Pasaulyje yra apie 430 jūrininkų centrų, daugiausia tai krikščioniškos misijos. Trumpėjant laivų stovėjimui uostuose iš jūrinės veiklos tokiems centrams išsilaikyti tampa vis sunkiau.

Laivuose diegia Wi Fi

Neseniai surengta diskusija apie tai, kokia turėtų būti jūrininkų centrų ateitis. Jūrininkų centrai pasaulyje susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: jūrininkų stygiumi, kvalifikuotų specialistų trūkumu ir finansavimu.

Jau netgi pasigirsta kategoriškų vertinimų, kad jūrininkų centrai neturi ateities. Juos neva išstums laivuose vis plačiau diegiamas internetas.

Viena iš paskutiniųjų apklausų parodė, kad maždaug 58 procentams pasaulinio laivyno jūrininkų yra prieinamas jūroje vienoks ar kitoks belaidis ryšys. Vis dažniau laivuose diegiamos Wi Fi sistemos ir jūrininkai gauna prieigą prie internetinio ryšio savo kajutėse ir bendro naudojimo patalpose.

Taip pat nustatyta, kad net 77 proc. jūrininkų, kurių laivuose pasiekiamas internetinis ryšys, jį palaiko su išmaniaisiais telefonais. Jie laivuose išstumia nešiojamuosius kompiuterius, kurie užima daugiau vietos ir nepatogūs gabentis į reisą.

Klaipėdoje esančio Jūrininkų centro vadovas Algirdas Grybas teigė, kad Klaipėdos uostas  tarp jūrininkų žinomas kaip pigaus tarptautinio ryšio vieta. Jūrininkų centro darbuotojai nuveža į laivus ryšio kortelių ir jūrininkai už kelis eurus gali naudotis neribotomis ryšio galimybėmis.

„Atplaukusiems jūrininkams labai svarbu yra ištrūkti iš laivų, nusibodusios aplinkos, išeiti į miestą. Tiesa, yra ir tokių atvejų, kai po ilgo plaukimo, jūrininkai sako norintys tik gerai išsimiegoti“, – pastebėjo A.Grybas.

Pajamos – ir iš komercijos

Tarptautinės jūrininkų paramos organizacijos (ISWAN) vykdantysis direktorius Rodžeris Haris mano, kad, nepaisant interneto plėtros laivuose, jūrininkų centrai gali išgyventi ir netgi suklestėti. O svarbiausia – būti naudingi jūrininkams.

Kaip sėkmingiausiai veikiantis įvardijamas Jūrininkų centras JAV Bostono uoste. Jis, pirkdamas prekes iš internetinių parduotuvių, formuoja jūrininkams reikalingų daiktų paketus. Tarptautinė jūrininkų paramos organizacija skatina ir tokių jūrininkų centrų veiklą, kurie dalį patalpų nuomoja ar įrengia kavines.

„Mums svarbu ne tai, kad jūrininkų centrai, siekdami išgyventi, imasi komercinės veiklos. Žymiai svarbiau, kad tie centrai ir toliau priimtų jūrininkus“, – tikino R.Haris.

Tarp centrų, kurie sėkmingai imasi komercijos, bet tuo pačiu metu ir išlaiko jūrininkų srautus, jis minėjo Didžiosios Britanijos Imingemo uostą.

Pasaulyje dar nėra surasta bendro modelio, kaip išlaikyti jūrininkų centrus, kurie teiktų kaip įmanoma daugiau paslaugų jūrininkams. Vienu iš geresnių pasaulio jūrinių centrų įvardijamas esantis Indijos Kandla uostamiestyje. Šiam centrui finansuoti iš kiekvieno į uostą atplaukusio laivo imama privaloma 25 JAV dolerių rinkliava.

Kai kuriuose Vokietijos uostuose jūrininkų centrai taip pat laikosi iš laivų rinkliavų, bet jos nėra privalomos. Tačiau, pavyzdžiui, Bremerhafeno uoste net 70 proc. laivų savanoriškai sumoka rinkliavą jūrininkų socialinėms reikmėms.

Dėl Jūrininkų centro išlaikymo iš rinkliavų Klaipėdoje taip pat vyko diskusija, bet sprendimas nėra priimtas. Buvo išsakyta nuomonė, kad socialinė jūrininkų rinkliava pablogintų įvaizdį apie uostą, kad jame neva per didelės rinkliavos. A.Grybas mano, kad 20-30 eurų nuo kiekvieno laivo bendrame rinkliavų fone būtų lašas jūroje.

