Bendrabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai stebisi administratorių pomėgiu brangiai remontuoti patalpas, nors tų remontų kokybė kelia abejonių. Tačiau didžiausią nusistebėjimą lėmė griūvančiuose pastatuose plastiku išdekoruoti bendri tualetai, nes po remonto ant klozetų rymantys kaimynai per sienas mato vieni kitų siluetus.

Po plastiku – senos sienos

80-metį perkopusi Ona Rasickienė visą gyvenimą statė Klaipėdoje namus. Likimo taip buvo lemta, kad ji gyvena ne nuosavame bute, o bendrabučio Sulupės gatvės 11-ojo namo kambaryje.

Moteris pasakojo stebėjusi, kaip daugiau nei prieš metus darbininkai remontavo jų aukšte bendro naudojimo tualetą bei prausyklą.

"Daugybę metų dirbau statybininke, todėl man labai keista, kad apipelijusių sienų niekas nenugramdė, tiesiai prie jų prikalė lentutes, ant jų tvirtino plastikines plokštes. Nereikėjo ilgai laukti, kai kažkas vožė į tokią sieną ir ją sulaužė. Atsivėrusi skylė parodė, kad visas šis remontas yra tik kosmetika, po plastiku tebėra senosios purvinos sienos. Nemanau, kad labai ilgai gyvensime švarioje aplinkoje. Mokėjome brangiai, o gavome šnipštą", – piktinosi pensininkė.

Moteris baisėjosi nepagarba gyventojams. Pertvaros tarp tualeto kabinų padarytos iš tų pačių plastiko plokščių, tad tamsiuoju paros metu čia puikiai matyti kitoje kabinoje ant klozeto sėdinčio žmogaus siluetas.

O.Rasickienė stebėjosi, kad 13-os kambarių gyventojai po remonto turi naudotis vieninteliu vandens čiaupu, o ir tas pats įrengtas dušo patalpoje. Kai vienas kaimynų maudydamasis užsirakina, visi kiti neturi galimybės ne tik nusiplauti rankų, bet ir prisipilti vandens arbatai.

Sumokėjo po 3 tūkst. litų

Bendro naudojimo virtuvėje čiaupo seniai nėra. Kažkas iš kaimynų jį nusuko, nes iš jo bėgo ne vanduo, o surūdijęs, dvokiantis skystis. Vamzdynas šiame name, ko gero, nuo pastatymo laikų nėra keistas.

"Jūs tik pažiūrėkite, kaip mes dabar gyvename. Koridoriuje laidai kabo nutįsę, virtuvės sienos supelijusios, viryklėje iš keturių degiklių veikia tik vienas, čiaupo nėra. Užtat tualetas – "ledinis", – piktinosi O.Rasickienė.

Moteris tikino už bendro naudojimo prausyklos ir tualeto remontą per kelerius metus sumokėjusi 3 tūkst. litų. Jos įsitikinimu, už tokius pinigus buvo galima kur kas geriau suremontuoti ne tik tualetą, bet ir koridorių bei virtuvę.

"Čia tikrai netinka plastiko lentelės, ne tokie žmonės gyvena. Reikėjo tiesiog patinkuoti, nudažyti, kur sulūžę, sutvarkyti, bet jokiu būdu ne ant oro kabinti sienas ir lubas. Pamatysite, po kelerių metų viso to neliks, bus dar baisiau nei buvo, o pinigai – išmesti į balą", – aiškino bendrabučio senbuvė.

Pensininkė įtaria, kad remontą atlikę vyrai dirbo nesąžiningai ir dalis medžiagų dingo. Mat vieną naktį per langą žvalgydamasi ji mačiusi, kaip vyrai iš rūsio į mikroautobusą krovė tokias pat medžiagas, kokios buvo naudojamos remontuojant tualetą.

Kaltino narkomanus

Kas laukia tokio bendro naudojimo tualeto, jau dabar galima pamatyti užsukus į greta esantį Minijos gatvės 129-ąjį namą, kur tualetai buvo suremontuoti prieš porą metų.

Čia koridoriai dar baisesni nei Sulupės gatvės 11-ajame, iškart sunku net suprasti, ar nuo lubų karo elektros laidai, voratinkliai ar atsilupę dažai. Laiptinės turėklai nulupti, pertvaros laiptų aikštelėse – išlaužytos.

Antrajame aukšte į prieš porą metų panašiai suremontuotą tualetą patekti nepavyks, jei kuris iš šio aukšto gyventojų neatrakins jo savu raktu. Duryse nėra net rankenos.

Nors tualetas taip pat blizga plastiku, iš jo trenkia blogiau nei iš kaimo lauko tupyklos. Dalis lentelių išlaužytos, apdegintos, jose žiojėja skylės nuo spyrių ar smūgių, likę tik mediniai rėmai, prie kurių jos buvo pritvirtintos.

Jauna čigonė patikino, kad tualetą tenka rakinti nuo narkomanų ir paauglių, kurie čia ateina pirkti kvaišalų. Tai jie dergia ant grindų, viską laužo ir drasko.

Bendrabučio gyventoja pasakojo sumokanti kaimynei 10 litų ir ši sutvarko apdergtą tualetą, kitaip esą baisu net vaikus čia leisti. Tačiau, kas rakinamame tualete pridirba ant grindų, moteris negalėjo paaiškinti.

Jauna šio bendrabučio gyventoja Oksana, gyvenanti ketvirtajame aukšte, piktinosi administracija ir kiekviename žingsnyje baksnojo – tualetuose vanduo į klozetus patenka ne iš bakelio, o pririšta žarnele, prausyklos neveikia, nes plastikiniai nuotekų vamzdžiai sulaužyti, kriauklės vos laikosi.

Už remontą moka patys

Bendrovės "Klaipėdos bendrabutis" laikinai einanti direktoriaus pareigas Daiva Gelžinienė tikino, kad dėl daugelio bėdų kalti patys buvusių bendrabučių gyventojai.

Privatizavus būstus dabar bendrasavininkiai yra atsakingi ne tik kiekvienas už savo kambarį, bet ir už bendrojo naudojimo patalpas, kurios jiems priklauso kaip dalinė nuosavybė.

Todėl norėdami gyventi normaliomis sąlygomis bendrabučių žmonės turi patys už remontą mokėti. Taip atnaujinami visi buvę bendrabučiai. Buvęs siaubingas Mokyklos gatvės 23-iasis namas jau turi naujus laiptinių langus, sutvarkytos bendro naudojimo patalpos.

Kalbėdama apie Sulupės 11-ąjį namą D.Gelžinienė prisiminė, kad nuo jo pastatymo šis nė karto nebuvo remontuojamas.

Dar prieš 15 metų tų namų gyventojai prausdavosi rūsiuose buvusiose prausyklose. Todėl daug metų buvusiose prausyklose, kurios nebuvo tam pritaikytos, žmonės patys dušo žarną buvo prisukę prie vandentiekio vamzdžių ir tam nepritaikytose patalpose maudydavosi. Taip sienos, lubos ir grindys supelijo.

Bendrovės vadovė teigė, kad pensininkė O.Rasickienė nesumelavo teigdama, jog už tualeto ir prausyklos remontą sumokėjo 3 tūkst. litų, nes ketvirtajame aukšte šios patalpos tvarkymas išties kainavo apie 30 tūkst. litų.

Kiekviename aukšte kainos svyravo ir priklausė nuo smulkių santechnikos įrenginių, nors buvo atliekami vienodi darbai.

Netausoja, nes nuomoja

"Dabar bandome artėti prie civilizacijos, kaupiame lėšas ir pamažu remontuojame būtiniausius dalykus. Visko nespėjame, todėl tenka likviduoti avarines situacijas pagal finansines galimybes", – teigė D.Gelžinienė.

Remontas pradedamas, kai sukaupiama maždaug pusė reikiamų pinigų. Kai vienas ar keli gyventojai nemoka prie komunalinių mokesčių pridedamos remontui kaupiamos sumos, darbai stabteli.

Maždaug pusė bendrabučių gyventojų nėra šių būstų savininkai, jie nuomojasi kambarius. Savivaldybė šiuose buvusiuose bendrabučiuose taip pat turi jai priklausančių būstų. Tad už remontą moka ne socialinio būsto gyventojai, o savivaldybė, teisingiau – visi klaipėdiečiai.

"Būtent savivaldybės būstų gyventojai blogiausiai elgiasi, jie savo pinigų nemoka. Minijos gatvės 129-ajame name čigonai daro didžiausią netvarką. Įsivaizduokite, koridoriais bėgioja būriai vaikų, o kai prispiria gamtinis reikalas, tiesiog pasitiesia ant grindų laikraštį ir tupia. Pabandžiau drausminti vieną mamą, kuri tik neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos. Jauna čigonė tvirtino, kad jos vaikus prižiūrėjo jos motina, tik anokia ten priežiūra. Ne kartą grasinau, kad vaikai keliaus į globos namus, jei ir toliau taip bus. Dėl tokios kaimynystės ne vienas žmogus iš ten jau išsikėlė, – pasakojo D.Gelžinienė. – Prieš kelerius metus ten buvo nesaugu dėl narkomanų, sutemus žmonės bijodavo net iš kambario išeiti. Dabar narkomanai kažkur dingo."
Vienintelis būdas neužkrauti gyventojams kartą jau suremontuotų patalpų tvarkymo išlaidų – ieškoti kaltųjų. Neretai pamatę laužomą turtą gyventojai surašo bendrovės administracijai pranešimus.

Pelėsius purškė chemikalais

Išgirdusi bendrabučio gyventojų priekaištus dėl remonto, bendrovės vadovė tikino, kad gremžti senuosius dažus, iš naujo tinkuoti ir dažyti šias patalpas būtų buvę dar brangiau. Tiesa, pelėsiais apėjusios sienos buvusios apdorotos chemikalais.

Remonto kaina gyventojams priklauso nuo gyventojo kambario ploto.

"Yra kaip yra, todėl išsimokėti gali per metus, o ir darbai juda palaipsniui. Sąlygos ten labai sudėtingos, kai darbininkai imasi darbo, tos patalpos atrodo baisiai. O dėl priekaištų, kad darbininkai neva vogė medžiagas, pasakysiu – tai visiška nesąmonė. Jeigu medžiagas būtume pirkę mes, o darbininkai tik dirbę – galbūt galėtume juos įtarinėti. Bet juk jie patys pirko medžiagas ir patys dirbo, juk iš savęs negalėjo vogti. Rūsyje dar ir dabar yra likę profilių. Močiutė tiesiog nesuprato", – teigė D.Gelžinienė.

Pasak jos, jau kaupiami pinigai tolimesniems remonto darbams. Bus tvarkoma ir virtuvė, ir koridoriai.

Panašiai atsitiko ir Mokyklos gatvės 23-iajame name. Bendrovės administracija susitarė su gyventojais, sudėjo naujus laiptinės langus, suremontavo laiptines, prausyklas.

D.Gelžinienė tikino jokių priekaištų iš bendrabučių gyventojų nesulaukusi, o jei kas nors ir prabyla, užtenka tik argumentuotai pasikalbėti, kad žmonės suprastų, jog klysta.

"Nors kasmet pateikiame ataskaitas internete, jas skelbiame ir skelbimų lentose, tačiau kviečiame ir susirinkimus, nes būtina kalbėti apie lėšų kaupimą ir paskirstymą", – tvirtino įmonės "Klaipėdos bendrabutis" vadovė.