Popiežius – ne prieš

Žinia, kad susituokusiems vyrams būtų leidžiama kunigauti, iš paties popiežiaus Pranciškaus lūpų pasklido prieš kelias savaites.

Esą tai padėtų išspręsti katalikų bažnyčios krizę.

Ši informacija labai sudomino Vakarų žiniasklaidą, tačiau Lietuvoje minėtu klausimu vyskupai savo pozicijos skelbti neskuba, nors tikintieji ir laukia viešo pareiškimo.

"Mano šeima yra praktikuojantys katalikai, bet vis dažniau į mišias einame kitų konfesijų bažnyčiose, nes tai, kas vyksta katalikų bažnyčioje, mums nebepriimtina. Kur pasisuksi – tai su vaikais, tai su vyrais kunigai ištvirkauja, jau nekalbant apie jų neoficialias šeimas. Švelniai tariant, tai – negerai. Gal mes kažką nelabai suprantame, bet mums tai nepatinka. Tai, kas vyksta bažnyčios kuluaruose, gerai žinau, nes turime giminėje kunigą", – teigė viešumo nepanorusi klaipėdietė.

Moteris tvirtino, kad būtent tokie dalykai ir atgraso daugumą tikinčiųjų, kurie neretai maldai vietoj katalikų renkasi liuteronų evangelikų bažnyčią ar net stačiatikių cerkvę.

"Pas mus Lietuvoje tų baisių dalykų, kurie vyksta katalikų bažnyčioje, juk neviešina ir netgi dangsto, skirtingai nei Vakaruose. Pažiūrėkite, tokio pobūdžio skandalų nė vienoje kitoje konfesijoje kažkaip negirdėti, nes jų dvasininkai normaliai gyvena šeimose. Kyla įtarimas, jog kai kurie negerų kėslų turintys asmenys specialiai eina į katalikų kunigus, kad pasislėptų po bažnyčios vėliava. Tai, kad popiežius prabilo apie kunigų santuoką, yra labai gerai, tik kodėl Lietuvos vyskupai apie tai tyli?" – stebėjosi klaipėdietė.

Glumina neteisybė

Buvęs katalikų kunigas Leonardas (vardas pakeistas – A.D.), prieš kelis dešimtmečius dėl mylimos moters priverstas atsisakyti duotų dvasininko įžadų ir praradęs teisę oficialiai kunigauti, įsitikinęs, kad kunigų santuokos bažnyčios problemų neišspręs.

"Katalikų bažnyčios krizė yra gilesnė, nei vedę ar nevedę kunigai. Daugeliui žmonių, ne tik man, yra nesuprantama pozicija, kodėl, pavyzdžiui, anglikonai, kurie grįžta į Romos katalikų bažnyčią, toliau gali gyventi su savo šeima ir dirba katalikų bažnyčios kunigais. Tada kyla klausimas, kodėl Romos katalikų kunigai negali kurti šeimos, kai šalia kažkas, turintis šeimą, kunigauja?" – klausė Leonardas.

Esą dar popiežiui Jonui Pauliui II viena amerikietė įteikė milijoną parašų, kad būtų leista turėti šeimas tiems, kurie rinktųsi katalikų kunigo kelią.

"Manau, kad ir Lietuvoje tokių atvejų būtų, nes yra daug tikinčių vedusių vyrų. Pažįstu nemažai tokių, kurie mielai būtų kunigai, bet jie neturi dovanos celibatui. Pats esu religingas, jei man bažnyčia leistų grįžti kunigauti, grįžčiau, nes man tai rūpi. Bet tik tada, jei man leistų būti kartu su šeima ir su vaikais ir galėčiau atlikti savo pašaukimą religiniame darbe. Manau, tokių atsirastų ir daugiau", – tvirtino Leonardas.

Aktualiu klausimu – tyla

Esą šiuo metu katalikų bažnyčioje yra kunigų stygius.

Todėl popiežiui patariama ieškoti išeičių, kaip pritraukti žmones šiam darbui.