Centras gyvena „skrumniai“

„Klaipėdoje esančiam Jūrininkų centrui buvo ir geresnių, ir blogesnių metų. Šiuo metu yra palankesnis laikotarpis, nes Uosto direkcijai vadovauja jūrininkų socialinės gerovės reikalus labiau suprantantis Arvydas Vaitkus. Taip pat sukurta Jūrininkų gerovės taryba, kuri kreipia daugiau dėmesio“, – pastebėjo A.Grybas.

Nepaisant to, kad Jūrininkų centras kažkiek pinigų už renginius gauna iš Uosto direkcijos, kažkiek – iš Lietuvos jūrininkų sąjungos, dalį užsidirba pats nuomodamas patalpas, jis vis tiek gyvena, anot A.Grybo, „skrumniai“. Bet jis džiaugėsi bent tuo, kad Jūrininkų centras nėra niekam skolingas.

„Mes Klaipėdoje jūrininkams  teikiame tokias paslaugas, ko kiti nedaro, ir tikrai galėtume dalyvauti kasmet pasaulyje rengiamame geriausių jūrinių centrų konkurse, kur vertinamos jūrininkams teikiamos gerovės sąlygos, bet negalime tikėtis gerų atsiliepimų iš jūrininkų, jei atėjus pas mus į centrą patalpose juos pasitinka 10–12 laipsnių šiluma. Labiau šildyti patalpas galime sau leisti tik tuo metu, kai centre vyksta kokie nors renginiai“, – svarstėA.Grybas.

Pernai spalį Klaipėdoje netgi lankėsi Švedijos jūrinio leidinio „Sjobefalen“ žurnalistas Claes Hindenfeltas, kurį sužavėjo šio centro veikla padedant jūrininkams. Bene didžiausia Jūrininkų centro veiklos naujovė Klaipėdoje, ko netaiko kiti centrai, – organizuojamas jūrininkų apsipirkimas su nuolaidų nuo 5 iki 40 proc. kortelėmis „Akropolio“ centre. Jūrininkai atvežami iš laivų autobusiukais į Jūrininkų centrą, gauna nuolaidų korteles, yra palydimi į „Akropolį“, o grįžę su prekėmis nuvežami į laivus.

Jūrininkų centras Klaipėdoje išsiskiria ir nemokamai teikiama interneto paslauga, kuri daugelyje kitų pasaulio centrų yra mokama.

Uoste yra nesusipratimų

„Mes Klaipėdoje kenčiame ne tiek dėl pinigų, nors jų nuolat trūksta, kiek dėl nesupratimo. Jei per metus iš uosto gautume 100 tūkst. eurų, visos finansavimo problemos būtų išspręstos. Uosto mastu tai nėra dideli pinigai, o mums tai būtų didžiulė paspirtis“, - pastebėjo A.Grybas. Jo teigimu,

Klaipėdos uoste niekaip nepavyksta sutarti su laivų agentais.

„Iš Kapitonų klubo narių, kurie plaukioja, girdime, kad pirmieji, kas juos pasitinka ir praneša apie jūrininkų gerovės sąlygas krante, yra laivų agentai. Klaipėdoje laivų agentai apie gerovės sąlygas jūrininkams nepraneša. Jie dažniausiai stengiasi tik įsiteikti laivų kapitonams“, – patirtimi dalijosi A.Grybas.

Jis tikisi, kad įsteigtoje Jūrininkų gerovės taryboje ši problema bus aptarta. Gal netgi priimtas koks nors sprendimas, įpareigojantis agentus pristatyti jūrininkų priėmimo sąlygas Klaipėdos uoste, nes tai yra tiek uosto, tiek Klaipėdos miesto, tiek Lietuvos pristatymo įvaizdžio dalis. Nesulaukdami supratimo iš agentų, Jūrininkų centro darbuotojai patys eina į laivus.

„Turime labai gerų, kvalifikuotų darbuotojų, tarkim, tokių kaip Jakaterina Kim, laisvai kalbanti šešiomis kalbomis, tarp jų ir kinų. Jūrininkai iš Kinijos, išgirdę Lietuvoje priėmimą gimtąja kalba, labai nustemba. Kinai yra bene geriausi „Akropolio“ pirkėjai. Jie perka ne tik lauktuvių artimiesiems, bet ir maisto produktų – daržovių, ryžių, iš kurių patys laive gamina maistą“, – teigė A.Grybas.

Jūrininkų centras kasmet susiduria ir su leidimų įvažiuoti į uostą besikeičiančia tvarka. Klaipėdoje nėra vieningo supratimo. Iš 10 uosto terminalų, kur lankosi Jūrininkų centro darbuotojai, vienas terminalas visada lupa visą kainą už išduotus leidimus, kiti prašo pinigų tik už pačių leidimų pagaminimą, dar kiti suteikia juos nemokamai.