Aistros dėl Mažosios Lietuvos herbo simbolio: briedžiui – nacio etiketė

Artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, Heraldikos komisija vis atsisako tvirtinti vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį – briedį. Esą šį gyvūną savo karinių struktūrų emblemose naudojo hitlerininkai. Dėl užsitęsusio ginčo buvo kreiptasi net į Prezidentą Gitaną Nausėdą, tačiau panašu, kad diskusijoje dėl briedžio herbe prieitas akligatvis.

Diskusija tampa absurdiška

Iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejaus Mažosios Lietuvos herbas veikiausiai taip ir nebus įteisintas, nes Lietuvos heraldikos komisija šiuo klausimu kol kas nepajudinama.

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi prieš šešerius metus.

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai priėjo prie išvados, kad pagrindine kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldine figūra galėtų būti briedis.

Tyrime reziumuojama, kad šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių stabų garbinime.

Lietuvos etninės kultūros globos tarybos vadovė Dalia Urbanavičienė, paklausta, kokia situacija dėl Mažosios Lietuvos herbo patvirtinimo, apgailestavo, kad briedis komisijai lig šiol neįtinka.

Nors regiono savivaldybės šiam simboliui pritarė, o KU istorikai parašė dvi mokslines studijas, įrodinėdami, kad šio gyvūno nederėtų tapatinti su nacių simbolika, tačiau visa tai – kaip žirniai į sieną.

"Išgirdus apie briedį, komisijai kažkodėl vaidenasi naciai. Visas reikalas įstrigo ir nejuda. Nežinau, ar įsikiš Prezidentas, bet kol kas šiuo klausimu tyla", – dienraščiui teigė D.Urbanavičienė.

Prieš tris mėnesius Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Heraldikos komisija, atsisakančia įteisinti vietos žmonių pasirinktą Mažosios Lietuvos regiono herbo simbolį.

Dalia Urbanavičienė: išgirdus apie briedį, komisijai kažkodėl vaidenasi naciai.

Laiškas – į Prezidentūrą

Prieš tris savaites tuo pačiu klausimu dar kartą į Prezidento kanceliariją parašė ir klaipėdietis dizaineris, patyręs heraldikos kūrėjas Kęstutis Mickevičius, kuris beveik prieš 30 metų kartu su kolege Jūrate Bizauskiene sukūrė Klaipėdos herbo etaloną.

Klaipėdietis teigė dalyvavęs ir kai kuriuose atskiruose Mažosios Lietuvos herbo projekto svarstymo etapuose, todėl jautė turįs teisę ir pareigą pareikšti savo nuomonę apie susidariusią situaciją dėl herbo.

"Heraldikos komisija dar nuo Pretorijaus, K.Donelaičio laikų žinomą to krašto simbolį – briedį susiejo su nacių Vokietijos simbolika, o komisijos narys dailininkas Rolandas Rimkūnas spekuliatyviai briedį siejo su holokaustu Lietuvoje", – rašte pažymėjo K.Mickevičius, pabrėžęs, jog Klaipėdos mieste dirbantys dizaineriai nepritarė Heraldikos komisijos draudimui naudoti briedžio simbolį herbe.

K.Mickevičius priminė, kad pati Heraldikos komisija dėl Mažosios Lietuvos herbo kreipėsi į šalies mokslo institucijas, bet nė viena jų briedžio simbolio nesusiejo su nacių Vokietijos simbolika.

Simbolį atmetė du kartus

Visas reikalas įstrigo ir nejuda. Nežinau, ar įsikiš Prezidentas, bet kol kas šiuo klausimu tyla.

Esą komisija, apsvarsčiusi studiją, pasitenkino pareiškimu, kad nekeis nuomonės.

"Siekis "atlietuvinti" kraštą ar apsaugoti nuo vokiškos kultūros įtakos jau yra anachronizmas. Simboliai patys savaime dar nieko nereiškia, su Mažosios Lietuvos vėliava 1923 m. Klaipėdos kraštas sujungtas su Lietuva, su ta pačia vėliava 1939 m. atėjo A.Hitleris. Ją sava laiko ir lietuvininkai, ir memelenderiai. Nekliūva geltonai raudona dabartinė Klaipėdos miesto vėliava, nors su panašia istorine Klaipėdos vėliava buvo bandyta steigti Mėmelio "freištatą". Galų gale herbas yra vizualaus meno kūrinys, verbalinio projekto nepakanka, reikia konkrečios meninės išraiškos. Briedis be jokių apribojimų galėtų būti herbe", – argumentus Prezidentūros klerkams žėrė K.Mickevičius.

Tačiau Heraldikos komisija vienareikšmiškai pasirinktą briedžio simbolį atmetė du kartus.

Pagrindinis argumentas buvo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena nacių Vokietijos karinių divizijų, todėl pasiūlyta ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar panašiai).

Viščiukus skaičiuos rudenį

Dienraščiui pasiteiravus, kada galima tikėtis sprendimo dėl Mažosios Lietuvos herbo, Heraldikos komisijos vardu atsakė Prezidento komunikacijos grupė.

Esą naujo herbo kūrimas yra ilgas procesas, kurio metu ieškoma "labiausiai konkrečią gyvenvietę ar regioną atspindinčio simbolio".

"Nuo 2017 m. Lietuvos heraldikos komisija jau du kartus nagrinėjo pasiūlymus dėl Mažosios Lietuvos herbo ir prašė šio regiono atstovų pateikti daugiau herbo variantų su skirtinga simbolika, kuri atspindėtų Mažosios Lietuvos reikšmingą indėlį į Lietuvos istoriją. Atkreiptas dėmesys, kad Mažosios Lietuvos regionas yra pagarsėjęs raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra", – rašoma Prezidento komunikacijos grupės atsakyme.

Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos heraldikos komisija laikosi pozicijos, jog tinkamiausias ir visas puses tenkinantis sprendimas dėl Mažosios Lietuvos herbo gali būti pasiektas tik "konstruktyvaus dialogo ir diskusijų keliu".

"Todėl planuojama surengti bendrą posėdį, kuriame bus kviečiami dalyvauti Prezidento patarėjai, Etninės kultūros globos ir Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybų nariai, taip pat įvairių sričių ekspertai. Suinteresuotos grupės ir organizacijos informuotos apie šiuos planus. Susitikimas turėtų įvykti šių metų rudenį, konkretus laikas kol kas nėra aiškus", – rašoma laiške iš Prezidentūros.

Lygiai tokio paties turinio atsakymą į savo raštą iš Prezidentūros gavo ir K.Mickevičius.

Kova: klaipėdietis dizaineris K.Mickevičius nenuleidžia rankų ir Vilniaus klerkams atkakliai įrodinėja, kad briedis be jokių apribojimų turėtų būti Mažosios Lietuvos herbe. Vytauto Petriko nuotr.

Tarnybinės etikos klausimas

Užsitęsusi kova su Heraldikos komisija dėl Mažosios Lietuvos herbo simbolikos atskleidė ir kitą šios struktūros problematiką.

Remiantis pastarųjų dešimties metų (2011–2021) Prezidento dekretais, matyti, kad atskiri Heraldikos komisijos nariai tvirtino ir patys kūrė dešimtis projektų.

Iš 116 herbų etalonų, patvirtintų per pastarąjį dešimtmetį, keturi komisijos nariai sukūrė ne mažiau kaip 87 herbus (vien R.Rimkūnas – daugiau nei 40, o Arvydas Každailis – per 30).

Tad kyla klausimas, ar Heraldikos komisijai netaikytini tarnybinės etikos standartai? Kaip komisija svarsto, kokį dailininką rekomenduoti užsakovui, ir ar ta rekomendacija kokiu nors būdu fiksuojama?

Be to, nors nuo 2008 m. Heraldikos komisija įstatymu įpareigota viešai skelbti savo veiklos metinę ataskaitą, paskelbtos tik 2019 ir 2020 m. ataskaitos.

Esą Heraldikos komisijos darbe trūksta viešumo, o posėdžių protokolai galėtų būti skelbiami viešai.

Siūlo prisipažinti klydus

"Grįžtant prie Mažosios Lietuvos herbo, gal kas nors galėtų padėti Lietuvos heraldikos komisijai pripažinti klydus, siejant istorinį krašto simbolį briedį su nacių simboliais, herbo iniciatoriams reiškiant pretenzijas dėl herbo kūrimo tvarkos nepaisymo?" – rašte Prezidentūrai retoriškai klausė K.Mickevičius.

Anot klaipėdiečio, problemas išspręstų kūrybinis konkursas Mažosios Lietuvos herbui sukurti.

Atviro kūrybinio konkurso pagrindu galėtų būti parinktas autorius ar autoriai, būtų galutinai parinkti herbo simboliai.

Heraldikos komisijos nariai bendrais pagrindais galėtų dalyvauti konkurse.

Žiuri turėtų būti sudaryta iš Lietuvoje ar krašte pripažintų autoritetų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Etninės globos taryba yra tapusi valstybės apmokama pagonių religinės bendruomenės priebėga. Rašysime ir klausime ar galima užimti tokias pareigas būnant kriviais ir vaidilėmis? Ar religija nėra atskirta nuo valstybės?

Problema labai paprasta,

Problema labai paprasta, portretas
briedžio, kaip senosios pasaulėžiūros, o kartu ir religijos bei mitologijos atributo, nenorima pripažinti. Dėl tos pačios priežasties ir yra siūloma, pavyzdžiui, knygos simbolika, kadangi raštas paprastai yra tapatinamas su krikščionybės atėjimu. Suprask, jis atsiranda, kai laukiniai barbarai yra atvedami į civilizaciją. Taigi, šių nesutarimų šerdyje slepiasi labai primityvus, konfesiniu nepakantumu grįstas, ginčas, kuris tęsiasi jau sunkiai suskaičiuojamą laiką ir tęsis tol, kol žmonės nenorės matyti, kad nėra "tikrų" ar "teisingų", ar "geresnių" religijų, nes jos visos yra reikalingos, jeigu nekviečia žudyti kitaip mąstančių.

ar

ar portretas
heraldikos komisijos koks nors komentaras neturėtu būti? ar minimų straipsnyje pavardžių komentaras? ar čia geltonoji spauda dirbanti pagal užsakymus? O pati gerb. D.Urbanavičienė būdama vienos iš religinių bendrijų šventikė gali vadovauti Lietuvos etninės kultūros globos tarybai ir gauti valstybinę algą?
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių