Aukso vertės

Klaipėdos universiteto archeologas Klaidas Perminas neabejoja, jog buvo teisus, kai 2013-aisiais teigė atradęs kuršių piliavietę.

Kartu su studentais daug laiko dirbęs klaipėdietis tikino turįs svarių įrodymų.

"Keturių metų tyrimai patvirtino versiją apie kuršių pilies Poys buvimą ir vietą Klaipėdos apylinkėse. Rezultatai paneigė visus kontrargumentus, o naujų prieštaravimų kol kas niekas nepateikė. Mes turime daiktinius įrodymus", – komentavo pašnekovas.

Mokslininkų iškeltą versiją patvirtino ne tik rašytiniai šaltiniai, bet X–XIV a. apžiesta, lipdyta, kuršiškam laikotarpiui būdinga keramika. Minėti atradimai archeologams – aukso vertės.

Tiki ne visi

Kaip paaiškėjo, be visiems gerai žinomos Klaipėdos pilies miesto centre, gyventojai gali didžiuotis turį kuršišką, veikiausiai medinę pilį Dangės pakrantėje.

Klaipėdos miesto administracinėse ribose esanti Poys pilis – ne tik romantikos miesto istorijai suteikiantis elementas.

"Žvelgiant moksliškai, tai yra Klaipėdos arba Memelio miesto istorijos pradžia, nes 1252 m. vokiečiai pastatė Memelburgo pilį. Tačiau iki tol žmonių, šio krašto šeimininkų irgi buvo gyventa. Tai yra kuršiai, prūsai, žemaičiai, turėję čia savo pilių tinklą. Tik iki šiol ne visos jos yra lokalizuotos. Poys pilis – viena tokių", – aiškino K. Perminas.

Mokslininkai žada nesustoti ir darbuotis toliau. Kad skeptikams, nesutinkantiems, jog atrasta Poys pilis, liktų kuo mažiau vietos abejonėms.

"Tęsime kasinėjimus birželio antroje pusėje ir liepos pradžioje. Tikimės atrasti dar daugiau vertingų radinių. Kuo daugiau, tuo geriau. Nors argumentų pakanka, kai kurie iki šiol nenori tuo patikėti", – sakė pašnekovas.

Radiniai džiugina

K. Permino teigimu, ne visos kuršių ir kitų baltų genčių pilys buvo statomos ant kalnų, vadinamųjų piliakalnių. Esą tai tik gajus mitas.

"Tokios pilaitės galėjo stovėti ir atviroje, lygioje vietovėje. Dažniausiai tai būdavo medinės sienos, bokštai, vartai. Tačiau archeologams sunku pasakyti, kaip tiksliai atrodė kuršių pilys, nes tyrinėja tai, kas vyksta po žeme, ne virš jos“, – teigė archeologas.

Nors dėl mažo finansavimo darbai vyksta kur kas lėčiau nei galėtų, per ketverius metus Klaipėdos universiteto mokslininkams pavyko atrasti gausybę istorinių vertybių. Pavyzdžiui kniedę, kokios anksčiau būdavo naudojamos tik laivų statybai, apžiestos keramikos dirbinių – kuršišką šukę, keramikos gabalėlių, granito, geležies šlaką.