Tad siūloma leisti katalikų kunigams turėti šeimas, nes tai galbūt padėtų išspręsti kunigų mažėjimo problemą.

"Neabejotinai turėtų būti ir vietinės mūsų Vyskupų konferencijos pareiškimas, išaiškinantis šią popiežiaus deklaraciją. Suprantu, kad ir tikintieji laukia tikslaus popiežiaus pareiškimo paaiškinimo. Ar katalikai, kurie jau turi sukūrę šeimas, galės pradėti studijas seminarijoje ir tapti kunigais? Ar katalikas vyras, užauginęs vaikus, gavęs atleidimą nuo žmonos, galės kunigauti? O kaip bus tiems, kurie jau buvo kunigai, bet pažeidė bažnyčios tradiciją ir susituokė, ar jie galės vėl kunigauti?" – dėstė Leonardas.

Buvęs kunigas teigė, kad šiuo metu jis dvasinio darbo dirbti negali, kol bažnyčia nepakeis savo požiūrio į celibatą.

Anot Leonardo, yra daug neaiškių dalykų, kuriuos Vyskupų konferencija turėtų paaiškinti, ką popiežius tuo norėjo pasakyti.

Tačiau celibato klausimu Lietuvoje kol kas – spengianti tyla.

Celibatas yra dovana

Pasak garsaus misionieriaus Hermano Šulco, celibatas yra dovana. O dovanos esą žmogui primesti negalima: arba jis ją turi, arba ne.

"Ir tai nėra nieko bendra su kunigavimu. Jei vyras neturi dovanos gyventi be šeimos ir be moters, vadinasi, jis jos neturi. Žinoma, tai tik sofistiniai postringavimai. Evangelijoje aiškiai parašyta, kad Kristus mokiniais pasirinko vyrus, jei jie buvo vedę, paliko šeimas ir leidosi paskui Ganytoją. Tačiau tūkstantį metų iki to kunigai turėdavo šeimas. Veikiausiai dabar bažnyčia yra įsprausta į kampą ir bando spręsti šį klausimą, nes trūksta kunigų. Manoma, jei jiems bus leista tuoktis, kunigų padaugės", – svarstė Leonardas.

Tačiau kyla kitas klausimas, ar visi tikintieji priims naujovę, ar jų nešokiruos vedęs kunigas?

Leonardas mano, kad gali būti visko, nes kai altoriai bažnyčiose buvo atsukti į tikinčiuosius, buvo tokių, kurie išėjo iš bažnyčios ir nebegrįžo.

"Čia, rodos, labai nekaltas dalykas, o žmonėms buvo skaudu. Neatmetama, kad ir kunigų vedybos sukels kai kuriems tikintiesiems šoką. Tačiau bažnyčia keičiasi, štai dabar turime du popiežius – vieną emeritą, o kitą veikiantį. Pagal tradiciją popiežius šiame poste turėtų dirbti iki mirties, vadinasi, bažnyčia gali keisti, celibato klausimu taip pat. Manau, kad įvairiose šalyse šis procesas vystysis skirtingai, bet mes laukiame atsakymo iš Vyskupų konferencijos, kaip čia bus", – dėstė Leonardas.

Kunigas šeimos neišlaikys?

Pašnekovas neslėpė, kad kunigystės daugelis nesirenka ir dėl ekonominės situacijos, ypač provincijose, žmonės skursta, ir kunigui ten išgyventi iš aukų sudėtinga.

"Jei man dabar leistų vėl dirbti bažnyčioje, visas ekonominis krūvis tektų mano žmonai. Ji turėtų išlaikyti ir vaikus, mokėti paskolą už butą, ir dar mane turėtų paremti. Ekonominis klausimas šiuo atveju labai aktualus ir nežinia, kaip bažnyčia jį spręstų, jei leistų dirbti susituokusiems kunigams. Sakykime, JAV kunigas gauna valdišką automobilį, maistą ir 600 dolerių per mėnesį algos. Ir jis jais gali disponuoti kaip asmeniniais pinigais", – pasakojo Leonardas.

Įvairiose šalyse kunigų algų klausimas sprendžiamas įvairiai, Lietuvoje kunigai tokių algų negauna.

Bažnyčia nepasirengusi?

Dienraščio kalbintas arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius teigė, jei kada nors nutiktų taip, jog būtų priimtas nutarimas, kad kunigai gali turėti šeimas, esą ir Lietuvoje neabejotinai ši pozicija taip pat būtų priimta.

"Tačiau rimtų kalbų apie tai dar nėra. Katalikų bažnyčioje yra tik tie atvejai, kai į katalikų bažnyčią ateina kitų konfesijų kunigai, kurie jau būna vedę. Jiems leidžiama eiti kunigo tarnystę ir nepalikti šeimos. Bet tokių, kurie nuo seminarijos būtų ruošiami kaip vedę kunigai, negirdėjau ir iš paties popiežiaus aiškaus pasisakymo. Celibatas nėra Dievo įsakymas, tai yra bažnyčios potvarkis, ir bažnyčia jį galės keisti, bet, manau, jį galima keisti tada, kai bažnyčia matys, jog tai duos daugiau pliusų nei minusų. Manau, kad kol kas bažnyčia nemato didelių viso to pliusų", – teigė S.Tamkevičius.

Anot arkivyskupo, šiandieninės kunigų bėdos yra ne dėl celibato, bet todėl, kad dabar tokia situacija ir pasaulietiniame gyvenime, kur poros skiriasi po keletą kartų.

Tam reikšmės turi ir dabartinė kultūra, kai žmonės nesugeba ilgesniam laikui įsipareigoti, nuomonės greitai keičiasi.

Problemą kėlė seniai

Katalikų kunigų vedybų klausimą svarstė dar popiežius Paulius VI lygiai prieš 50 metų.

Tada jis viso katalikų pasaulio vyskupams, kunigams ir tikintiesiems išplatino encikliką "Apie kunigiškąjį celibatą", kur pabrėžė, kad "kunigiškasis celibatas, Bažnyčios amžiais saugotas kaip spindintis brangakmenis, išlaiko savo vertę ir mūsų laikais, pasižyminčiais gilia mąstysenos bei struktūrų pervarta".

Esą jau tada ryškėjo aiškus troškimas spausti bažnyčią peržiūrėti celibato klausimą, kurio laikytis, kai kurių nuomone, mūsų dienų pasaulyje problemiška ir net neįmanoma.

Teigiama, tokia padėtis, glumino kai kuriuos kunigus bei jaunus kandidatus į kunigystę, taip pat trikdė daugelį tikinčiųjų.

Prieš pusę amžiaus katalikų dvasininkus jau kamavo klausimas, ar šiandien dar reikia išlaikyti "šį reiklų bei iškilų įpareigojimą aukštesnių šventimų trokštantiems žmonėms? Ar neatėjo metas nutraukti bažnyčioje celibatą su kunigyste siejantį ryšį?"

Taip pat teigta, kad kunigiškojo celibato praktikavimas bažnyčioje daro didelę žalą.

Nerimą keliantį dvasininkų mažėjimą kai kas sieja būtent su celibatinio įpareigojimo našta.

Tačiau Paulius VI pabrėžė, kad "šventasis celibatas buvo vidinė tikrovė ir jų (kunigų – A.D.) visiško bei džiaugsmingo atsidavimo Kristaus slėpiniui regimas ženklas, liudijimas".

"Todėl dabar galiojantis šventojo celibato įstatymas turėtų ir mūsų dienomis būti tvirtai susietas su bažnytine tarnyba, padėti tarnautojui išskirtinai, galutinai bei visiškai pasirinkti vienatinę ir aukščiausią Kristaus meilę ir atsiduoti Dievo kultui bei Bažnyčios tarnybai, būti jo gyvenimo padėties tikinčiųjų bendruomenėje ir pasaulietinėje visuomenėje skiriamuoju ženklu", – rašoma 1967 m. popiežiaus enciklikoje.