Nors ir planuota, tačiau šiemet dar nepradėta Atgimimo aikštės, Danės skvero, Malūnų parko, Ąžuolyno giraitės, Vingio mikrorajono aikštės rekonstrukcija. Tai lėmė užsitęsęs projektavimas, kiti procesai.

Tačiau planų atnaujinti šias erdves neatsisakoma, daugelyje jų darbai prasidės 2019-aisiais. Taip pat startuos ir Futbolo mokyklos konversija, toliau bus tvarkomi mokyklų sporto aikštynai, be to, bus pradėta statyti pirmoji per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį nauja mokykla Klaipėdoje – ji iškils šiaurinėje miesto dalyje, Senvagės gatvėje. 2019-aisiais Klaipėdoje bus atidaryta ir Jūrų kadetų mokykla.

Ypač svarbiu 2018 m. įvykiu pavadinčiau kartu su partneriais savivaldybės parengtą ir patvirtintą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją, kurios įgyvendinimas padės Klaipėdai dar sparčiau augti, spręsti žmonių skaičiaus mažėjimo problemą ir tapti geriausia vieta gyventi, studijuoti, dirbti ir investuoti Baltijos regione.

Metus vainikavo miesto jaunimui, o kartu ir viso miesto gyvybingumui be galo svarbi pergalė – Europos jaunimo sostinės 2021 m. vardas. Dabar svarbiausia racionaliai ir efektyviai tai išnaudoti pritraukiant į miestą daugiau jaunimo, o kartu ir didinant miesto gyvybingumą. Tai iššūkis tiek savivaldybei, tiek pačiam jaunimui.

Negaliu nepaminėti ir Laisvosios rinkos instituto sudaromo savivaldybių indekso rezultatų. Pirmoji vieta tarp didžiųjų savivaldybių – visų Klaipėdai dirbančių žmonių nuopelnas, o kartu ir įpareigojimas įdėti dar daugiau pastangų siekiant išlaikyti šį rezultatą.

Deja, kol kas lieka neišspręsti naujo miesto bendrojo plano klausimai miesto ir uosto santykių kontekste. Tačiau pagrindinė to priežastis – ne noras kažką stabdyti ar ryžto stoka, o siekis priimti tokį sprendimą, dėl kurio ateityje niekam nereikėtų gailėtis ir kuris užtikrintų, kad klaipėdiečiai netaptų galimos uosto plėtros įkaitais.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klaipeda

Klaipeda portretas
Jau numire.Grimasos bevaises ir beprasmes, VISKA ISPLOVE okupuoto,etniskai isvalyto ir kolonizuoto MEMELIO SINDROMAS....

Nusibodo

Nusibodo portretas
Kiek gali girtis ta savivaldybė? Jau koks ketvirtas straipsnis per dvi savaites ir tas pats per tą patį, nusibodo skaityt! Parašykit geriau ką nors tikrai įdomaus ir vertingo!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių